o tai lez'e galima ir pavienius adm. pastatus statyt?
Tiesa... Biškį suklydau dabar prisiminiau, kad vienose patalpose buvo ir gamybinės patalpos kartu... Tai visgi gali būt, kad administracinės + gamybinės jei visus padalinius ten kels.
Žemę reikia išpirkti iš 29 sklypų savininkų, kurie valdo apie 25 hektarus žemės.
Keturi savininkai pageidauja lygiaverčių sklypų. Kiti 25 nori pinigų, bet nesutinka su kaina. Prieš mėnesį turto vertintojai vieną hektarą LEZ teritorijoje įvertino 250 tūkst. litų. Už šią kainą parduoti sklypą sutinka tik viena savininkė, kuri turi 35 arus žemės. Kiti reikalauja mokėti daugiau.
Įdomu, kokia suma tenkintų tuos 29-ių sklypų savininkus. Tikiuosi, kad tie žmonės nėra kliūtis dabartinei LEZ'o plėtrai.
Pirmasis objektas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje buvo 30 tūkstančių kvadratinių metrų ploto “YIT Kausta” logistikos centras “Kaunas Terminal”. 50 mln. litų vertės terminalą planuojama išplėsti iki 50 tūkstančių kvadratinių metrų - papildomame 4,4 hektaro žemės sklype kompleksas bus statomas pagal konkrečius nuomininkų poreikius.
Kovo mėnesį “Merko statyba” pradėjo matavimo prietaisų gamyklos “Elinta” statybas. 10 milijonų vertės projektą planuojama užbaigti kitą pavasarį. LEZ bendrovė yra sudariusi sutartis su dar keliais investuotojais.
Čia visos Kauno LEZ'o naujienos ir informacija apie pirmuosius keturis jos projektus bei kita.
Artimiausiu metu numatoma pasirašyti sutartis dar su trimis švediško, suomiško bei lietuviško kapitalo įmonėmis. Planuojama, kad Kauno LEZ, prieš pusantrų metų pradėjusi aktyvią veiklą, taps viena didžiausių laisvų ekonominių zonų Baltijos regione, kurioje įsikurs 19-23 stambios kompanijos.
neblogai
When a man lies, he murders some part of the world
Dabartinio liepos mėnesį baigto įrengti terminalo plotas siekia 30 tūkst. kv. m., į jo statybą investuota per 50 mln. litų.
Bendrovės plėtros planuose - dar 20 tūkst. kv. m. ploto sandėliavimo ir biuro patalpų įrengimas 4,4 ha žemės sklype.
Vienintelė kliūtis, stabdžiusi „YIT Kausta“ plėtros ketinimus – iki galo neišspręstas „Žemės poėmio visuomenės poreikiams“ ir jos perdavimas LEZ valdymo bendrovei klausimas.
Tiksliai neprisimenu, tačiau kiek teko girdėti, kad tas žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra privataus sklypo paėmimas visuomenės poreikimas mainais už sklypą kitur ar kompensaciją. Rodos, to terminalo plėtrai neužtenka esamos teritorijos, be to esama teritorija reibojasi su kažkieno sklypu.
Tai reikstu jog Lietuvoje zmogaus nuosavybes ir laisves teisu nera arba jos bet kada gali buti panaikintos
Kaip ir daug kur pasaulyje (Lietuvoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, JK ir t.t..), išskyrus lygtais Japoniją, Tailandą ir JAV (čia teisė griežtai reglamentuota anti-nacionalizavimo klausimu). Ir nereikia tai suprasti tai kaip socialistinio nacionalizavimo - tiesiog tai daroma valstybinės panaudos klausimams spręsti. Ir manau, tai yra gerai...
Comment