"Kauno tiltai": perdėtas užsispyrimas atsiduoda dumblu (KaunoDiena.lt)
2011-06-18, 09:50
Straipsnis skamba kaip atsakomasis į ankstesnįjį (paskelbtas vos 4 val. po jo)..
Ir žinok čia dabar, kurie teisesni.. Nors mano asmenine nuomone, kurią galbūt geriau išmanantys ir sukritikuos, nematau, bėdos jei tuos kelis kilometrus tarp salos ir žiemos uosto dumblas būtų pervežamas "sandariais savivarčiais sunkvežimiais".. kad tik spėtų pabaigti sutvarkyt.. O kaip patys sako išvežimui reiks 20-25 dienų..
2011-06-18, 09:50
"Kauno tiltai" jau galėtų pradėti vežti užterštą dumblą iš Nemuno kanalo, tačiau to neįmanoma padaryti projekte numatytu būdu. Būtina atlikti projekto pakeitimą, kuriam turi pritarti savivaldybė.
Projektas – su trūkumais
Praėjusiais metais tarp Karaliaus Mindaugo prospekto ir Nemuno salos esančio kanalo išvalymo konkursą laimėjusi bendrovė "Kauno tiltai" miesto savivaldybei pradėjo įrodinėti, kad upės senvagės išvalymo techniniame projekte yra trūkumų. Didžiausias jų – planuojamas dumblo išvežimas baržomis ir numatytas grunto sėsdinimo būdas.
"Techniniai projektai nebūna iki galo tobuli, normalu, kad kai kurios neesminės projekto dalys įgyvendinant jį būna tikslinamos, tobulinamos, nekeičiant paties techninio projekto, bet šiuo atveju savivaldybė turėtų padaryti korekcijų. Kitaip projektas yra neįgyvendinamas", – tvirtino "Kauno tiltų" ekonomikos direktoriaus pavaduotojas Pranas Benetis.
Pavasarį iš viso kanalo žemsiurbėmis išsiurbtas dumblas šiuo metu džiūsta vadinamajame sėsdintuve: savotišku rezervuaru tapusioje kanalo dalyje, kurioje kaupiamą dumblą nuo upės vandens skiria nedideli pylimai. Dalies dumblo viršutiniai sluoksniai jau gerokai pradžiūvo. Taigi "Kauno tiltai" galėtų imtis paskutinio darbų etapo – išvežti dumblą, tačiau savivaldybė tai reikalauja padaryti neįmanomu būdu ir nenori girdėti ne tik "Kauno tiltų", bet ir autoritetingų specialistų nuomonės.
Reikalauja neįmanomo
Pagal projektą pradžiūvęs dumblas turėtų būti kasamas ir plukdomas baržomis kelis kilometrus iki žiemos uosto. Čia dumblą planuota perkrauti į sunkvežimius, kurie neužterštą dumblą gabentų į Lapių sąvartyną, o užterštą vežtų išvalyti į Jonavoje veikiančią bendrovę "Grunto valymo technologijos". "Kauno tiltai" tokiam darbų atlikimo būdui neprieštarautų, jei jį būtų įmanoma įgyvendinti.
Pirmiausia, ir ne specialistams akivaizdu, kad dėl žemo vandens lygio prie dumblo rezervuaro ne tik barža, bet ir valtis nepriplauktų. Be to, norint kasti gruntą, būtina išardyti skystą dumblą laikantį pylimą, dėl to užterštas dumblas neišvengiamai pateks į Nemuną. Tokio skysto dumblo kasti vadinamaisiais greiferiniais kaušais neįmanoma.
Pasisakantieji už tai, kad dumblas būtų plukdomas baržomis, siūlo ant skysto dumblo pilti smėlį, tikėdamiesi, kad jis susės. Tam, kad būtų galima įgyvendinti šį sprendimą, būtina išardyti pylimą. Visi šie siūlomi darbai, t. y. vagos gilinimas, papildomas smėlio atvežimas ir užpylimas, techniniame projekte yra nenumatyti, leidimas šiems darbams vykdyti yra neišduotas.
Siūlo saugiau ir pigiau
"Kauno tiltai" pasiūlė ne vieną dumblo išgabenimo alternatyvą, tačiau techninio projekto keisti negalima.
"Pagal mūsų siūlytus dumblo išvežimo variantus nei techninį projektą keisti reikia, nei papildomo finansavimo ieškoti, tačiau problema kažkodėl nesprendžiama", – apgailestavo P.Benetis.
"Kauno tiltai" mano, kad racionaliausia būtų visą dumblą Nemuno saloje krauti tiesiai į sandarius savivarčius sunkvežimius. Sunkiasvorės mašinos prie dumblo rezervuaro privažiuotų laikinais keliais iš gelžbetoninių plokščių ir smėlio bei skaldos.
Sumanymo oponentai aiškina, kad toks dumblo pervežimo būdas gali kelti papildomą grėsmę aplinkai. Apskritai dumblo vežti per miesto centrą neva nevalia.
Dėl to "Kauno tiltai" su dumblo pervežimu sunkvežimiais galimybe nauju maršrutu supažindino Aplinkos apsaugos agentūros specialistus ir vandens telkinių valymo ekspertus. Jie naujam dumblo išvežimo metodui ne tik neprieštaravo, bet ir paragino jo imtis. Šis būdas laikomas netgi saugesniu, nes, dumblą kasant į baržą, reikėtų išardyti pylimą, skiriantį teršalus nuo Nemuno, todėl teršalai neišvengiamai patektų į upę.
"Pašalinus žemutinį vagoje esančio sėsdintuvo pylimą, sėsdintuve esantis dumblas ištekės į Nemuno vagą ir užterš Nemuno vagos vandenį. Po to ištekėjusį dumblą vėl reikėtų iškasti, bet daug sudėtingesnėmis sąlygomis, sandėliuojant sausoje vietoje ant kranto", – į klausimą apie dumblo pervežimą baržomis galimybę "Kauno tiltams" atsakė Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandentvarkos katedros docentas daktaras Antanas Ciūnys.
P.Benetis teigia, kad "Kauno tiltų" siūlomas variantas savivaldybei kainuotų net pigiau, nes ji atsiskaito tik už atliktus darbus. Todėl už dumblo pervežimą baržomis mokėti nereikėtų.
Delsti negalima
"Kauno tiltų" žiniomis, viršutinis, pradžiūvęs džiovinamo dumblo sluoksnis yra švarus, tad jis turėtų keliauti į sąvartyną. Tačiau, prieš pradedant vežimo darbus, bus atlikti patikimi kontroliniai tyrimai, kurie tiksliai atsakys į klausimą, kokią dalį dumblo teks gabenti išvalyti.
P.Benetis skaičiuoja, kad daugiau nei 20 tūkst. kub. m dumblo išvežti prireiks 20–25 dienų.
Dėl artėjančio Europos vyrų krepšinio čempionato jau prasidėjo "Žalgirio" arenos aplinkos tvarkymo darbai. Kai jie bus baigti, po Nemuno salą važinėti sunkiasvore technika su dumblu nebus pats tinkamiausias laikas. Taigi dumblo išvežimo darbus reikia pradėti nedelsiant.
"Kauno tiltai" dumblą išvalyti ir išvežti pasišovė už mažiausią kainą – truputį daugiau nei už 3,3 mln. litų. Didele dalimi prie projekto finansavimo prisideda ES, nes anksčiau atliktais tyrimais buvo nustatyta, kad vandens užterštumas kanale leistinas normas viršija dešimt kartų. Dumble rasta per didelė sunkiųjų metalų koncentracija, o labiausiai jis užterštas naftos produktais.
Teršalai kanale kaupėsi ne vieną dešimtmetį. Tarpukariu prie šios vietos buvo žiemos uostas, kuriame vyko laivų remonto darbai. O didžioji dalis aplinkai kenksmingų medžiagų į kanalo dumblą nusėdo sovietmečiu, nes tuo metu kai kurioms gamybos įmonėms ne tik Nemuno saloje, bet ir upės vandenyje buvo leidžiama atsikratyti įvairių atliekų. Dėl mažo vandens kiekio kanalas vis labiau uždumblėjo. Vidutinis užteršto dumblo storis ėmė siekti pusmetrį.
Aplinkos apsaugos specialistai mano, kad po dumblo išvalymo kanalas atsikratys nemalonaus kvapo ir taps daug patrauklesnis ne tik upės gyventojams, bet ir miestiečiams bei miesto svečiams. O jų sulauksime netrukus – juk artėja krepšinio čempionatas, tad darbus reikėtų paskubinti.
Projektas – su trūkumais
Praėjusiais metais tarp Karaliaus Mindaugo prospekto ir Nemuno salos esančio kanalo išvalymo konkursą laimėjusi bendrovė "Kauno tiltai" miesto savivaldybei pradėjo įrodinėti, kad upės senvagės išvalymo techniniame projekte yra trūkumų. Didžiausias jų – planuojamas dumblo išvežimas baržomis ir numatytas grunto sėsdinimo būdas.
"Techniniai projektai nebūna iki galo tobuli, normalu, kad kai kurios neesminės projekto dalys įgyvendinant jį būna tikslinamos, tobulinamos, nekeičiant paties techninio projekto, bet šiuo atveju savivaldybė turėtų padaryti korekcijų. Kitaip projektas yra neįgyvendinamas", – tvirtino "Kauno tiltų" ekonomikos direktoriaus pavaduotojas Pranas Benetis.
Pavasarį iš viso kanalo žemsiurbėmis išsiurbtas dumblas šiuo metu džiūsta vadinamajame sėsdintuve: savotišku rezervuaru tapusioje kanalo dalyje, kurioje kaupiamą dumblą nuo upės vandens skiria nedideli pylimai. Dalies dumblo viršutiniai sluoksniai jau gerokai pradžiūvo. Taigi "Kauno tiltai" galėtų imtis paskutinio darbų etapo – išvežti dumblą, tačiau savivaldybė tai reikalauja padaryti neįmanomu būdu ir nenori girdėti ne tik "Kauno tiltų", bet ir autoritetingų specialistų nuomonės.
Reikalauja neįmanomo
Pagal projektą pradžiūvęs dumblas turėtų būti kasamas ir plukdomas baržomis kelis kilometrus iki žiemos uosto. Čia dumblą planuota perkrauti į sunkvežimius, kurie neužterštą dumblą gabentų į Lapių sąvartyną, o užterštą vežtų išvalyti į Jonavoje veikiančią bendrovę "Grunto valymo technologijos". "Kauno tiltai" tokiam darbų atlikimo būdui neprieštarautų, jei jį būtų įmanoma įgyvendinti.
Pirmiausia, ir ne specialistams akivaizdu, kad dėl žemo vandens lygio prie dumblo rezervuaro ne tik barža, bet ir valtis nepriplauktų. Be to, norint kasti gruntą, būtina išardyti skystą dumblą laikantį pylimą, dėl to užterštas dumblas neišvengiamai pateks į Nemuną. Tokio skysto dumblo kasti vadinamaisiais greiferiniais kaušais neįmanoma.
Pasisakantieji už tai, kad dumblas būtų plukdomas baržomis, siūlo ant skysto dumblo pilti smėlį, tikėdamiesi, kad jis susės. Tam, kad būtų galima įgyvendinti šį sprendimą, būtina išardyti pylimą. Visi šie siūlomi darbai, t. y. vagos gilinimas, papildomas smėlio atvežimas ir užpylimas, techniniame projekte yra nenumatyti, leidimas šiems darbams vykdyti yra neišduotas.
Siūlo saugiau ir pigiau
"Kauno tiltai" pasiūlė ne vieną dumblo išgabenimo alternatyvą, tačiau techninio projekto keisti negalima.
"Pagal mūsų siūlytus dumblo išvežimo variantus nei techninį projektą keisti reikia, nei papildomo finansavimo ieškoti, tačiau problema kažkodėl nesprendžiama", – apgailestavo P.Benetis.
"Kauno tiltai" mano, kad racionaliausia būtų visą dumblą Nemuno saloje krauti tiesiai į sandarius savivarčius sunkvežimius. Sunkiasvorės mašinos prie dumblo rezervuaro privažiuotų laikinais keliais iš gelžbetoninių plokščių ir smėlio bei skaldos.
Sumanymo oponentai aiškina, kad toks dumblo pervežimo būdas gali kelti papildomą grėsmę aplinkai. Apskritai dumblo vežti per miesto centrą neva nevalia.
Dėl to "Kauno tiltai" su dumblo pervežimu sunkvežimiais galimybe nauju maršrutu supažindino Aplinkos apsaugos agentūros specialistus ir vandens telkinių valymo ekspertus. Jie naujam dumblo išvežimo metodui ne tik neprieštaravo, bet ir paragino jo imtis. Šis būdas laikomas netgi saugesniu, nes, dumblą kasant į baržą, reikėtų išardyti pylimą, skiriantį teršalus nuo Nemuno, todėl teršalai neišvengiamai patektų į upę.
"Pašalinus žemutinį vagoje esančio sėsdintuvo pylimą, sėsdintuve esantis dumblas ištekės į Nemuno vagą ir užterš Nemuno vagos vandenį. Po to ištekėjusį dumblą vėl reikėtų iškasti, bet daug sudėtingesnėmis sąlygomis, sandėliuojant sausoje vietoje ant kranto", – į klausimą apie dumblo pervežimą baržomis galimybę "Kauno tiltams" atsakė Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandentvarkos katedros docentas daktaras Antanas Ciūnys.
P.Benetis teigia, kad "Kauno tiltų" siūlomas variantas savivaldybei kainuotų net pigiau, nes ji atsiskaito tik už atliktus darbus. Todėl už dumblo pervežimą baržomis mokėti nereikėtų.
Delsti negalima
"Kauno tiltų" žiniomis, viršutinis, pradžiūvęs džiovinamo dumblo sluoksnis yra švarus, tad jis turėtų keliauti į sąvartyną. Tačiau, prieš pradedant vežimo darbus, bus atlikti patikimi kontroliniai tyrimai, kurie tiksliai atsakys į klausimą, kokią dalį dumblo teks gabenti išvalyti.
P.Benetis skaičiuoja, kad daugiau nei 20 tūkst. kub. m dumblo išvežti prireiks 20–25 dienų.
Dėl artėjančio Europos vyrų krepšinio čempionato jau prasidėjo "Žalgirio" arenos aplinkos tvarkymo darbai. Kai jie bus baigti, po Nemuno salą važinėti sunkiasvore technika su dumblu nebus pats tinkamiausias laikas. Taigi dumblo išvežimo darbus reikia pradėti nedelsiant.
"Kauno tiltai" dumblą išvalyti ir išvežti pasišovė už mažiausią kainą – truputį daugiau nei už 3,3 mln. litų. Didele dalimi prie projekto finansavimo prisideda ES, nes anksčiau atliktais tyrimais buvo nustatyta, kad vandens užterštumas kanale leistinas normas viršija dešimt kartų. Dumble rasta per didelė sunkiųjų metalų koncentracija, o labiausiai jis užterštas naftos produktais.
Teršalai kanale kaupėsi ne vieną dešimtmetį. Tarpukariu prie šios vietos buvo žiemos uostas, kuriame vyko laivų remonto darbai. O didžioji dalis aplinkai kenksmingų medžiagų į kanalo dumblą nusėdo sovietmečiu, nes tuo metu kai kurioms gamybos įmonėms ne tik Nemuno saloje, bet ir upės vandenyje buvo leidžiama atsikratyti įvairių atliekų. Dėl mažo vandens kiekio kanalas vis labiau uždumblėjo. Vidutinis užteršto dumblo storis ėmė siekti pusmetrį.
Aplinkos apsaugos specialistai mano, kad po dumblo išvalymo kanalas atsikratys nemalonaus kvapo ir taps daug patrauklesnis ne tik upės gyventojams, bet ir miestiečiams bei miesto svečiams. O jų sulauksime netrukus – juk artėja krepšinio čempionatas, tad darbus reikėtų paskubinti.
Ir žinok čia dabar, kurie teisesni.. Nors mano asmenine nuomone, kurią galbūt geriau išmanantys ir sukritikuos, nematau, bėdos jei tuos kelis kilometrus tarp salos ir žiemos uosto dumblas būtų pervežamas "sandariais savivarčiais sunkvežimiais".. kad tik spėtų pabaigti sutvarkyt.. O kaip patys sako išvežimui reiks 20-25 dienų..
Comment