Vilijampolės dykynėje – nauji verslo užmojai
Apleistame Brastos parke ir jo prieigose žadama statyti gyvenamųjų namų kvartalą
Pazymejau vieta ir planuojamus naujus tiltus
Naikins apleistą parką
Valdininkų ateities vizijose – apleistą Vilijampolės Brastos parką paversti modernių gyvenamųjų namų kvartalu.
Ateinantį ketvirtadienį Kauno miesto taryba svarstys klausimą dėl teritorijos tarp Neries upės ir Brastos gatvės skvero statuso panaikinimo.
Valdančiosios Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Rimantas Mikaitis sakė, jog frakcija šį klausimą svarstė ir jam iš esmės pritarė.
Dalis žaliųjų plotų išliks
Kauno savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjo Sauliaus Lukošiaus teigimu, naujas rajonas iškiltų 30 – 35 ha teritorijoje.
„Dalis žaliųjų plotų išliks. Maždaug du trečdaliai teritorijos būtų apstatyta gyvenamaisiais namais“, – aiškino S.Lukošius.
Šiuo metu daugiau kaip 30 ha šioje vietoje užima Brastos parkas. S.Lukošius neatmeta galimybės, jog gyvenamasis kvartalas užims ir daugiau ploto.
Žada investuoti 600 milijonų
Kauno miesto savivaldybės atstovai apskaičiavo, jog naujam projektui reikėtų mažiausiai 600 milijonų litų.
Jie tikisi, jog pusę milijardo litų skirs privatūs investuotojai, 80 milijonų bus gauta iš Europos Sąjungos, 10 milijonų – iš valstybės biudžeto, tokią pačią sumą skirtų miesto Savivaldybė.
Kas bus privatūs investuotojai, valdininkai kol kas nenorėjo atskleisti. Tačiau kuluaruose kalbama, jog interesų šioje strategiškai svarbioje vietoje turi Kauno miesto tarybos narys, mero Arvydo Garbaravičiaus bendramokslis Arvydas Žilevičius.
Šis verslininkas yra laikomas vienu stambiausių nekilnojamojo turto magnatų Kaune ir visoje Lietuvoje.
Jo taktika pigiai supirkti žemę strateginėse vietose, parengti detaliuosius planus ir sklypus parduoti arba juose statyti daugiabučius namus.
A.Žilevičius „Laikinajai sostinei“ vakar sakė neatmetąs galimybės investuoti ir Vilijampolėje. „Jeigu gausime pasiūlymų, be abejonės, sutiksime, mes juk esame Kauno patriotai“,- sakė verslininkas.
Sprendžia turto klausimus
S.Lukošiaus teigimu, Vilijampolėje šiuo metu sprendžiami žemės nuosavybės klausimai, patraukliu sklypu jau domisi investuotojai.
„Nežinau, kas žemės savininkas. Girdėjau, jog šis žmogus jau beveik laimėjo teismus dėl žemės atsiėmimo ir žada šią nuosavybę parduoti. Kol kas informacija apie investuotojus konfidenciali“,- kalbėjo S.Lukošius.
Strateginiame plane teritorijos prie Brastos gatvės plėtra numatyta 2007 – 2015 metais.
Ketina statyti naują tiltą
Strateginio planavimo skyriaus vedėjo teigimu, numatyta išspręsti ir susisiekimo su kitomis miesto dalimis problemą. Planuojama Varnių gatvę sujungti su Kėdainių gatve. Tokiu atveju eismas per Vilijampolės tiltą padidėtų, tad numatoma pastatyti Kėdainių tiltą.
„Tuomet ši teritorija būtų lengvai pasiekiama iš visų miesto pusių“, – aiškino S.Lukošius.
Siūlė originalų projektą
Originalius Vilijampolės dykvietės gaivinimo planus 2003 metais buvo parengusi keturių žinomų architektų grupė. Jos vadovas Audrys Karalius, Asta Prikockienė, Gintaras Prikockis bei Rimvydas Palys mėgino paraginti tuomet išrinktą miesto valdžią plėtoti teritorijas, kurios smarkiai pakeistų viso miesto konkurencingumą.
Didelį atgarsį sukėlusiame projekte „Naujas krantas“ numatyta, jog teritorija prie Nemuno ir Neries santakos užimtų 67 ha plotą.
A.Karaliaus teigimu, projektas „Naujas krantas“ – impulsas norint išjudinti Kauno centrą, Senamiestį ir suteikti jiems dideles plėtros galimybes, nedarant jokios žalos gyventojams, gamtai ir paveldui.
Ieškojo dialogo su valdžia
Architektų grupė planavo atgaivinti teritoriją, kurią iki šiol valdė keli savininkai.
24 ha žemės priklauso valstybei, 16 ha – bendrovėms „Kauno autobusai“, „Kauno pramoninis vandentiekis“, degalinėms „Statoil“ ir „Uno X“. 27 ha užima bankrutavusių gamyklų „Vilkas“, „Silva“, taip pat bendrovės „Taksi parkas“ bei privačių savininkų sklypai.
Koncepcinis projektas buvo padovanotas miesto valdžiai 2003 metų pavasarį.
A.Karaliaus teigimu, nuo to laiko „Naujas krantas“ buvo maždaug 40 kartų pristatytas įvairiuose politikų, verslininkų ir architektų renginiuose, svarstytas Paveldo ir architektų tarybose.
„Šiam projektui iš esmės buvo pritarta. Gavome netiesioginį pažadą, jog, kai ateis laikas, valdžia pakvies mus bendradarbiauti“, – vylėsi architektas.
Gaivintų dviem etapais
Projektą jo kūrėjai siūlė įgyvendinti dviem etapais. Pirmajame etape buvo numatyta panaudoti dykvietę, autobusų parko teritoriją ir nedidelius kelių bendrovių sklypus.
Antrajame etape buvo siūloma išnaudoti teritoriją prie Jurbarko gatvės ir Raudondvario plento. Šiuo metu čia daug vietos užima gamyklos ir sandėliai. Šiuos pastatus siūloma nugriauti arba rekonstruoti į komercines, visuomeninės paskirties įstaigas.
„Tai pernelyg gera vieta, kad būtų apstatyta tik gyvenamaisiais namais“, – mano A.Karalius.
Regėjo Šiaurės Veneciją
Vilijampolėje architektai siūlė pastatyti sporto kompleksą, muzikos ir kongresų rūmus, mažųjų laivų uostą. Miesto gyventojai galėtų pasivaikščioti krantine, o upių pakrantėse – žvejoti. Projekto kūrėjai siūlė Vilijampolėje kurti regioną, panašų į Šiaurės Veneciją. Laiveliai po namų langais ir butai laivuose sukurtų romantišką atmosferą.
„Vilijampolę pagyvintų nedidelių trijų aukštų olandiško tipo nameliai. Upės pakrantę – skulptūrų parkas. Šioje teritorijoje būtų galima įkurti atvirus maudymosi baseinus.
Šią idėją jau įgyvendino Vilniaus meras Artūras Zuokas“, – sakė A.Karalius.
Tiltas iš Vilijampolės suteiktų galimybę į Senamiestį patekti pėstiesiems, dviratininkams, turistiniam transportui, pavyzdžiui, bričkoms. Arti esanti magistralė „Via Baltica“ sudarytų sąlygas į „Naują krantą“ atvykti ir Europos keliautojams.
Projektas prarado autorystę
Nors Kauno architektų grupės vizijos sužavėjo Kanų parodos lankytojus, projekto įgyvendinimas įstrigo. Nekilnojamojo turto ir investicinių projektų parodoje Kanuose neišvengta ir nesusipratimų.
A.Karalius net buvo linkęs įžiūrėti sąmoningą miesto valdininkų veiklą prieš kažkam nepalankią idėją.
Šios mintys kilo paaiškėjus, jog Vilijampolės dykvietės projektas „Naujas krantas“ Kanuose pristatomas kaip neturintis autorių.
Tuomet valdininkai negalėjo paaiškinti, kaip miestui dovanotas projektas prarado autorystę.
Laukti 50 metų nereikės
Kai kurie miesto valdžios atstovai tada tikino, neva projektą „Naujas krantas“ būtų galima įgyvendinti tik mažiausiai po 50 metų. Tačiau skubiai sprendžiami Brastos parko paskirties keitimo bei žemės nuosavybės klausimai rodo, jog dešiniajame Neries krante verslininkai jau meta inkarą.
Neaišku tik viena: ar sutaps Kauno valdžios, verslininkų bei „Naujo kranto“ autorių idėjos.
Apleistame Brastos parke ir jo prieigose žadama statyti gyvenamųjų namų kvartalą
Pazymejau vieta ir planuojamus naujus tiltus
Naikins apleistą parką
Valdininkų ateities vizijose – apleistą Vilijampolės Brastos parką paversti modernių gyvenamųjų namų kvartalu.
Ateinantį ketvirtadienį Kauno miesto taryba svarstys klausimą dėl teritorijos tarp Neries upės ir Brastos gatvės skvero statuso panaikinimo.
Valdančiosios Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Rimantas Mikaitis sakė, jog frakcija šį klausimą svarstė ir jam iš esmės pritarė.
Dalis žaliųjų plotų išliks
Kauno savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjo Sauliaus Lukošiaus teigimu, naujas rajonas iškiltų 30 – 35 ha teritorijoje.
„Dalis žaliųjų plotų išliks. Maždaug du trečdaliai teritorijos būtų apstatyta gyvenamaisiais namais“, – aiškino S.Lukošius.
Šiuo metu daugiau kaip 30 ha šioje vietoje užima Brastos parkas. S.Lukošius neatmeta galimybės, jog gyvenamasis kvartalas užims ir daugiau ploto.
Žada investuoti 600 milijonų
Kauno miesto savivaldybės atstovai apskaičiavo, jog naujam projektui reikėtų mažiausiai 600 milijonų litų.
Jie tikisi, jog pusę milijardo litų skirs privatūs investuotojai, 80 milijonų bus gauta iš Europos Sąjungos, 10 milijonų – iš valstybės biudžeto, tokią pačią sumą skirtų miesto Savivaldybė.
Kas bus privatūs investuotojai, valdininkai kol kas nenorėjo atskleisti. Tačiau kuluaruose kalbama, jog interesų šioje strategiškai svarbioje vietoje turi Kauno miesto tarybos narys, mero Arvydo Garbaravičiaus bendramokslis Arvydas Žilevičius.
Šis verslininkas yra laikomas vienu stambiausių nekilnojamojo turto magnatų Kaune ir visoje Lietuvoje.
Jo taktika pigiai supirkti žemę strateginėse vietose, parengti detaliuosius planus ir sklypus parduoti arba juose statyti daugiabučius namus.
A.Žilevičius „Laikinajai sostinei“ vakar sakė neatmetąs galimybės investuoti ir Vilijampolėje. „Jeigu gausime pasiūlymų, be abejonės, sutiksime, mes juk esame Kauno patriotai“,- sakė verslininkas.
Sprendžia turto klausimus
S.Lukošiaus teigimu, Vilijampolėje šiuo metu sprendžiami žemės nuosavybės klausimai, patraukliu sklypu jau domisi investuotojai.
„Nežinau, kas žemės savininkas. Girdėjau, jog šis žmogus jau beveik laimėjo teismus dėl žemės atsiėmimo ir žada šią nuosavybę parduoti. Kol kas informacija apie investuotojus konfidenciali“,- kalbėjo S.Lukošius.
Strateginiame plane teritorijos prie Brastos gatvės plėtra numatyta 2007 – 2015 metais.
Ketina statyti naują tiltą
Strateginio planavimo skyriaus vedėjo teigimu, numatyta išspręsti ir susisiekimo su kitomis miesto dalimis problemą. Planuojama Varnių gatvę sujungti su Kėdainių gatve. Tokiu atveju eismas per Vilijampolės tiltą padidėtų, tad numatoma pastatyti Kėdainių tiltą.
„Tuomet ši teritorija būtų lengvai pasiekiama iš visų miesto pusių“, – aiškino S.Lukošius.
Siūlė originalų projektą
Originalius Vilijampolės dykvietės gaivinimo planus 2003 metais buvo parengusi keturių žinomų architektų grupė. Jos vadovas Audrys Karalius, Asta Prikockienė, Gintaras Prikockis bei Rimvydas Palys mėgino paraginti tuomet išrinktą miesto valdžią plėtoti teritorijas, kurios smarkiai pakeistų viso miesto konkurencingumą.
Didelį atgarsį sukėlusiame projekte „Naujas krantas“ numatyta, jog teritorija prie Nemuno ir Neries santakos užimtų 67 ha plotą.
A.Karaliaus teigimu, projektas „Naujas krantas“ – impulsas norint išjudinti Kauno centrą, Senamiestį ir suteikti jiems dideles plėtros galimybes, nedarant jokios žalos gyventojams, gamtai ir paveldui.
Ieškojo dialogo su valdžia
Architektų grupė planavo atgaivinti teritoriją, kurią iki šiol valdė keli savininkai.
24 ha žemės priklauso valstybei, 16 ha – bendrovėms „Kauno autobusai“, „Kauno pramoninis vandentiekis“, degalinėms „Statoil“ ir „Uno X“. 27 ha užima bankrutavusių gamyklų „Vilkas“, „Silva“, taip pat bendrovės „Taksi parkas“ bei privačių savininkų sklypai.
Koncepcinis projektas buvo padovanotas miesto valdžiai 2003 metų pavasarį.
A.Karaliaus teigimu, nuo to laiko „Naujas krantas“ buvo maždaug 40 kartų pristatytas įvairiuose politikų, verslininkų ir architektų renginiuose, svarstytas Paveldo ir architektų tarybose.
„Šiam projektui iš esmės buvo pritarta. Gavome netiesioginį pažadą, jog, kai ateis laikas, valdžia pakvies mus bendradarbiauti“, – vylėsi architektas.
Gaivintų dviem etapais
Projektą jo kūrėjai siūlė įgyvendinti dviem etapais. Pirmajame etape buvo numatyta panaudoti dykvietę, autobusų parko teritoriją ir nedidelius kelių bendrovių sklypus.
Antrajame etape buvo siūloma išnaudoti teritoriją prie Jurbarko gatvės ir Raudondvario plento. Šiuo metu čia daug vietos užima gamyklos ir sandėliai. Šiuos pastatus siūloma nugriauti arba rekonstruoti į komercines, visuomeninės paskirties įstaigas.
„Tai pernelyg gera vieta, kad būtų apstatyta tik gyvenamaisiais namais“, – mano A.Karalius.
Regėjo Šiaurės Veneciją
Vilijampolėje architektai siūlė pastatyti sporto kompleksą, muzikos ir kongresų rūmus, mažųjų laivų uostą. Miesto gyventojai galėtų pasivaikščioti krantine, o upių pakrantėse – žvejoti. Projekto kūrėjai siūlė Vilijampolėje kurti regioną, panašų į Šiaurės Veneciją. Laiveliai po namų langais ir butai laivuose sukurtų romantišką atmosferą.
„Vilijampolę pagyvintų nedidelių trijų aukštų olandiško tipo nameliai. Upės pakrantę – skulptūrų parkas. Šioje teritorijoje būtų galima įkurti atvirus maudymosi baseinus.
Šią idėją jau įgyvendino Vilniaus meras Artūras Zuokas“, – sakė A.Karalius.
Tiltas iš Vilijampolės suteiktų galimybę į Senamiestį patekti pėstiesiems, dviratininkams, turistiniam transportui, pavyzdžiui, bričkoms. Arti esanti magistralė „Via Baltica“ sudarytų sąlygas į „Naują krantą“ atvykti ir Europos keliautojams.
Projektas prarado autorystę
Nors Kauno architektų grupės vizijos sužavėjo Kanų parodos lankytojus, projekto įgyvendinimas įstrigo. Nekilnojamojo turto ir investicinių projektų parodoje Kanuose neišvengta ir nesusipratimų.
A.Karalius net buvo linkęs įžiūrėti sąmoningą miesto valdininkų veiklą prieš kažkam nepalankią idėją.
Šios mintys kilo paaiškėjus, jog Vilijampolės dykvietės projektas „Naujas krantas“ Kanuose pristatomas kaip neturintis autorių.
Tuomet valdininkai negalėjo paaiškinti, kaip miestui dovanotas projektas prarado autorystę.
Laukti 50 metų nereikės
Kai kurie miesto valdžios atstovai tada tikino, neva projektą „Naujas krantas“ būtų galima įgyvendinti tik mažiausiai po 50 metų. Tačiau skubiai sprendžiami Brastos parko paskirties keitimo bei žemės nuosavybės klausimai rodo, jog dešiniajame Neries krante verslininkai jau meta inkarą.
Neaišku tik viena: ar sutaps Kauno valdžios, verslininkų bei „Naujo kranto“ autorių idėjos.
Minti supratau 
... Tik nesuprantu kam to dar vieno tilto per neri reikia?
Mantai, anksciau buvai kazkaip suskirstes foderiais pagal miestus, gal kazka panasaus reiketu atkurti?
Comment