Cia kaip Vilniaus biurokratai "myli" Kauna. Tik vienas pavyzdys is daugelio
Prie ko cia Vilniaus biurokratai?
O siaip su ta LEZ reikejo skubiau zeme ispirkinet, kol nesugalvojo kazkas is to pelna daryti. Bet musu valdininkai visada miega. Nors ne visada - kai kada, o ypac pries rinkimus moka graziai pakalbeti apie grazia Lietuvos ateiti.
Atsiprašau, kad tiek ilgai neprisiruošiau jums atsakyti. Jūsų pateiktas klausimas nėra iš lengvųjų. Tai įsisenėjęs klausimas, kurio neįstengė išspręsti visos valdžios. Domėjausi šia situacija. Liberalų ir Centro frakcija prieš kelias dienas buvo susitikusi su Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės atstovais, kurie taip pat skatino mus pritarti atitinkamoms įstatymo pataisoms, kad Kauno laisvoji ekonominė zona pradėtų funkcionuoti anksčiau nei bus suformuotas toks žemės sklypas, koks numatytas LEZ įstatyme. Šiandien yra problema , kad esamame, numatytame lezo plote yra privačios žemės sklypų, kuriuos Valstybė turi išpirkti iš savininkų. Dalis jau yra išpirkta. Tam reikia piniginių lėšų, kurių šiandien nėra skirta. Aš tikiuosi, kad seimui užteks politinės valios priimti reikalingus sprendimus, kad kauno LEZ pradėtų veikti ir pritrauktų investicijas, sukurtų darbo vietas ir Lietuvos žmonės turėtų iš to naudos. Tačiau nereikia užmiršti, kad panašaus pobūdžio lengvatinių zonų neskatina ES politika, kurios teisės aktų nuostatas mes šiandien turime įgyvendinti.
Gerų ir linksmų Jums šv. Kalėdų ir skaidrios nuotaikos, gausių žinių, vilčių išsipildymo 2005 metais.
Naujieji investuotojai įmonę pastatys per dvejus metus, tačiau dėl bendradarbiavimo jau šiuo metu derasi su Vokietijos ir Švedijos firmomis
Pramonės automatizavimo įrangą gaminanti Kauno UAB “Elinta” pasirašė sutartį dėl sklypo nuomos Kauno LEZ teritorijoje. Per dvejus metus naujose erdviose patalpose įsikūrusi įmonė planuoja sukurti apie 30 naujų darbo vietų ir gerokai padidinusi apyvartą išsiveržti į ES rinką.
Su Kauno LEZ valdymo bendrove iš esmės baigė derybas ir potenciali investuotoja viena Danijos įmonė. Kauniečiai laukia danų bendrovės valdybos sprendimo.
Investuos milijoną eurų
Jau trečius metus UAB “Elinta” sunkiai telpa 1300 kv. m gamybos patalpose Kauno urmo bazės teritorijoje esančiame pastate.
“Tokia padėtis varžo sparčiai augančias bendrovės galimybes. Įsikūrę Kauno LEZ teritorijoje erdviame pastate galėsime pirmiausia padidinti eksportą”, - sakė “Elinta” direktorius Vytautas Jokužis.
Pastato statybos darbai Kauno LEZ bendrovei kainuos apie 1 mln. eurų. Visų lėšų įmonė neturi, tačiau gauti paskolą banke bus nesunku.
“Mūsų skaičiavimais, blogiausiu atveju investicijos turėtų atsipirkti per šešerius metus, o geriausiu - labai greitai”, - sako V.Jokužis
Reikia įvertinti, kad “Elintos” vadovas yra labai atsargus žmogus, todėl jo teiginiai yra tikrai pasverti.
Per pastaruosius trejus metus įmonės apyvarta vidutiniškai augo apie 20 proc. per metus. Pernai “Elintos” apyvarta viršijo 17 mln. Lt, o per artimiausius metus, pasak V.Jokužio, planuojama pasiekti ir 20 mln. Lt ribą.
Skinsis kelią į Europą
Šiuo metu “Elinta” eksportuoja apie 7 proc. savo produkcijos.
“Pagal gaminamos produkcijos kokybę galėtume nesunkiai atrasti vietą Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių rinkose”, - sakė V.Jokužis.
Tačiau kauniečių bendrovė su Europos milžinais neketina stumdytis alkūnėmis. Šiuo metu dėl bendradarbiavimo deramasi su Vokietijos ir Švedijos firmomis dėl bendrų darbų, nes patekti į naujas rinkas pasikliaujant tik savo jėgomis yra labai sunku.
Jau šiuo metu “Elinta” rengia naujuosius savo darbuotojus - vadinamąją praktiką atlieka Kauno technologijos universiteto trečiojo kurso studentai. Daugelis iš jų turi labai realių galimybių įsidarbinti perspektyvioje įmonėje. Dabar “Elintoje” dirba 70 darbuotojų.
“Daug lems padėtis rinkoje - kiek bus paklausi mūsų gaminama produkcija, tačiau pagal turimas galimybes eksportuoti neabejoju, kad bent 30 naujų darbuotojų tikrai priimsime”, - sakė V.Jokužis.
“Elinta” šiuo metu tariasi pritraukti ir kitas Lietuvos įmones, kurioms teiktų užsakymus.
Įmones pastatys per dvejus metus
Kaune veikiančiai “YIT Kausta” sklypas išnuomotas taikant 5 proc. nuolaidą - taip buvo žadama pirmajam Kauno LEZ klientui.
“Sunku prognozuoti, kaip toliau keisis nuomos kaina, tačiau mes tikrai neketiname būti brangininkai, nes svarbiausias tikslas - į Kauno LEZ kuo greičiau pritraukti klientus. Be to, mūsų veiksmai suvaržyti - turime atsižvelgti į rinkos kainas”, - sako Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis.
Pagal sutartį ir “YIT Kausta”, ir “Elinta” įsipareigojo pastatyti įmones per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo dienos.
“Šis terminas - susitarimo reikalas. Iš devynių valdymo bendrovės valdybos narių net keturi yra politikai - apskrities viršininkas, Vyriausybės atstovas bei rajono ir miesto savivaldybių atstovai. Politikai suinteresuoti kuo spartesne plėtra - nori pademonstruoti, kad jiems vadovaujant įvyko svarbių pasikeitimų. Todėl valdyba ir nutarė, kad išsinuomojęs sklypą klientas nedelstų, o investuotų daugiau lėšų”, - sakė V.Petružis.
Šachmatų langeliuose - 23 hektarai
Kauno LEZ valdymo bendrovė kiekvieną savaitę susitinka su užsienio įmonių atstovais, kurie domisi galimybėmis įsikurti Kauno LEZ.
Beje, šiuo metu statyti naujoms įmonėms Kauno LEZ yra likę apie 6 ha laisvo ploto. Artimiausiu metu ketinama parengti atsargoje esančius 3 ha, o pasistengus ir dar 4 ha sklypą, tačiau į jį būtų galima patekti per 10 metrų pločio koridorių.
Anot Kauno LEZ valdymo bendrovės direktoriaus, šachmatų langeliais išbarstytoje LEZ teritorijoje įmanoma įsikurti apie 23 ha plote, tačiau daug vietos tenka skirti keliams bei komunikacijoms tiesti.
Pirmoji LEZ klientė “YIT Kausta” išsinuomojo 5,6 ha, o “Elinta” - 0,7 ha sklypus. “Elinta” planuoja pasistatyti dviejų aukštų 3500-5000 kv. m ploto pastatą, kuriam pasirengusi skirti apie 3,45 mln. litų.
“YIT Kausta” ir “Elinta” pastatai bus greta vienas kito. Abi Lietuvos įmonės sklypus išsinuomojo 41 metams.
Pasak V.Petružio, vietinės komunikacijos jau projektuojamos, o darbai bus atliekami priartėjus pastatų statybai. Šie darbai atliekami Kauno LEZ užsakymu.
Užsieniečiai laukia Seimo sprendimo
Kauno LEZ domisi ir užsienio bendrovės. Tačiau kai kurie užsieniečiai laukia Kauno LEZ įstatymo pataisos, nes netoli Kauno norėtų įsikurti ne 41, bet 99 metams, kaip tai galima padaryti Klaipėdos LEZ. Sausio 26 d. pataisą svarstys Seimo Ekonomikos komitetas, o Seimas prie svarstymo, tikėtina, prisės jau tik kitoje sesijoje kovo mėnesį.
“Jau įprasta, kad kiekvieną savaitę vyksta po du susitikimus su užsieniečiais, tačiau dar ankstoka kalbėti apie labai konkrečius planus”, - sakė V.Petružis.
Vis dėlto realiausiais pretendentais galima laikyti Danijos maisto pramonės kompaniją “DHJ”.
“Danijos kompanijos atstovai pranešė, kad visa surinkta medžiaga jau perduota bendrovės valdybai - ši ir nuspręs, kaip toliau elgtis. Mes juos laikome potencialiais investuotojais”, - sako V.Petružis.
Kai kurios užsienio firmos iki paskutinės minutės delsia paskelbti savo planus, nes baiminasi profsąjungų organizacijų įtakos. Nuo praėjusių metų gegužės, kai ES šalių įmonėms sumažėjo kliūčių įsikurti naujosiose ES narėse, konkrečių įmonių profsąjungų įtaka labai sustiprėjo - dirbantieji priekaištauja, kad didelės investicijos skiriamos perkelti gamybą į pigesnes ar palankesnes veiklos sąlygas siūlančias rinkas.
Derybos vyksta ir su Suomijos bendrove, kuri užsiima logistika bei šaldytuvų gamyba.
http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=24954
When a man lies, he murders some part of the world
Naujieji investuotojai įmonę pastatys per dvejus metus, tačiau dėl bendradarbiavimo jau šiuo metu derasi su Vokietijos ir Švedijos firmomis
Pramonės automatizavimo įrangą gaminanti Kauno UAB “Elinta” pasirašė sutartį dėl sklypo nuomos Kauno LEZ teritorijoje. Per dvejus metus naujose erdviose patalpose įsikūrusi įmonė planuoja sukurti apie 30 naujų darbo vietų ir gerokai padidinusi apyvartą išsiveržti į ES rinką.
Su Kauno LEZ valdymo bendrove iš esmės baigė derybas ir potenciali investuotoja viena Danijos įmonė. Kauniečiai laukia danų bendrovės valdybos sprendimo.
Investuos milijoną eurų Jau trečius metus UAB “Elinta” sunkiai telpa 1300 kv. m gamybos patalpose Kauno urmo bazės teritorijoje esančiame pastate.
“Tokia padėtis varžo sparčiai augančias bendrovės galimybes. Įsikūrę Kauno LEZ teritorijoje erdviame pastate galėsime pirmiausia padidinti eksportą”, - sakė “Elinta” direktorius Vytautas Jokužis.
Pastato statybos darbai Kauno LEZ bendrovei kainuos apie 1 mln. eurų. Visų lėšų įmonė neturi, tačiau gauti paskolą banke bus nesunku.
“Mūsų skaičiavimais, blogiausiu atveju investicijos turėtų atsipirkti per šešerius metus, o geriausiu - labai greitai”, - sako V.Jokužis
Reikia įvertinti, kad “Elintos” vadovas yra labai atsargus žmogus, todėl jo teiginiai yra tikrai pasverti.
Per pastaruosius trejus metus įmonės apyvarta vidutiniškai augo apie 20 proc. per metus. Pernai “Elintos” apyvarta viršijo 17 mln. Lt, o per artimiausius metus, pasak V.Jokužio, planuojama pasiekti ir 20 mln. Lt ribą.
Skinsis kelią į Europą
Šiuo metu “Elinta” eksportuoja apie 7 proc. savo produkcijos.
“Pagal gaminamos produkcijos kokybę galėtume nesunkiai atrasti vietą Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių rinkose”, - sakė V.Jokužis.
Tačiau kauniečių bendrovė su Europos milžinais neketina stumdytis alkūnėmis. Šiuo metu dėl bendradarbiavimo deramasi su Vokietijos ir Švedijos firmomis dėl bendrų darbų, nes patekti į naujas rinkas pasikliaujant tik savo jėgomis yra labai sunku.
Jau šiuo metu “Elinta” rengia naujuosius savo darbuotojus - vadinamąją praktiką atlieka Kauno technologijos universiteto trečiojo kurso studentai. Daugelis iš jų turi labai realių galimybių įsidarbinti perspektyvioje įmonėje. Dabar “Elintoje” dirba 70 darbuotojų.
“Daug lems padėtis rinkoje - kiek bus paklausi mūsų gaminama produkcija, tačiau pagal turimas galimybes eksportuoti neabejoju, kad bent 30 naujų darbuotojų tikrai priimsime”, - sakė V.Jokužis.
“Elinta” šiuo metu tariasi pritraukti ir kitas Lietuvos įmones, kurioms teiktų užsakymus.
Įmones pastatys per dvejus metus
Kaune veikiančiai “YIT Kausta” sklypas išnuomotas taikant 5 proc. nuolaidą - taip buvo žadama pirmajam Kauno LEZ klientui.
“Sunku prognozuoti, kaip toliau keisis nuomos kaina, tačiau mes tikrai neketiname būti brangininkai, nes svarbiausias tikslas - į Kauno LEZ kuo greičiau pritraukti klientus. Be to, mūsų veiksmai suvaržyti - turime atsižvelgti į rinkos kainas”, - sako Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis.
Pagal sutartį ir “YIT Kausta”, ir “Elinta” įsipareigojo pastatyti įmones per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo dienos.
“Šis terminas - susitarimo reikalas. Iš devynių valdymo bendrovės valdybos narių net keturi yra politikai - apskrities viršininkas, Vyriausybės atstovas bei rajono ir miesto savivaldybių atstovai. Politikai suinteresuoti kuo spartesne plėtra - nori pademonstruoti, kad jiems vadovaujant įvyko svarbių pasikeitimų. Todėl valdyba ir nutarė, kad išsinuomojęs sklypą klientas nedelstų, o investuotų daugiau lėšų”, - sakė V.Petružis.
Šachmatų langeliuose - 23 hektarai
Kauno LEZ valdymo bendrovė kiekvieną savaitę susitinka su užsienio įmonių atstovais, kurie domisi galimybėmis įsikurti Kauno LEZ.
Beje, šiuo metu statyti naujoms įmonėms Kauno LEZ yra likę apie 6 ha laisvo ploto. Artimiausiu metu ketinama parengti atsargoje esančius 3 ha, o pasistengus ir dar 4 ha sklypą, tačiau į jį būtų galima patekti per 10 metrų pločio koridorių.
Anot Kauno LEZ valdymo bendrovės direktoriaus, šachmatų langeliais išbarstytoje LEZ teritorijoje įmanoma įsikurti apie 23 ha plote, tačiau daug vietos tenka skirti keliams bei komunikacijoms tiesti.
Pirmoji LEZ klientė “YIT Kausta” išsinuomojo 5,6 ha, o “Elinta” - 0,7 ha sklypus. “Elinta” planuoja pasistatyti dviejų aukštų 3500-5000 kv. m ploto pastatą, kuriam pasirengusi skirti apie 3,45 mln. litų.
“YIT Kausta” ir “Elinta” pastatai bus greta vienas kito. Abi Lietuvos įmonės sklypus išsinuomojo 41 metams.
Pasak V.Petružio, vietinės komunikacijos jau projektuojamos, o darbai bus atliekami priartėjus pastatų statybai. Šie darbai atliekami Kauno LEZ užsakymu.
Užsieniečiai laukia Seimo sprendimo
Kauno LEZ domisi ir užsienio bendrovės. Tačiau kai kurie užsieniečiai laukia Kauno LEZ įstatymo pataisos, nes netoli Kauno norėtų įsikurti ne 41, bet 99 metams, kaip tai galima padaryti Klaipėdos LEZ. Sausio 26 d. pataisą svarstys Seimo Ekonomikos komitetas, o Seimas prie svarstymo, tikėtina, prisės jau tik kitoje sesijoje kovo mėnesį.
“Jau įprasta, kad kiekvieną savaitę vyksta po du susitikimus su užsieniečiais, tačiau dar ankstoka kalbėti apie labai konkrečius planus”, - sakė V.Petružis.
Vis dėlto realiausiais pretendentais galima laikyti Danijos maisto pramonės kompaniją “DHJ”.
“Danijos kompanijos atstovai pranešė, kad visa surinkta medžiaga jau perduota bendrovės valdybai - ši ir nuspręs, kaip toliau elgtis. Mes juos laikome potencialiais investuotojais”, - sako V.Petružis.
Kai kurios užsienio firmos iki paskutinės minutės delsia paskelbti savo planus, nes baiminasi profsąjungų organizacijų įtakos. Nuo praėjusių metų gegužės, kai ES šalių įmonėms sumažėjo kliūčių įsikurti naujosiose ES narėse, konkrečių įmonių profsąjungų įtaka labai sustiprėjo - dirbantieji priekaištauja, kad didelės investicijos skiriamos perkelti gamybą į pigesnes ar palankesnes veiklos sąlygas siūlančias rinkas.
Derybos vyksta ir su Suomijos bendrove, kuri užsiima logistika bei šaldytuvų gamyba.
Pasirašoma sutartis leis Kauno LEZ suformuoti vientisą teritoriją
2005 01 24
Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Kazakevičius, Kauno rajono meras Leonardas Gineika ir Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo uždarosios akcinės bendrovės direktorius Vytautas Petružis pirmadienį pasirašys trišalę sutartį, pagal kurią LEZ nuomotojas - Belgijos konsorciumas AOI galės sumokėti žemės nuomos mokestį už 40 metų žemės nuomos laiką iš anksto.
1,072 mln. litų nuompinigių numatoma panaudoti sklypų, įsiterpusių į jau išpirktą plotą, išpirkimui iš žemės savininkų. Taip tikimasi suformuoti vientisą maždaug 80 hektarų sklypą.
Šiuo metu Kauno LEZ valdo 57 hektarus žemės, tačiau dėl sklypų išsibarstymo investuotojams galima pasiūlyti tik 23 hektarus.
Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius V. Petružis Eltai yra sakęs, jog šių metų gegužę numatoma skelbti konkursą Kauno LEZ infrastruktūros statybai. Šioje teritorijoje sklypus jau išsinuomojo dvi Kauno įmonės - "YIT Kausta" ir "Elinta". V. Petružio žiniomis, realius statybos darbus jos turėtų pradėti šių metų vasarą.
Kauno LEZ domisi ne vienas užsienio investuotojas, keli iš jų numato artimiausiu metu pasirašyti nuomos sutartis. Tačiau, pasak V. Petružio, kai kurioms prie Kauno veiklą norinčioms pradėti bendrovėms reikalingi dideli, pavyzdžiui, 10 hektarų sklypai, o Kauno LEZ kol kas negali pasiūlyti tokio dydžio vientisos teritorijos.
Seimo sprendimu Kauno LEZ žemę leista nuomoti tik 49 metams, o Klaipėdos LEZ suteiktas 99 metų žemės nuomos laikotarpis. Kauniečiai tikisi, jog Seimas priims pataisą ir pratęs Kauno LEZ nuomos laikotarpį iki 99 metų.
Tokiu atveju, pasak V. Petružio, Belgijos konsorciumas sumokėtų nuompinigius ir už tolesnį nuomos laikotarpį, lėšos taip pat būtų panaudojamos žemei išpirkti.
ELTA http://www.omni.lt/?i$9359_16007$z_247844
When a man lies, he murders some part of the world
Kauno indėlis į LEZ - vandentiekio ir kanalizacijos projektas
---
ELTA
2005 sausio mėn. 27 d.
Kauno miesto taryba ketvirtadienį nusprendė įpareigoti savivaldybės įmonę "Kauno vandenys" parengti vandentiekio ir kanalizacijos įvedimo projektą į Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ).
Tokį protokolinį sprendimą inicijavęs Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius teigė, jog minėto projekto parengimui nereikės didelės pinigų sumos, bet tai bus konkretus postūmis LEZ veiklos pradžiai.
Diskutuojant apie mero siūlymą tarybos narys Gediminas Petrauskas pareiškė, jog nevertėtų Kauno LEZ teritorijai išpirkti daugiau kaip 80 hektarų žemės, esą iš to pradės pelnytis "žemės perpardavinėtojai". G. Petrausko teigimu, Europoje egzistuoja gerokai mažesnės žemės nuomos kainos nei pakaunėje.
www.delfi.lt
When a man lies, he murders some part of the world
Pasirašyta sutartimi tikimasi išplėsti Kauno LEZ plotą
Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Kazakevičius, Kauno rajono meras Leonardas Gineika ir Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo uždarosios akcinės bendrovės direktorius Vytautas Petružis antradienį pasirašė sutartį, leisiančią Kauno LEZ judėti iš sąstingio.
Šią trišalę sutartį buvo numatyta pasirašyti dar sausio 24-ąją, bet prieš pat pasirašymą iškilo abejonių dėl kai kurių sutarties punktų. Sutarties įteisinimas buvo atidėtas, kol pakeitimai sutartyje buvo suderinti su LEZ nuomotoju - Belgijos konsorciumu AOI.
Pagal šią sutartį Belgijos konsorciumas AOI iš anksto galės sumokėti žemės nuomos mokestį už 40 metų žemės nuomos laiką. 1,072 mln. litų nuompinigių numatoma panaudoti sklypų, įsiterpusių į jau išpirktą plotą, išpirkimui iš žemės savininkų. Taip tikimasi suformuoti beveik vientisą, maždaug 80 hektarų sklypą.
Šiuo metu Kauno LEZ valdo 57 hektarus žemės, tačiau dėl sklypų išsibarstymo investuotojams galima pasiūlyti tik 23 hektarus.
Šiuo metu valstybė, priklausomai nuo to, kokioje vietoje yra žemė, savininkams žada sumokėti nuo 65 iki 98 tūkst. litų už hektarą. Anksčiau, pasak Kauno apskrities viršininko administracijos atstovės spaudai, hektaras Kauno LEZ teritorijoje kainavo apie 20 tūkst. litų.
Vyriausybė laisvąsias ekonomines zonas yra priskyrusi ypatingos svarbos objektams, todėl jų teritorijoje esanti žemė gali būti paimama visuomenės reikmėms. Kauno apygardos administracinis teismas yra gavęs 14 savininkų, suabejojusių, ar teisėtas apskrities viršininko įsakymas dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros pradėjimo, ieškinius.
Be to, Seimo sprendimu Kauno LEZ žemę leista nuomoti tik 49 metams, o Klaipėdos LEZ suteiktas 99 metų žemės nuomos laikotarpis. Kauniečiai tikisi, jog Seimas priims pataisą ir pratęs Kauno LEZ nuomos laikotarpį iki 99 metų.
As neseniai galvojau, kad Kauno LEZ kazkas jau gero vyksta, o pasirodo, kad nieko Klaipedos LEZ nebetelpa savo teritorijoje
Kauno LEZ stumiasi i prieki. Tikekimes, kad siais metais prades pirmas statybas. Pagrindine problema - zemes sklypai ir leidimas nuomuotis tik 49 metams (Klaipedos 99 m.).
When a man lies, he murders some part of the world
Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Kazakevičius, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius ir Kauno rajono meras Leonardas Gineika pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą. Jame prašoma Seimo narių pritarimo priimant Kauno LEZ įstatymo pataisas.
Vasario 23 dieną vykusiame posėdyje Vyriausybė pritarė patikslintam Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuris iš esmės nesiskiria nuo anksčiau svarstyto projekto. Jame numatyta padidinti žemės nuomos terminą nuo 49 iki 99 metų ir sumažinti zonos teritorijos plotą nuo 1000 iki 534 hektarų. Kad šioms pataisoms būtų įžiebtažalia šviesa,už jas dar turi balsuoti Seimas.
,,Kauno regiono ekonominės plėtros lūkesčius siejame su sėkminga Kauno laisvosios ekonominės zonos veikla. Šios zonos teritorija yra vienintelė greta Kauno strategiškai patraukli vietovė, kurioje sėkmingai gali būti vystoma pramonė, statomi krovinių paskirstymo terminalai. Vystantis zonai būtų kuriamos naujos darbo vietos ir tai teigiamai atsilieptų bedarbystės mažinimui Kaune ir jo apylinkėse‘‘, - rašoma dokumente.
Pasak Kauno apskrities viršininko, šiuo įstatymu būtų panaikinta konkurencinė nelygybė tarp Kauno LEZ ir Klaipėdos LEZ, kuri turėdama galimybę žemę išsinuomoti 99 metams sulaukia žymiai daugiau investuotojų. Prailginus žemės nuomos laikotarpį iki 99 metų laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė iš anksto sumokėtų daugiau kaip dvigubai didesnį žemės nuomos mokestį už visą 99 metų laikotarpį. Pagal 2005 m. vasario 15 d. pasirašytą sutartį tarp Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, Kauno apskrities viršininko ir Kauno rajono mero, LEZ bendrovė už jai išnuomotą 57,5 ha žemės plotą ir iki 2045 metų likusį 41 metų laikotarpį šiais metais sumokės 1,072 mln.Lt žemės nuomos mokesčio.
,,Nuomos laikotarpį prailginus iki 99 metų už tą patį žemės plotą būtų sumokama 2,59 mln.Lt ir tai ženkliai paspartintų žemės išpirkimą iš savininkų ir leistų suformuoti kompaktišką, ne mažesnį kaip 80 ha žemės sklypą, kuriame sėkmingai be trukdymų galėtų kurtis įmonės“, - sakė Z.Kazakevičius.
Šiuo metu Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB jau yra pasirašiusi sutartis su investuotojais - bendra Suomijos-Lietuvos kapitalo bendrove „YIT Kausta“ ir procesų valdymo paslaugas teikiančia bendrove „Elinta“. Šios bendrovės zonos teritorijoje planuoja sukurti daugiau kaip 250 darbo vietų. Ilgesnis žemės nuomos laikotarpis joms taip pat yra labai aktualus.
Comment