Protingi zmones ten tikrai statytu ofisa, investicijos, manau, atsipirktu.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Projektai Kaune...
Collapse
X
-
Šiokia tokia santrauka apie tris pradėtus projektus Kaune:
Kauno banginiai: "Mega","Akropolis", sporto rūmai
VŽ 2005 m. rugpjūčio 24 d. 00:56
Kaune ir prie jo verda statybos. Prekybos centrą "Mega", į kurį bus investuota apie 200 mln. Lt, planuojama atidaryti metų pabaigoje. 250 mln. Lt kainuojantis "Akropolis" Kaune duris turėtų atverti po metų. O savivaldybė paėmė paskolą sporto rūmams statyti.
72.000 m2 prekybos centras "Mega" prie Vilniaus–Klaipėdos greitkelio ir "Via Baltica" sankryžos bus baigtas statyti š. m. pabaigoje, patvirtino Augustinas
Rakauskas, AB "Baltic Shopping Centers" (BSC) valdybos pirmininkas. Pasak jo, pasirašytos sutartys su maždaug 90% iš daugiau kaip 100 būsimų nuomininkų. "Mega" stato AB "YIT Kausta", o UAB "Kauno tiltai" – 13 mln. Lt vertės viaduką, sujungsiantį kitapus greitkelio esantį prekybos centrą su Kauno Šilainių miegamuoju rajonu. Viadukas statomas investuotojų lėšomis.
Kitokia koncepcija
Didžiausi "Megos" nuomininkai bus 20.000 m2 ploto užimsiantis "Senukų" prekybos centras, o 9.000 m2 įsikurs "Hyper Rimi". Pirmajame "Megos" aukšte daugiausia bus prekybos įmonių, taip pat centre veiks 5 salių kino teatras, kuriame iš viso tilps 1.000 žiūrovų, restoranai, boulingai. Šiuo metu 80% BSC akcijų valdo kompanija SSPC, p. Rakausko kontroliuojama įmonė. Likusios akcijos priklauso Vokietijos kompanijai "Pfeifer Development
GmbH". Ponas Rakauskas patvirtino, kad "Megą" planuojama plėsti iki 100.000 m2, o apie galimas sporto rūmų statybas greta prekybos centro kalbėti nenorėjo, bet neslėpė tebeturįs tokių ambicijų. "Aš nesu blogesnis verslininkas negu Kauno savivaldybės valdininkai, – sakė jis. – Jeigu jie siekia ES paramos savo Kauno sporto rūmų projektui, kodėl aš negaliu to siekti? Tai, ką savivaldybė stato, paprastai būna ne taip kokybiška ir maždaug 30% brangiau, nei jei tai darytume mes."
"Akropolio" pradžia
Rugpjūčio mėnesį šalia Kauno centro esančioje buvusioje "Kauno audinių" teritorijoje pradėti griauti senieji pastatai, čia dirba Kauno UAB "Mitnija". Žadama, kad "Akropolis", į kurį planuojama investuoti apie 250 mln. Lt, iškils 2006 m. pabaigoje. Prekybos centro plotas turėtų būti didesnis nei 60.000 m2 . Neseniai parengiamieji infrastruktūros kūrimo darbai pradėti ir šalia esančioje Nemuno saloje. Čia Kauno miesto savivaldybė planuoja statyti sporto rūmus. Ji šiuo tikslu iš banko pasiskolino 20 mln. Lt. Šį mėnesį ES oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje "Tenders Electronic Daily" paskelbtas Kauno pramogų ir sporto rūmų komplekso Nemuno saloje projektavimo, statybos ir
eksploatavimo koncesijos suteikimo konkursas. Pasiūlymų laukiama iki spalio 3-iosios. Koncesininko metų apyvarta turi būti didesnė kaip 50 mln. Lt, jis privalo turėti panašių objektų statybos ir naudojimo patirtį. Koncesininkas
įgis teisę 25 metus naudoti areną, o vėliau perduos ją savivaldybei.
Comment
-
Miesto koncertų salė atsisveikina su žiūrovais iki 2007-ųjų
Jau prasideda Kauno filharmonijos pastato rekonstrukcijos darbai, finansuojami iš valstybės investicijų programos
Tuščioje žiūrovų salėje neliko nė vienos kėdės. Aidinčios nuo žodžių ir žingsnių istorinio pastato erdvės parengtos rimtai renovacijai. Nuo šios vasaros iki 2007 metų čia šeimininkaus kauniškė statybos bendrovė “Virmalda”, laimėjusi konkursą. Iš viso rekonstrukcijos, kurios projektą parengė architektė Rymantė Gudienė, darbams iš valstybės biudžeto numatyta skirti 4 milijonus litų.
Autentiškumas išliks, komforto padaugės
Po rekonstrukcijos salėje bus apie 550 vietų. Šiek tiek padidės žiūrovų balkonas, į kurį bus galima patekti laiptais iš originalaus stiklinio gaubto. Publiką pasitiks erdvesnis fojė, nes rūbinės, tualetai, kavinė bus įkurdinti po žiūrovų sale.
Pirmiausia statybininkai turės pašalinti sudėtingas metalines stogo konstrukcijas nuo salės lubų.
Prieškariu salę apšviesdavo natūrali šviesa, patenkanti per stiklines lubas ir tokį pat stogą. Tačiau stiklas - akustiniu požiūriu netinkama koncertų salei medžiaga, todėl ir po rekonstrukcijos Filharmonijos salė neturės stiklinių lubų.
Lietuvos valstybės istorijos liudininkas
J.Krėpšta neatsitiktinai pokalbyje pamini Teisingumo ir Seimo rūmus - būtent jie prieškariu veikė šiame garsaus architekto Edmundo Fryko suprojektuotame pastate L.Sapiegos ir K.Donelaičio gatvių kampe. Pagal E.Fryko projektus Kaune pastatyti studentų korporacijos “NeoLithuania” rūmai Parodos kalne, Ugniagesių rūmai Nemuno gatvėje, Kredito draugijos rūmai K.Donelaičio g. ir kt.
Pasak kultūros vertybių apsaugos ekspertės menotyrininkės Rūtos Purvinaitės, Teisingumo ir Seimo rūmai buvo pradėti statyti 1925 metų gegužę, o baigti 1928-aisiais. Įrengus juos, čia įsikūrė Teisingumo ministerija ir įvairios su teismais susijusios institucijos, o salė perduota Vyriausiojo Tribunolo patalpoms.
1936 metais rūmų pagrindiniame korpuse buvo atliktas remontas, ir tų metų rugsėjo 1 dieną čia susirinko pirmajam posėdžiui tautos atstovų Seimas.
Patikslinti faktus padėjo laikraščiai
“Šiandien 10 val. susirenka tautos atstovai seimo pirmojo posėdžio į seimo salę, kuri yra vienuose rūmuose su teisingumo ministerija. Įėjimas į seimo rūmus iš šiaurės, iš rūmų galo, kur anksčiau būdavo įeinama į vyriausiojo tribunolo įstaigą. Seimo posėdžių salė dabar žymiai šviesesnė, gražiai dažyta. (...) prieš prezidiumo stalą - tautos atstovų suolai, sustatyti į 8 eiles. Kiekvienoje eilėje po šešis, vienas paskui kitą tautos atstovų suolai, paskutinėje eilėje (...) yra 7 suolai. (...) Publikai sėdėti yra 110 vietų, žurnalistams sėdimų 40 vietų ir publikai stovimų 100 vietų. Daugelis žmonių, kurie dėl vietų stokos negalės patekti į seimo atidarymo iškilmes, galės jas bent išgirsti per radiją”, - 1936 metų rugsėjo 1 dienos numeryje rašė “Lietuvos aidas” (kalba ir stilius netaisyti - red.).
“Beje, kad čia prieškariu dirbo Lietuvos Respublikos Seimas, daugeliui valdžios vyrų buvo naujiena, kuria iš pradžių nenorėta tikėti, kol nepatvirtinome akivaizdžiais dokumentiniais įrodymais. Juos ėmėme rinkti dar Atgimimo laikais. Vienas mano giminaitis vis atkakliai minėdavo, kad Smetonos laikais jis dalyvavo matininkų suvažiavime Seimo rūmuose, esančiuose L.Sapiegos ir K.Donelaičio gatvių kampe. Kad čia prieškariu dirbo teismas, buvo tekę girdėti, bet Seimas?... Ėmėme versti senus spaudos komplektus, telefonų knygas, ir teisybė, kurią jau buvo apdildę penki dešimtmečiai, išaiškėjo”, - pasakojo J.Krėpšta.
Tačiau paminklinės lentelės, primenančios, kad čia dirbo Lietuvos Respublikos Seimas, ant šio pastato iki šiol nėra. “Po renovacijos ji tikrai turėtų čia atsirasti, bylodama, kad Kauno filharmonija įsikūrusi garbingą istoriją turinčiuose rūmuose”, - sakė jos direktorius.
Comment
Comment