Naujas balsas nebus tylus
„Nesistengiame slėpti kontrasto tarp seno ir naujo, kad aiškiai matytųsi, jog naujieji gimnazijos statiniai kurti dabar, o ne prieš šimtus metų“, – tikino architektas Gintautas Natkevičius.
Architektų biurui „G.Natkevičius ir partneriai“ patikėta sukurti pačioje Kauno senamiesčio širdyje, greta Rotušės, esančios Jėzuitų gimnazijos plėtros projektą.
Įgyvendinus gimnazijos plėtros viziją, tai bus pirmoji itin ryški naujosios visuomeninės paskirties architektūros invazija į šimtmečių senumo Kauno senamiesčio architektūros audinį.
Jėzuitų bažnyčios, kolegijos ir vienuolyno ansamblio istorija skaičiuojama nuo XVII amžiaus.
Tai yra vienas monumentaliausių senosios architektūros kompleksų Kauno senamiestyje.
Balti Jėzuitų bažnyčios ir Rotušės bokštai sudaro aukščiausių senamiesčio akcentų triadą, kuri tapo vienu ryškiausių senojo Kauno atpažinimo ženklų.
Buvusiai kolegijai skirtame ansamblio sparne palei T.Daugirdo gatvę istorinę veiklą tęsianti Kauno jėzuitų gimnazija yra ypač populiari. Ankštos, moderniam mokymo procesui netinkamos erdvės nebetenkina didėjančių gimnazistų ir pedagogų bendruomenės poreikių.
Plėtros idėjų dešimtmetis
Pirmieji bandymai išplėsti gimnaziją prasidėjo prieš 10 metų. 1996 ir 1997 metais buvo surengti projektų konkursai, išrinkti ir apdovanoti nugalėtojai, tačiau darbai neprasidėjo.
Tada plėsti gimnaziją buvo ketinta esamo kiemo, kurio pakraštyje stovi trapus gotikos šedevras – Perkūno namas, sąskaita.
Ilgainiui ieškant geriausio varianto, ankstesnioji idėja pasirodė neracionali.
Kiemas yra vienintelė laisva erdvė, kuri būtina per 700 auklėtinių turinčiai gimnazijai. Dabar nuspręsta išsaugoti kiemo erdvę, o gimnaziją plėsti kitapus T.Daugirdo gatvės esančiame sklype.
Tarnaus senamiesčio reikmėms
Sukūrę 6-8 metų plėtros viziją, jėzuitai kreipėsi tiesiai į architektų biurą „G.Natkevičius ir partneriai“, garsėjantį radikaliais architektūriniais sprendimais.
Tai rodo, kad architektūros paveldo apsaugos požiūriu senamiesčio širdyje esanti gimnazija pasiryžusi įgyvendinti modernias ir drąsias idėjas.
Architektūriniu požiūriu ambicingam projektui ketinama skirti iki 15 mln. litų.
Pasak Lietuvos jėzuitų provincijos (LJP) plėtros tarnybos vadovo Almanto Jurkaus ir gimnazijos direktoriaus kunigo Gintaro Vitkaus, naujais statiniais papildyta gimnazija bus skirta ne tiktai mokymo įstaigos reikmėms, bet ir taps viso senamiesčio bei miesto nauju kultūros centru.
Gimnazija su požemine perėja
Nauji gimnazijos pastatai iškils kitapus T.Daugirdo gatvės, o abi mokyklos dalis sujungs požeminė perėja.
Senąjį pastatą pratęs tik vienas administracijos bei mokymo reikmėms skirtas priestatas. Senos ir naujos dalių jungtis planuojama iš stiklo ir aliuminio. Stiklinis bus ir pirmasis dvišlaičio priestato aukštas, kuris lyg ekranas susies veiksmą kieme ir kitapus gatvės.
Skaidrioje seno ir naujo jungtyje planuojama įrengti dvipusį liftą neįgaliesiems ir naują laiptinę.
Ši statinio dalis padės išspręsti ir gana opią skirtingų epochų pastatų aukštų nesuderinamumo problemą.
Erdvė tarp pirmojo aukšto ir rūsio su požemine perėja atliks erdvaus, iš abiejų priestato pusių matomo amfiteatro vaidmenį. Per pertraukas ten galės būriuotis moksleiviai. Amfiteatras skirtas ir vaidinimams, koncertams.
Kitapus gatvės projektuojami du statiniai. Mokymo reikmėms ir valgyklai skirtas korpusas dvišlaičiu stogu prie gatvės atsiras rekonstravus esamą statinį.
Šalia jo dabar plytinčioje kiemo erdvėje iškils moderni sporto ir kultūros salė, kurioje galės tilpti iki tūkstančio žmonių.
Įkurtuvės – 2008 metais
Neslepiamą XXI amžiaus architektūros balsą Kauno senamiesčio širdyje išduos ne tik modernios erdvės, bet ir formos, medžiagų pasirinkimas bei netikėtas jų panaudojimas.
Siekiant pabrėžti skirtingų epochų kontrastus, visa, kas sena, bus autentiškai tinkuota, o naujieji pastatai išsiskirs tuo, kad nuo pamatų iki stogo bus dengti klinkerio, stiklo ir metalo deriniu.
Nauji statiniai iš paukščio skrydžio atrodys lyg raudono mūro paketai, tarsi dovanos, perrištos stiklo kaspinais, kurie atliks netradicinių langų ir stoglangių funkciją.
Ieškant asociatyvios sąšaukos su laiko įtakų išmargintu senamiesčio mūrų koloritu, raudono klinkerio plyteles ketinama marginti tamsiais aritmiškais intarpais.
Klinkeriu planuojama dengti netgi dvišlaičius namų stogus, kurie iš tolo primins raudonų čerpių stogus.
Salę, dengtą plokščiu stiklo stogu, ketinama naudoti ne vien gimnazijos reikmėms, bet ir senamiesčio bendruomenės poreikiams.
Tai patvirtina sumanymą mokymo įstaigos plėtros projektu prisidėti ir prie viso senamiesčio gaivinimo idėjos.
Plėtros projektui gimnazija gavo 600 tūkst. litų dotaciją iš biudžeto. LJP skiria 300 tūkst. litų.
Kitų lėšų tikimasi iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Modernios gimnazijos įkurtuves planuojama švęsti 2008 metais.
„Nesistengiame slėpti kontrasto tarp seno ir naujo, kad aiškiai matytųsi, jog naujieji gimnazijos statiniai kurti dabar, o ne prieš šimtus metų“, – tikino architektas Gintautas Natkevičius.
Architektų biurui „G.Natkevičius ir partneriai“ patikėta sukurti pačioje Kauno senamiesčio širdyje, greta Rotušės, esančios Jėzuitų gimnazijos plėtros projektą.
Įgyvendinus gimnazijos plėtros viziją, tai bus pirmoji itin ryški naujosios visuomeninės paskirties architektūros invazija į šimtmečių senumo Kauno senamiesčio architektūros audinį.
Jėzuitų bažnyčios, kolegijos ir vienuolyno ansamblio istorija skaičiuojama nuo XVII amžiaus.
Tai yra vienas monumentaliausių senosios architektūros kompleksų Kauno senamiestyje.
Balti Jėzuitų bažnyčios ir Rotušės bokštai sudaro aukščiausių senamiesčio akcentų triadą, kuri tapo vienu ryškiausių senojo Kauno atpažinimo ženklų.
Buvusiai kolegijai skirtame ansamblio sparne palei T.Daugirdo gatvę istorinę veiklą tęsianti Kauno jėzuitų gimnazija yra ypač populiari. Ankštos, moderniam mokymo procesui netinkamos erdvės nebetenkina didėjančių gimnazistų ir pedagogų bendruomenės poreikių.
Plėtros idėjų dešimtmetis
Pirmieji bandymai išplėsti gimnaziją prasidėjo prieš 10 metų. 1996 ir 1997 metais buvo surengti projektų konkursai, išrinkti ir apdovanoti nugalėtojai, tačiau darbai neprasidėjo.
Tada plėsti gimnaziją buvo ketinta esamo kiemo, kurio pakraštyje stovi trapus gotikos šedevras – Perkūno namas, sąskaita.
Ilgainiui ieškant geriausio varianto, ankstesnioji idėja pasirodė neracionali.
Kiemas yra vienintelė laisva erdvė, kuri būtina per 700 auklėtinių turinčiai gimnazijai. Dabar nuspręsta išsaugoti kiemo erdvę, o gimnaziją plėsti kitapus T.Daugirdo gatvės esančiame sklype.
Tarnaus senamiesčio reikmėms
Sukūrę 6-8 metų plėtros viziją, jėzuitai kreipėsi tiesiai į architektų biurą „G.Natkevičius ir partneriai“, garsėjantį radikaliais architektūriniais sprendimais.
Tai rodo, kad architektūros paveldo apsaugos požiūriu senamiesčio širdyje esanti gimnazija pasiryžusi įgyvendinti modernias ir drąsias idėjas.
Architektūriniu požiūriu ambicingam projektui ketinama skirti iki 15 mln. litų.
Pasak Lietuvos jėzuitų provincijos (LJP) plėtros tarnybos vadovo Almanto Jurkaus ir gimnazijos direktoriaus kunigo Gintaro Vitkaus, naujais statiniais papildyta gimnazija bus skirta ne tiktai mokymo įstaigos reikmėms, bet ir taps viso senamiesčio bei miesto nauju kultūros centru.
Gimnazija su požemine perėja
Nauji gimnazijos pastatai iškils kitapus T.Daugirdo gatvės, o abi mokyklos dalis sujungs požeminė perėja.
Senąjį pastatą pratęs tik vienas administracijos bei mokymo reikmėms skirtas priestatas. Senos ir naujos dalių jungtis planuojama iš stiklo ir aliuminio. Stiklinis bus ir pirmasis dvišlaičio priestato aukštas, kuris lyg ekranas susies veiksmą kieme ir kitapus gatvės.
Skaidrioje seno ir naujo jungtyje planuojama įrengti dvipusį liftą neįgaliesiems ir naują laiptinę.
Ši statinio dalis padės išspręsti ir gana opią skirtingų epochų pastatų aukštų nesuderinamumo problemą.
Erdvė tarp pirmojo aukšto ir rūsio su požemine perėja atliks erdvaus, iš abiejų priestato pusių matomo amfiteatro vaidmenį. Per pertraukas ten galės būriuotis moksleiviai. Amfiteatras skirtas ir vaidinimams, koncertams.
Kitapus gatvės projektuojami du statiniai. Mokymo reikmėms ir valgyklai skirtas korpusas dvišlaičiu stogu prie gatvės atsiras rekonstravus esamą statinį.
Šalia jo dabar plytinčioje kiemo erdvėje iškils moderni sporto ir kultūros salė, kurioje galės tilpti iki tūkstančio žmonių.
Įkurtuvės – 2008 metais
Neslepiamą XXI amžiaus architektūros balsą Kauno senamiesčio širdyje išduos ne tik modernios erdvės, bet ir formos, medžiagų pasirinkimas bei netikėtas jų panaudojimas.
Siekiant pabrėžti skirtingų epochų kontrastus, visa, kas sena, bus autentiškai tinkuota, o naujieji pastatai išsiskirs tuo, kad nuo pamatų iki stogo bus dengti klinkerio, stiklo ir metalo deriniu.
Nauji statiniai iš paukščio skrydžio atrodys lyg raudono mūro paketai, tarsi dovanos, perrištos stiklo kaspinais, kurie atliks netradicinių langų ir stoglangių funkciją.
Ieškant asociatyvios sąšaukos su laiko įtakų išmargintu senamiesčio mūrų koloritu, raudono klinkerio plyteles ketinama marginti tamsiais aritmiškais intarpais.
Klinkeriu planuojama dengti netgi dvišlaičius namų stogus, kurie iš tolo primins raudonų čerpių stogus.
Salę, dengtą plokščiu stiklo stogu, ketinama naudoti ne vien gimnazijos reikmėms, bet ir senamiesčio bendruomenės poreikiams.
Tai patvirtina sumanymą mokymo įstaigos plėtros projektu prisidėti ir prie viso senamiesčio gaivinimo idėjos.
Plėtros projektui gimnazija gavo 600 tūkst. litų dotaciją iš biudžeto. LJP skiria 300 tūkst. litų.
Kitų lėšų tikimasi iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Modernios gimnazijos įkurtuves planuojama švęsti 2008 metais.
Šiuo metu prasidėję darbai:
Vizualizacijos:
Vaizdas iš Jėzuitų gimnazijos kiemo:
Iš T. Daugirdo gatvės:
Sporto salės priestatas:
Tikrai pagirtinas projektas. Su Daugirdo viešbučiu, naujais daugiabučiais bei buvusios "psichuškės" atnaujinimu, labai pagyvės ir pagražės tas šonas senamiesčio.
Comment