Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pastatų atnaujinimas Kaune

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts



    Comment


      Būtų idomu sužinoti, kodėl kairė fasado pusė su skirtingais langais nei dešinė. Man tik vienintelė to priežastis nusišviečia, kad tos patalpos su didesniais langais naudojamos kaip piešimo ar tapybos klasės, kur riekia daugiau šviesos, kito paaiškinimo nežinau.
      ,, - Il parait que monsieur est decidement pour les suivantes.
      - Que voulez-vous, madame? Elles sont plus fraiches."

      Comment


        Parašė Raelis Rodyti pranešimą
        Būtų idomu sužinoti, kodėl kairė fasado pusė su skirtingais langais nei dešinė. Man tik vienintelė to priežastis nusišviečia, kad tos patalpos su didesniais langais naudojamos kaip piešimo ar tapybos klasės, kur riekia daugiau šviesos, kito paaiškinimo nežinau.
        Piešimo ar tapybos klasėms daugiau šviesos nereikia
        Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Jau FB

        Comment


          Kokio laikotarpio šio namo fasadai ir kokiam stiliui jį priskirti? Sprendžiant iš išvaizdos XIX - XX a. pr. neoklasicizmas, ar klystu?

          Comment


            Parašė Athens Rodyti pranešimą
            Piešimo ar tapybos klasėms daugiau šviesos nereikia
            Šiaip tai reikia, pats studijavau tapybą bei piešimą, tai žinau, pas mus būdavo milžiniški langai, per kuriuos modeliuodavo patenkančią šviesą. aišku, viskas priklauso nuo paties pastato išplanavimo, nes kartais gali būti ir maži langai, tačiau atsisukę į saulę ir pan...
            Paskutinis taisė Raelis; 2011.06.25, 14:47.
            ,, - Il parait que monsieur est decidement pour les suivantes.
            - Que voulez-vous, madame? Elles sont plus fraiches."

            Comment


              Parašė Raelis Rodyti pranešimą
              Būtų idomu sužinoti, kodėl kairė fasado pusė su skirtingais langais nei dešinė. Man tik vienintelė to priežastis nusišviečia, kad tos patalpos su didesniais langais naudojamos kaip piešimo ar tapybos klasės, kur riekia daugiau šviesos, kito paaiškinimo nežinau.
              Šį klausimą būtų geriausia adresuoti šio pastato renovacijos projekto architektams.

              Galima būtų ir pačiam bandyti atsakyti kodėl ta fasado dalis palikta tokia, bet ...ar to reikia?

              Mano nuomone pagrindinio fasado renovacija turi ir pliusų ir minusų. Iš minusų kaip visi pastebėjo - tą keistą fasado fragmentą. Jei architektai nusprendė jį tokį palikti (palikti angas, kokios buvo iki renovacijos), tai jie jį nudažydami tokia pačia spalva (kaip ir visą fasadą) paprasčiausiai patingėjo paieškoti architektūriškai konceptualesnio, novatoriškesnio sprendimo. Paprastai tokiais atvejais bandoma ieškoti originalių sprendimų, nes ši pagr.fasado vieta tikrai yra "jautri".
              Bet... nudažymas ta pačia spalva, žvelgiant į pastato visumą, kaip lietuviškos renovacijos pavyzdžiui - tikrai nėra blogas sprendimas (tik truputį primityvokas).

              Comment


                Paskutinis taisė Bootsy; 2011.06.26, 15:43.
                Occupation: igra na balalaikach v traktirach

                Comment


                  Parašė Raelis Rodyti pranešimą
                  Būtų idomu sužinoti, kodėl kairė fasado pusė su skirtingais langais nei dešinė. Man tik vienintelė to priežastis nusišviečia, kad tos patalpos su didesniais langais naudojamos kaip piešimo ar tapybos klasės, kur riekia daugiau šviesos, kito paaiškinimo nežinau.
                  Šitas pastatas - paminklas Kauno architektų imbecilumui.
                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                  Comment


                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                    Šitas pastatas - paminklas Kauno architektų imbecilumui.
                    Nuomonių nekomentuosiu, bet matau, kad niekas nemėginat bent kiek pamąstyti dėl pasirinkto sprendimo. Kairioji fasado dalis kažkada turėjo priestatą, kuris platinant gatvę buvo nugriautas. Buvusi vidinė pertvara tapo išorine siena. Joje buvo iškirstos angos langams ir durims, įdėta metalinė ištisinė sąrama, einanti virš langų. Projekto autorė L. Perevičienė konsultavosi su įvairių sričių specialistais, ką daryti su ta fasado dalimi. Buvo įvairių variantų. Vienas jų - langus kopijuoti nuo dešinės pusės. Bet - tai būtų savotiška klastotė, todėl, kad visi dešinėje pusėje esantys langai yra skirtingų matmenų ir nevienodai išdėstyti (patys įsižiūrėkit), todėl tektų visiškai improvizuoti. Kitas niuansas, kad tokiu būdu "fantazuojant" tuos langus būtų tekę išgriauti pusę sienos, išimti tas sąramas (nes langų angos aukštėtų) ir t.t. Žodžiu, statyba stipriai komplikuotųsi, o rezultatas būtų vargu ar pateisinamas iš šiuolakinės paveldosaugos pozicijų.

                    Įgyvendintas variantas, kuriam pritariau ir aš, yra kompromisinis. Buvo paliktos kairiojo fasado esamos angos, tik fasadai spalviškai suvienodinti. Viskas "sąžininga" - matyti visi pastato istorijos etapai.
                    Paskutinis taisė Dellamorte; 2011.06.26, 20:51.

                    Comment


                      Parašė Dellamorte Rodyti pranešimą
                      Nuomonių nekomentuosiu, bet matau, kad niekas nemėginat bent kiek pamąstyti dėl pasirinkto sprendimo. Kairioji fasado dalis kažkada turėjo priestatą, kuris platinant gatvę buvo nugriautas. Buvusi vidinė pertvara tapo išorine siena. Joje buvo iškirstos angos langams ir durims, įdėta metalinė ištisinė sąrama, einanti virš langų. Projekto autorė L. Perevičienė konsultavosi su įvairių sričių specialistais, ką daryti su ta fasado dalimi. Buvo įvairių variantų. Vienas jų - langus kopijuoti nuo dešinės pusės. Bet - tai būtų savotiška klastotė, todėl, kad visi dešinėje pusėje esantys langai yra skirtingų matmenų, todėl tektų visiškai improvizuoti. Kitas niuansas, kad tokiu būdu "fantazuojant" tuos langus būtų tekę išgriauti pusę sienos, išimti tas sąramas (nes langų angos aukštėtų) ir t.t. Žodžiu, statyba stipriai komplikuotųsi, o rezultatas būtų vargu ar pateisinamas iš šiuolakinės paveldosaugos pozicijų.

                      Įgyvendintas variantas, kuriam pritariau ir aš, yra kompromisinis. Buvo paliktos kairiojo fasado esamos angos, tik fasadai spalviškai suvienodinti. Viskas "sąžininga" - matyti visi pastato istorijos etapai.
                      O kada tas priestatas buvo pastatytas? Manau praėjus kažkiek tai laiko iškilo prielipas, kurį statant buvo sunaikinta kairioji fasado pusė, ar viskas kitaip vyko?

                      Comment


                        Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                        O kada tas priestatas buvo pastatytas? Manau praėjus kažkiek tai laiko iškilo prielipas, kurį statant buvo sunaikinta kairioji fasado pusė, ar viskas kitaip vyko?
                        Oficialią pastato istroriją galima rasti čia:
                        http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVR...ng=lt&MC=32474

                        Nors sunku pasakyti tiksliai kada koks prielipas atsirado:

                        pastatas pradėtas statyti 1781 m. užvažiuojamų dviejų aukštų namų – austerijos paskirčiai. Čia buvo įrengtos 2 arklidės, paštas, 2 karčiamos, alkierius, 2 salės, pagalbinės ir ūkinės patalpos, kambariai pravažiuojantiems. Austerijos paskirtis gyvavo apie 10 m. Apie XIX a. vid. pastatas stovėjo apleistas. Vėliau pastato patalpos buvo nuomojamos įvairioms dirbtuvėms. XIX a. II pus., jį bandyta pritaikyti kareivių ligoninei, vėliau, – kariniam sandėliui. Savininko pirklio Zeliko Dormano iniciatyva 1881 m. pastatas rekonstruotas, siekiant jį pritaikyti butams. XX a. pr. pastatas priklausė Vilniaus žemės bankui, namo pirmame aukšte įrengta: „London“ parduotuvė, kepykla, maldos namai, 3 butai, 3 parduotuvės su butais, dirbtuvės; antrame aukšte iš buvusių salių įrengta 14 butų; trečiame aukšte – salė vestuvėms ir 1 butas. Po 1921 m. pastatas daug kartų keitė paskirtį. 1921–1925 m. buvo rekonstruotas. Sovietmečiu ilgą laiką stovėjo nenaudojamas. 1980 m. jame įsikūrė Kauno vaikų dailės mokykla, dab. vad. Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla. XX a. 9 deš. pastatas buvo pertvarkytas dalį pastato iš Šv. Gertrūdos g. pusės nugriaunant.

                        Comment


                          Iš pastato istorijos ir architektūros sprendžiu, kad namas XIX a. 2 pusėje rekonstruotas ir išlaikęs to meto stilių. Kaip minėjo Dallamorte naujojo fasado vietoje stovėjo priestatas identiškas kitoje gatvės pusėje stovinčiam. Reiktų atkurti tą priestatą, arba palikti taip kaip yra.

                          Comment


                            tokiu atveju reikejo kazkaip visa ta juosta kuri buvo vidine siena labiau isskirti, kad matytusi, kad "kazkas kitaip". Bet kai Dellamorte paaiskino, tokiu atveju viskas aisku kodel toks sprendimas.

                            Comment


                              Na, o jei pridejus tas juostas tik?
                              Juk ar taip ar taip jau iskraipe ir improvizavo savotiskai..

                              Comment


                                Parašė Dellamorte Rodyti pranešimą
                                Nuomonių nekomentuosiu, bet matau, kad niekas nemėginat bent kiek pamąstyti dėl pasirinkto sprendimo. Kairioji fasado dalis kažkada turėjo priestatą, kuris platinant gatvę buvo nugriautas. Buvusi vidinė pertvara tapo išorine siena. Joje buvo iškirstos angos langams ir durims, įdėta metalinė ištisinė sąrama, einanti virš langų. Projekto autorė L. Perevičienė konsultavosi su įvairių sričių specialistais, ką daryti su ta fasado dalimi. Buvo įvairių variantų. Vienas jų - langus kopijuoti nuo dešinės pusės. Bet - tai būtų savotiška klastotė, todėl, kad visi dešinėje pusėje esantys langai yra skirtingų matmenų ir nevienodai išdėstyti (patys įsižiūrėkit), todėl tektų visiškai improvizuoti. Kitas niuansas, kad tokiu būdu "fantazuojant" tuos langus būtų tekę išgriauti pusę sienos, išimti tas sąramas (nes langų angos aukštėtų) ir t.t. Žodžiu, statyba stipriai komplikuotųsi, o rezultatas būtų vargu ar pateisinamas iš šiuolakinės paveldosaugos pozicijų.

                                Įgyvendintas variantas, kuriam pritariau ir aš, yra kompromisinis. Buvo paliktos kairiojo fasado esamos angos, tik fasadai spalviškai suvienodinti. Viskas "sąžininga" - matyti visi pastato istorijos etapai.
                                Visų pirma, tai didelis dėkui už paaiškinimą.

                                O antra, mano akimis kairės pusės restauracijos sprendimas daug mažiau rėžtų akį, jei būtų pasirinkti langai baltai rėmais, nes dabar pusė pastato - juodos spalvos blynas. Mano akimis, žinoma, nes čia gal ir siekta šito kontrasto.

                                Comment


                                  pratęsus baltus karnyzus vaizdas tikrai būtų geresnis
                                  pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                                  Comment


                                    Ačiū Dellamorte už komentarą. Manau pagrindinė problema čia:
                                    Projekto autorė L. Perevičienė konsultavosi su įvairių sričių specialistais, ką daryti su ta fasado dalimi.
                                    Kai pastato projektavimas perduodamas "komisijai" - rezultatas gaunasi nekoks (prisiminkime tą patį Laisvės alėjos "stiklainį" ...). Nė trupučio neabejoju, kad tokia patyrusi specialistė kaip p. Perevičienė galėjo (ir manau būtų norėjusi) pasiūlyti žymiai aiškiau minėtą idėją perteikiantį sprendimą. Tarkim Berlyne, ten kur ėjo Siena, galima rasti pusiau nugriautų pastatų kuriuose architektūrinėmis priemonėmis akcentuotas faktas, kad dalis pastato nugriauta istorinių sukrėtimų metu. Norėtųsi to ir čia, nes dabar vaizdas, kad puikiai padaryta 9/10 darbo, o paskui pinigai baigėsi ir padaryta belekaip.

                                    Panašiai kaip šiukšlyne stovinti Prisikėlimo bažnyčia, šiukšlyne stovintis paminklas Dariui ir Girėnui, kurio aplinkos sutvarkyti nesugebama jau beveik 20m. ir t.t. ir pan.
                                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                    Comment


                                      Dėkui Dellamort už paaiškinimus, be kurių šioje vietoje sunku suprasti pastato "koncepciją". Vis dėlo, ši koncepcija kažkaip neįtikina, nes atrodo, kad senas namas pastatytas ant naujo namo pirmųjų dviejų aukštų, kas yra istoriniu požiūriu visai nelogiška. Žodžiu, liaudiškai tariant, arklys bėga paskui vežimą.

                                      Aš taip ir nesuprantu, kame problema su tuo autentiškų langų angų atstatymu? Juk beveik visi šito namo langai yra "išmušti"/"išmūryti" kitose vietose nei buvo prieš rekonstrukciją.

                                      Sutinku su nepolitiku, kad bent tų baltų karnizų imitacijos pratęsimas (kad ir kokiomis metalinėmis juostomis) į naujadarišką pusę kiek palengvintų to juodo ploto vaizdą.

                                      Comment


                                        pabandžiau pažaisti primityviom priemonėm

                                        pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                                        Comment


                                          Parašė Jeffas Rodyti pranešimą
                                          Aš taip ir nesuprantu, kame problema su tuo autentiškų langų angų atstatymu? Juk beveik visi šito namo langai yra "išmušti"/"išmūryti" kitose vietose nei buvo prieš rekonstrukciją.
                                          Taip, bet jie atkurti pagal archyvinę medžiagą (bėžinius, ikonografiją), kurios užteko realizuotam sprendimui. Apie kairiąją pusę - jokių žinių.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X