[KAU] "Merkurijaus" metamorfozė

[jRamke]

Manęs pastato pritraukimas visiškai nebaugina. 100 metų taip buvo, o "Merkurijus" stovėjo tik kiek daugiau nei 20. Problemėlė čia slypi tiesiog mumyse. Dažnai nesusimąstydami norime matyti tik tai, kas prasidėjo su mumis, "pamiršdami" kas buvo iki tol. Čia niekuomet nebuvo planuota aikštė, nei 1847 m. plane, nei vėliau - statant "Metropolį" bei kitoje alėjos pusėje Ūkio banką ir Pienocentrą. Todėl E.Miliūno projektą laikau arčiausia istorinės tiesos. Bet čia yra tik mano asmeninė nuomonė. Gerbiu visas kitas, tame tarpe ir oponuojančias.

[d'Ark]

Na, labai įdomi visa ta istorinė šios vietos situacija, bet... Aš, vienareikšmiškai už Natkevičiaus projektą.

Niekas nežino kaip jo projektas atrodytų įgyvendintas realybėje, bet vien tai, kad pagaliau atsiranda bandymai įnešti į KNS architektūrą savotiškos organikos, ‚blobismo‘, o ne vien žaisti kvadratukais ir stačiakampiukais, mano manymu, jau yra gerai. Vien todėl, kad tai nauja.

Dėl konteksto... Man atrodo, kartais lietuviams būdinga susirūpinti aplinkos kontekstualumu ne visai ten, kur reikia. Laisvės alėja yra (ar turėtų būti kaip aš įsivaizduoju) entertainment street – atraktyvi vieta, kurioje turėtų būti kuo daugiau įvairovės ir žaismingumo.

Niekas manęs neįtikins, jog tai, kad Natkevičiaus projektas
kontrastuos funkcionalistiniam Pieno centrui ar kitiems klasicistiniams pastatams, yra blogai. Laisvės alėja ir taip jau pilna eklektikos.

Be to, čia juk ne senamiestis, o naujamiestis. Ir gyvename mes ne tarpukariu, o XXI a. Naujamiestis pagal idėją turi funkciją atspindėti šiandieninį miesto veidą, naują kokybę, inovacijas, etc., o ne stovėti stagnacinėje būsenoje ir byloti apie šlovingą (arba ne) praeitį. Tam skirtas senamiestis. So... ;]

[jRamke]

Na, labai įdomi visa ta istorinė šios vietos situacija, bet... Aš, vienareikšmiškai už Natkevičiaus projektą.

Niekas nežino kaip jo projektas atrodytų įgyvendintas realybėje, bet vien tai, kad pagaliau atsiranda bandymai įnešti į KNS architektūrą savotiškos organikos, ‚blobismo‘, o ne vien žaisti kvadratukais ir stačiakampiukais, mano manymu, jau yra gerai. Vien todėl, kad tai nauja.

Dėl konteksto... Man atrodo, kartais lietuviams būdinga susirūpinti aplinkos kontekstualumu ne visai ten, kur reikia. Laisvės alėja yra (ar turėtų būti kaip aš įsivaizduoju) entertainment street – atraktyvi vieta, kurioje turėtų būti kuo daugiau įvairovės ir žaismingumo.

Niekas manęs neįtikins, jog tai, kad Natkevičiaus projektas
kontrastuos funkcionalistiniam Pieno centrui ar kitiems klasicistiniams pastatams, yra blogai. Laisvės alėja ir taip jau pilna eklektikos.

Be to, čia juk ne senamiestis, o naujamiestis. Ir gyvename mes ne tarpukariu, o XXI a. Naujamiestis pagal idėją turi funkciją atspindėti šiandieninį miesto veidą, naują kokybę, inovacijas, etc., o ne stovėti stagnacinėje būsenoje ir byloti apie šlovingą (arba ne) praeitį. Tam skirtas senamiestis. So... ;]

Tau, d'Ark, kaip gotikinio Kauno žinovei (aš rimtai) turėtų būti žinoma, kad naujamiestis gimė XIX a. vidury ir buvo miesto plėtra rytų link. Nuo tada iki dabar šios miesto dalies pavadinimas nesikeitė (apie sinonimą "centras" nekalbu). Todėl šiandien taip vadinti šią dalį yra reliatyvu. Man ji - senamiesčio dalis.

[d'Ark]

Hm, o aš žodį naujamiestis vartoju kita prasme. Tiesiog tradiciškai centrinė miesto dalis be senamiesčio yra vadinama naujamiesčiu ir tiek, nors sutinku, kad toks įvardinimas reliatyvus.

Man Laisvės alėjos zoną ir tai, kas yra aplinkui (Donelaičio g., Kęstučio g., Maironio g. Vienybės aikštė ir kt.) vadinti senamiesčio dalimi neatrodo priimtina dar ir todėl, kad nuo XIX a. vidurio čia atsirado tiek įvarių epochų ir įvairios stilistikos statinių, kad tapatinti jos su senamiesčiu man visai nesinori.

Vien per pusantro šimtmečio atsirado ir istoristinių, ir daugybė tarpukario pastatų, net neobizantika (Soboras), sovietmečio realizmas ir modernizmas, savotiškas postmodernizmas (Žilinsko galerija), ir be abejo, visi šiandieniniai nauji pastatai ar rekonstrukcijos, gana stipriai pakeitusios ne vieną klasikinį pastatą. Kęstučio/Kanto g. namas, Maironio g. nauji pastatai, Donelaičio, o dar visi tie pakeliui į Akropolį kylantys...

Akivaizdu, kad šitoj stilių makalynėj dar vienas stilius kaip a la "blobism", ar dar koksnors high-tech'inis statinys man visai napamaišytų. Žinoma, jei galutiniam rezultate viskas būtų estetiška ir kokybiška... Ar Kaune to tikėtis naivu?

[jRamke]

Sutinku. Bet Natkevičius šalia Pienocentro ir Metropolio man nesipiešia ir, turbūt, nesipieš iki gyv.pabaigos. Užtenka, kad "įsiamžino" prie malūninko.

[Aš]

Manęs pastato pritraukimas visiškai nebaugina. 100 metų taip buvo, o "Merkurijus" stovėjo tik kiek daugiau nei 20. Problemėlė čia slypi tiesiog mumyse. Dažnai nesusimąstydami norime matyti tik tai, kas prasidėjo su mumis, "pamiršdami" kas buvo iki tol. Čia niekuomet nebuvo planuota aikštė, nei 1847 m. plane, nei vėliau - statant "Metropolį" bei kitoje alėjos pusėje Ūkio banką ir Pienocentrą. Todėl E.Miliūno projektą laikau arčiausia istorinės tiesos. Bet čia yra tik mano asmeninė nuomonė. Gerbiu visas kitas, tame tarpe ir oponuojančias.

Aš žiūriu truputį kitaip. Istoriškai žiūriu tiek, kiek tai liepia aplinka, t.y., žiūriu, kad pastatas neiškristų iš konteksto, kad išlaikytų Laisvės alėjos atmosferą. Bet konkrečiai dėl aikščių žiūrėčiau ne kas buvo, nes, tokiu atveju, būtų galima žiūrėti dar anksčiau, kai ten nebuvo iš vis nieko, bet kas Laisvės alėjai labiau tiktų. Pats pastatas turėtų eit išvien su istorija savo išvaizda, bet pastatą norėčiau kiek atitraukti, nes tai, mano nuomone, būtų naudinga ir graži erdvė, o ypač žinant jos vietą - Laisvės alėjos centre, prie fontano, prie bene pagrindinės pėsčiųjų arterijos, kertančios Laisvės alėją.

<...> ties „Merkurijumi“ susikerta dvi didžiausios pėsčiųjų arterijos Kaune: Laisvės alėja nuo senamiesčio iki Soboro ir Daukanto gatvė nuo Nemuno iki Žaliakalnio.

[jRamke]

Aš žiūriu truputį kitaip. Istoriškai žiūriu tiek, kiek tai liepia aplinka, t.y., žiūriu, kad pastatas neiškristų iš konteksto, kad išlaikytų Laisvės alėjos atmosferą. Bet konkrečiai dėl aikščių žiūrėčiau ne kas buvo, nes, tokiu atveju, būtų galima žiūrėti dar anksčiau, kai ten nebuvo iš vis nieko, bet kas Laisvės alėjai labiau tiktų. Pats pastatas turėtų eit išvien su istorija savo išvaizda, bet pastatą norėčiau kiek atitraukti, nes tai, mano nuomone, būtų naudinga ir graži erdvė, o ypač žinant jos vietą - Laisvės alėjos centre, prie fontano, prie bene pagrindinės pėsčiųjų arterijos, kertančios Laisvės alėją.

Gerai, kad žiūri kitaip. Dėl to čia ir diskutuojam.

[jRamke]

Aš ir sakau, kad paskutinieji 20 metų kai kam jau įaugo. Gaila, kad vyresnieji čia (webe) mažai apsilanko. Ot, diskusonas būtų...

[G-Shock]

Na maniškis komentaras kogero labiau tiktų prie "Laisvės alėjos rekonstrukcija" bet visgi... Merkurijaus jokiu būdu negalima įkišti į laisvę daugiau nei jis yra dabar. o pačią erdvę prie fontano tvarkant alėją apskritai suformuoti kaip susitikimų vietą, pertvarkant patį fontaną, jį pakeičiant kažkokiu įdomesniu (atsiprašau, kauniškiai, jei įžeidžiau). Man labai patiko lažkada aplankyta Krokuva ten turgaus aikštės (rodos taip ji vadinasi) viduryje stovi paminklas A.Mickevičiui ir ši vieta yra tapusi jaunimo laiko leidimo vieta. Būtų super jei kažkas panašaus atsirastu ir Kaune

[Aš]

Merkurijaus jokiu būdu negalima įkišti į laisvę daugiau nei jis yra dabar. o pačią erdvę prie fontano tvarkant alėją apskritai suformuoti kaip susitikimų vietą, pertvarkant patį fontaną, jį pakeičiant kažkokiu įdomesniu. Mniškis komentaras kogero labiau tiktų prie "Laisvės alėjos rekonstrukcija" bet visgi... Merkurijaus jokiu būdu negalima įkišti į laisvę daugiau nei jis yran labai patiko lažkada aplankyta Krokuva ten turgaus aikštės (rodos taip ji vadinasi) viduryje stovi paminklas A.Mickevičiui ir ši vieta yra tapusi jaunimo laiko leidimo vieta. Būtų super jei kažkas panašaus atsirastu ir Kaune

Fontanas tikrai galėtų būti meniškesnis, su kokia nors mintimi. Galbūt būtų galima sukurti netgi kažką simboliško Kaunui. O kunkuliuojanti erdvė Laisvės alėjos centre ją pagyvintų (dar labiau) Nemanau, kad reikėtų viso to atsisakyti.

[D.C.]

Nr.1-asketiškas,bet visumos negadina.Nr.3 atrodo lyg apčiulptas ledinukas nuo gerklės skausmo,nukritęs į šią vietą.Sėkmingiausias-nr.5,ypač vizualizacijoje.

[rimantasg]

Miliūno projektą reiktų patobulint, susėst architektams ir nuspręsti ko dar ten reikia.

[ernestas]

delfi, kazkodel raso, jog buvo pristatyti 7 projektai, bet ne 5...ar tai tiesa?

[jRamke]

O ką, gal žada perstatyti?

Tai, kad iš namo liūdno veidelio jau matosi. Kiek jis toks dar stovės? Galim paspėliot...

[Perfect]

Taip... Reikėjo pas Natkevičių užsakyti projektuoti areną . Na,o šis jo pasiūlymas iš tiesų labiau tiktų Savanorių pr.

[rimantasg]

Tegu jau jei Miliūnas apsiėmė tai ir baigia manau.

[PhantomLord]

Manęs pastato pritraukimas visiškai nebaugina. 100 metų taip buvo, o "Merkurijus" stovėjo tik kiek daugiau nei 20. Problemėlė čia slypi tiesiog mumyse. Dažnai nesusimąstydami norime matyti tik tai, kas prasidėjo su mumis, "pamiršdami" kas buvo iki tol. Čia niekuomet nebuvo planuota aikštė, nei 1847 m. plane, nei vėliau - statant "Metropolį" bei kitoje alėjos pusėje Ūkio banką ir Pienocentrą. Todėl E.Miliūno projektą laikau arčiausia istorinės tiesos. Bet čia yra tik mano asmeninė nuomonė. Gerbiu visas kitas, tame tarpe ir oponuojančias.

100% palaikau gerb. jRamke, pats kaip istorikas sia vieta taip pat noreciau matyti kuo artimesne istorijai. Visa si aleja ir rajonas buvo planuojamas vieningai, tad ir noreciau, kad liktu kuo vieningesnis. Juolabiau, kad israiskiai architekturai tikrai yra vietos kitose miesto dalyse.

[rimantasg]

štai Miliūnas ir pirmauja, žino ko mums reikia

[liutass]

Iki gegužės 1 d. turi visi išsikelti iš "Merkurijaus", net ir Maxima. Turbūt, prasidės rekonstrukcija. Įdomu, kurį variantą pasirinko rekonstrukcijai?

[ernestas]

Kazkur skaiciau, jog Kanco studija inicijavo si konkursa (jeigu ji taip galima pavadint) ir yra manoma, jog si projekta rengs butent jie. Reiks dar pasidomet.
Idomu bus pamatyti sios vietos 'prisikelima', juolab, kad ir pats netrukus rengsiu 'Merkurijaus' rekonstrukcijos studiju projekta