Manau Akropolis ir Sporto rumai bus katalizatorius, padesiantis atsinaujinti miesto centrui.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Projektai Kaune...
Collapse
X
-
gera naujiena: pagaliau naikinama "Skalsa", tiksliau, Teismo rumai nepratese su ja sutarties. Ten dabar visas pastatas bus rekonstruotas ir jam sugrazinta pirmine pastato paskirtis - Teismo Rumai. Bus padarytas paradinis iejimas is laisves Alejos puses. Siuo metu kapitaliai rekonstruojamas stogas. Taigi, bus atrestauruotas dar vienas prieskarines Lietuvos autentiskas pastatas. Senai reikejo, nes tai kaip ir vartai i laisves Aleja.
Comment
-
Siek tiek info:
Atnaujintuose teismo rūmuose parduotuvės nebeliks
Viena ilgiausiai Laisvės alėjoje dirbusi maisto prekių parduotuvė “Skalsa”, tapusi net savotišku miesto centro simboliu, baigia savo veiklą. Daugiau kaip tris dešimtmečius prekybininkams patalpas nuomojęs Kauno miesto apylinkės teismas nutarė savo reikmėms išnaudoti visą pastatą ir atkurti jo ankstesnį veidą.
Nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio parduotuvei patalpas pirmajame aukšte nuomojo Kauno miesto apylinkės teismas. Nuomos sutartis su prekybininkais baigėsi dar praėjusių metų lapkritį ir buvo pratęsta iki šių metų liepos 1-osios.
Rekonstruojant pastatą bene daugiausia dėmesio ketinama skirti rūmų fasadui, kuris gerokai nukentėjo nuo daugybės vykdytų rekonstrukcijų. Labiausiai teismo rūmų išorė pasikeitė, kai prieš tris dešimtmečius buvo nuspręsta čia įkelti maisto prekių parduotuvę. Pagal 1967 metais parengtą projektą pirmasis pastato aukštas buvo iš esmės pertvarkytas, o vietoj langų atsirado didelės vitrinos.
“Planuojame pastatui sugrąžinti jo pirmykštį vaizdą ir atkurti pirmojo aukšto langus bei kadaise buvusį centrinį įėjimą”, - pasakojo R.Sipavičius ir pridūrė, jog teismo rūmų fasadas jau seniai nebepuošia gražėjančios Laisvės alėjos.
Rūmus pastatė pirkliai
Kauno teismo rūmų istorija siekia XIX amžių, kai 1877 metais į Kauno gubernatorių kreipėsi turtingi miesto pirkliai Frumkinai siūlydami pastatyti teismo rūmus tuometiniame Nikolajaus prospekte. Statybos buvo užbaigtos 1883 metais, o tų pačių metų lapkritį įvyko iškilmingas teismo rūmų atidarymas. Archyvuose saugomi dokumentai liudija, jog 1918 metais pastate buvo įsikūręs Kauno apygardos teismas ir Vyriausiasis tribunolas, nors didingas trijų aukštų pastatas tebepriklausė Frumkinų turto paveldėtojams, kurie jį visą laiką nuomojo.
1931-iaisiais tuometinė Teisingumo ministerija iš savininkų pastatą nupirko už 900 tūkstančių aukso litų. Nuo to laiko rūmai priklauso valstybei, o patikėjimo teise šį turtą valdo Kauno miesto apylinkės teismas.
Dabartinis teismo pirmininkas R.Sipavičius viliasi, jog statybos neužsitęs labai ilgai ir valstybė suras lėšų atnaujinti visam trijų korpusų pastatui bei kiemui, kuriame per daugelį metų išdygo įvairių priestatų.
Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnybos vedėjas Dainius Radzevičius neatmetė galimybės, jog po kelerių metų Kaunas gali pasekti sostinės pavyzdžiu, kur jau šią vasarą visi teismai įsikurs naujame pastate po vienu stogu.
“Kaip tik šiuo metu su Savivaldybe svarstoma, ar būtų galima ir Kaune teismus sukelti į vieną pastatą arba bent šalia vienas kito. Kadangi tokiems sprendimams priimti reikia laiko, teismams pasiūlyta išnaudoti visas turimas galimybes apsirūpinti patalpomis”, - teigė ministerijos atstovas.
www.kaunodiena.lt
Comment
-
Parašė SkeiTeriS/ Gerai, kad bus sunaikintas tas sovietinio palikimo židinys. Tačiau gaila, kad įsikurs Teismo Rūmai, o ne koks restoranas, picerija ar kt.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Į Kauno transporto sistemą veržiasi dar vienas koncesininkas
Bendrovė “Kamesta” dar šį mėnesį turėtų pasirašyti sutartį su Savivaldybe ir per dvejus metus pastatyti Aleksoto tilto transporto mazgą
Kol kas dar neatskleidžiama šio sandorio suma, tačiau, preliminariais duomenimis, per 25 metus koncesininkui teks sumokėti iki 30 milijonų litų.
Darbus planuojama pradėti dar šiemet
Pagal projektą numatyta, kad nuo Aleksoto tilto bus įrengti specialūs nuvažiavimai į Marvelės gatvę ir Veiverių plentą. “Nuo Senamiesčio pusės pervažiavę į Aleksotą visi vairuotojai suks į dešinę, o transporto srautai išsiskirstys jau po tiltu. Projekte numatyta, kad šioje vietoje teks paaukštinti krantinę, kad kelias nebūtų užliejamas”, - teigė A.Vyšniauskas.
Šiuo metu šalia Nemuno jau tiesiama naujoji Marvelės gatvė. “Turime vilties, kad visi darbai bus užbaigti kitais metais. Šiemet skelbsime dar vieną konkursą”, - tvirtino Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Būsimoji koncesijos sutartis su “Kamesta” nebus pirmasis tokio pobūdžio sandoris. Prieš keletą savaičių miesto Taryba analogišką sutartį dėl M.K.Čiurlionio prietilčio transporto mazgo nusprendė pasirašyti su vokiečių kompanija. Tiesa, šio sandorio vertė siekia net 60 milijonų litų.
Dirba dviem pamainomis
Šiuo metu bendrovė “Kauno tiltai” atlieka ir kapitalinį Aleksoto tilto remontą. Pasak A.Vyšniausko, visi darbai vyksta pagal numatytą grafiką ir darbininkai dirba dviem pamainomis.
Pagal grafiką tilto remonto darbai turėtų būti baigti iki gruodžio. Tačiau miesto vadovai kelininkams jau išsakė pageidavimą, kad spalį per tiltą galėtų vaikščioti žmonės.
“Manau, kad tai gana realu. Stengiamės, kad jau lapkritį tiltu galėtų važinėti ir automobiliai”, - sakė Savivaldybės atstovas.
Užsakė naujus turėklus
Aleksoto tilto kapitaliniam remontui 7,7 milijono litų gauta iš Lietuvos kelių direkcijos. Dar prieš prasidedant darbams, nemažai diskusijų su paveldo specialistais kilo dėl senųjų tilto turėklų, papuoštų penkiakampėmis žvaigždėmis.
Iš pradžių planuota juos išsaugoti, tačiau dabar jau gaminami nauji. “Tiesiog jų būklė pasirodė blogesnė. nei tikėjomės. Taip pat bus pakeisti ir šviestuvai. Jie gaminami pagal specialų užsakymą ir jau sulaukėme pirmųjų pavyzdžių. Po remonto ant tilto išliks autentiški bokštai, kurie anksčiau buvo naudojami jo pakėlimui”, - teigė A.Vyšniauskas.
Apie Aleksoto tilto avarinę būklę kalbėta net keletą metų. Saugumo sumetimais buvo apribotas eismas šiuo tiltu, o šių metų pradžioje jis buvo uždarytas. Kai kurie tiltų specialistai užsiminė, kad kapitalinis remontas reikalingas ir kitiems Kauno tiltams. Tačiau kol kas tam lėšų nėra numatyta.
Comment
-
"Onninen Lit" atidarė logistikos centrą Kaune
Suomijos kapitalo santechnikos, šildymo, vėdinimo ir elektrotechnikos prekių ir sistemų didmeninės prekybos įmonė "Onninen Lit" Kaune atidarė logistikos centrą.
Šį 1,88 hektarų ploto teritorijoje 2,85 tūkst. kvadratinių metrų pastatą su biuro ir techninėmis patalpomis pastatė bendrovė "YIT Kausta", o jį "Onninen Lit" išnuomojo vienas didžiausių Baltijos šalyse nekilnojamojo turto investicinis fondas "Baltic Property Trust Secura" (BPTS). Fondas vien į šio pastato statybą investavo 7 mln. litų.
"Mūsų visą logistiką perkėlėme iš Vilniaus į Kauną, prie Kauno IX-ojo forto rajono", - Eltai sakė "Onninen Lit" logistikos ir administracijos direktorius Šarūnas Lukšys.
Logistikos centras Kaune atliks ne tiktai centrinio sandėlio Lietuvoje funkcijas, iš kurio prekės bus paskirstomos po visą šalį, tačiau ir vykdys pardavimus Kauno regiono klientams. Sandėlyje ir lauko aikštelėje artimiausiais metais planuojama sandėliuoti apie 6-7 tūkst. inžinerinių prekių.
Pasak Š. Lukšio, Vilniuje liks "Onninen Express" centras ("cash and carry"), toks pat centras prieš 5 mėnesius buvo atidarytas ir Klaipėdoje.
"Ir toliau planuojame plėtrą - didinti centrinį biurą Vilniuje, nes padaugėjo žmonių. Svarstome sostinėje atidaryti dar antrą "Onninen Express" didmeninės prekybos centrą arba turėti vieną centrą, bet didesnį", - sakė "Onninen Lit" logistikos ir administracijos direktorius.
"Onninen Express" centrą planuojama atidaryti ir Šiauliuose.
Bendrovė Lietuvoje veikia nuo 1995 metų. Įmonės apyvarta 2004 metais siekė 25 mln. litų, šiemet planuojama ją padidinti ne mažiau kaip ketvirtadaliu.
Šiuo metu "Onninen Express" dirba 50 darbuotojų, bendrovė turi per 1,3 tūkst. klientų, kuriems siūloma apie 4,3 tūkst. sandėliuojamų prekių ir apie 200 tūkst. prekių pagal užsakymus.
BPTS valdo 100 proc. prekybos centro Vilniuje "Europa" pastatą turinčios įmonės "BPTS Europa" akcijų. Fondas taip pat valdo 21,9 tūkst. kvadratinių metrų logistikos centrą Vilniaus Žarijų gatvėje.
Comment
-
Cia yra svarbus projektas Kaunui ir ne tik
Kaunas taps šiuolaikinių technologijų centru
Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ teritorijos ir plėtros projekto svarbos“. Modernus technologinis miestelis turėtų įsikurti iki 15 h dydžio teritorijoje Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo sklype, šalia Europos prospekto, sujungsiančio miesto centrą ir greitkelį Via Baltica. Žadama, jog „Technopolyje“ dirbs apie 3000 aukštos kvalifikacijos specialistų, o pirmosios įmonės turėtų įsikurti 2007 metais.
Projekto idėja gimė 2002 m. Kauno įmonių iniciatyvinės grupės dėka. „Technopolio“ steigimo Kaune tikslas - sukurti palankias sąlygas aukštą pridėtinę vertę kuriančioms technologinėms įmonėms, pritraukti investicijas aukštųjų technologijų plėtrai, didinti Kauno įmonių produktų ir paslaugų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, skatinti aukštųjų mokyklų ir inovacinių įmonių bendradarbiavimą, panaudojant mokslininkų žinias realią naudą teikiančių produktų kūrimui.
„Technopolio“ plėtros projektas yra prioritetinių Kauno miesto savivaldybės projektų sąraše, Kauno regioninės plėtros plane bei patvirtintame Kauno m. strateginiame plane 2005 - 2015 metams. 2004 m. įsteigta VšĮ „Technopolis“, kurios vienas iš uždavinių yra rūpintis šio projekto įgyvendinimu. Projektui taip pat yra patvirtintas dalinis finansavimas pagal PHARE PPF programą ir suteikta 88400 eurų parama „Technopolio“ kūrimo galimybių studijos ir techninės dokumentacijos rengimui. Projekto rengime dalyvauja Kauno miesto mokslo, akademinės visuomenės atstovai, inovacinių įmonių vadovai, Lietuvos ir užsienio atstovai.
Anot Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus Povilo Kuprio, „Technopolio“ steigimui antras pagal dydį šalies miestas Kaunas pasirinktas neatsitiktinai. Būdamas universitetinis centras ir turėdamas senas pramonės tradicijas, Kaunas gali tapti puikia terpe inovacinėms įmonėms, apjungiančioms kūrybingų specialistų entuziazmą su patyrusių mokslininkų žiniomis, reprezentuoti pasauliui Kauną kaip šiuolaikinių technologijų centrą. Be to, laikinąją sostinę neabejotinai papuoš naujojo parko infrastruktūra, rekreacinės zonos bei modernūs statiniai. Manoma, jog „Technopolis“ turės strateginę reikšmę ir visam Lietuvos ūkiui, padės sumažinti aukštos kvalifikacijos specialistų migraciją iš Lietuvos, gerokai padidins vietos ir užsienio investicijų srautą, o čia sukurti ir įdiegti produktai padės konkuruoti pramonės įmonėms visame pasaulyje.
Vadovaujantis priimtu Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu dėl „Technopolio“ projekto svarbos, nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl jo pripažinimo valstybinės svarbos projektu. 2005 m. spalio mėnesį planuojama pateikti paraišką Lietuvos verslo ir paramos agentūrai, siekiant gauti 8 mln. litų finansinę paramą, reikalingą mokslo ir technologijų parko viešosios infrastruktūros kūrimo finansavimui. Kuriamas mokslo ir technologijų parko modelis pristatytas LR Ūkio ministerijos atstovams, kuri š. m. liepos 21d. organizuoja šio projekto ir rengiamos studijos pristatymą, į kurį bus kviečiami Ūkio, Žemės ūkio, Aplinkos, Švietimo ir mokslo ministerijų vadovaujantys darbuotojai bei LRS nariai.
Kauno miesto savivaldybės iniciatyva „Technopolio“ projektas 2005 metais pristatytas viename iš didžiausių nekilnojamojo turto sferos renginių Europoje - Kanų mieste, Prancūzijoje vyksiančioje MIPIM parodoje, kuri kasmet susilaukia žymiausių pasaulio investuotojų bei nekilnojamojo turto rinkos dalyvių dėmesio.
Comment
Comment