Atgims senoji Kauno miesto siena ir Malūnininko bokštas
Bendrovė "Arno vila" pradeda Kauno miesto sienos ir Malūnininko bokšto (Kęstučio g. 82) rekonstravimo darbus bei komercinės gyvenamosios paskirties pastato (Kęstučio g. 86) statybą.
Apleistą sklypą I.Kanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje "Arno vila" išsinuomojo dar 1997 metais. Naujo statinio projektas buvo ilgai ir kruopščiai derinamas su atsakingomis instancijomis. Verslininko Arūno Stravinsko užsakymu ir lėšomis buvo atliktas išsamus šios vietovės urbanistinis istorinis tyrimas.
Vien gynybinio bokštelio tyrimui buvo skirta 80 tūkst. litų. Beje, atliekant tyrimus, sklype aptiktas įdomus radinys - caro laikų butelis, kuriame kadaise buvo "Malūnininkų degtinė".
"Arno vila" įsipareigojo Kauno savivaldybei savo lėšomis atstatyti šalia miesto sienos buvusią istorinę gatvelę, rekonstruoti Malūnininko bokštą bei gynybinę sieną, įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, sutvarkyti aplinką.
Kultūros paveldo ekspertų tarybos narys akademikas Algimantas Miškinis tokį bendrovės ketinimą laiko sveikintinu reiškiniu. "Tai retas atvejis, kai verslininkas investuoja savo pinigus miesto labui", - teigė akademikas.
Panašios nuomonės yra ir Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Kauno teritorinio padalinio viršininkė Irena Vaškelienė.
Ekspertų taryba pritarė, kad būtina pradėti miesto sienos ir Malūnininko bokšto tvarkymo darbus, atverti šią vietą visuomenei.
I.Kanto ir Kęstučio gatvių sankirta unikali ne vien kaip Senamiesčio ir Naujamiesčio riboženklis. Čia savo pėdsakus paliko Lietuvos didžioji kunigaikštystė, carizmas, tarpukario Lietuva, sovietmetis.
Paskutiniuoju metu ši teritorija buvo itin apleista, miesto komunalininkai istoriniame bokštelyje laikė kiemsargių šluotas.
"Manau, kad šioje vietoje turėtų atsirasti geros architektūros, šiuolaikinių medžiagų, aukštesnis, negu dabartiniai Naujamiesčio namai, pastatas", - teigė UNESCO kultūros paveldo ekspertas, profesorius, habilituotas daktaras Juras Bučas.
Pastatą Kęstučio g. 86 ėmėsi projektuoti architektas Gintautas Natkevičius. Projektas buvo daug kartų tobulinamas, koreguojamas, siekiant suderinti modernias idėjas su istoriniu paveldu.
Šiuolaikinis statinys suprojektuotas su trimis fasadais. Vienas jų atkreiptas į senąją miesto sieną ir Malūnininko bokštelį. Siena ir bokštelis atsispindės veidrodiniame fasade, todėl kultūros vertybes bus galima geriau apžiūrėti.
Pastato pirmuosiuose dviejuose aukštuose turėtų įsikurti rami kavinė solidiems klientams, konferencijų salė, kiti komerciniai objektai.
Kituose aukštuose suprojektuoti modernūs gyvenamieji būstai. Jų gyventojai pro savo langus galės grožėtis puikia Miesto sodo ir Laisvės alėjos panorama, o pradedant penktuoju aukštu - Nemunu, Nerimi bei visu Senamiesčiu. Erdvios terasos su įspūdingais vaizdais - vienas šio statinio privalumų.
Pastatas turės ir kampinių langų, tai asocijuojasi su prieškario laikais populiariu Art deco stiliumi.
Projekto autoriai siekė būsimiesiems namo gyventojams užtikrinti aukščiausią gyvenimo kokybę.
Architektas G.Natkevičius teigia, jog pagal komforto lygį, vidaus įrangą, šis pastatas Kaune neturės analogų.
Iš viso čia suprojektuota 50 apartamentinių butų, paaukštintomis lubomis. Pastato antstate butai bus įrengti per du aukštus, klientų pageidavimu čia bus galima įrengti žiemos sodus, baseinėlius.
Name veiks pagreitinti liftai, modernios vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos.
Speciali fasado konstrukcija - tinklas namo gyventojams padės sukurti saugumo pojūtį, šiek tiek pridengs nuo saulės.
Taupant vietą, suprojektuotas dviejų aukštų 90 vietų požeminis garažas automobiliams. Juo galės naudotis vietos gyventojai ir svečiai.
Tačiau automobiliai šio namo gyventojams bus reikalingi tik norint pasiekti tolimesnius miesto rajonus ar vykstant į užmiestį - pastatas iškils pačiame miesto centre, Miesto sodo ir Laisvės alėjos prieigose.
Istorinė gatvelė ir aikštė skirs modernų pastatą nuo rekonstruotos kultūros vertybės. Šia vieta po pertvarkos galės naudotis vietos gyventojai, ji bus atvira visiems kauniečiams, miesto svečiams.
Prie sienos veiks vasaros kavinė, o bokšte - kavinukė-muziejus.
Projekto autoriai tikisi, jog ateityje šalia Kauno miesto sienos plevens Monmartro dvasia - čia galės tapyti dailininkai, šią vietą pamėgs turistai.
Istoriniai šaltiniai byloja, jog prieš pusantro šimto metų, 1855-aisiais, Kauno miesto dūma taip pat sprendė šios vietos likimą.
Anuomet bokštas ilgai stovėjo neremontuotas, be stogo, irstančiomis sienomis. Neturėdama pinigų, Dūma pasiūlė šį statinį globoti ir tvarkyti šalia esančio sklypo savininkui P.Tomaševskiui. Jam buvo iškelta sąlyga — nekeisti bokšto išvaizdos. Verslininkas čia įrengė dirbtuvėlę.
Metams bėgant bokšto paskirtis keitėsi, tačiau išvaizda išliko autentiška.
Dabartiniai sklypo savininkai - bendrovės "Arno vila" vadovai - taip pat tikisi, kad po rekonstrukcijos Malūnininko bokštas ir miesto siena dar daug šimtmečių džiugins kauniečius ir miesto svečius.
"Arno vila"
Bendrovė "Arno vila" pradeda Kauno miesto sienos ir Malūnininko bokšto (Kęstučio g. 82) rekonstravimo darbus bei komercinės gyvenamosios paskirties pastato (Kęstučio g. 86) statybą.
Apleistą sklypą I.Kanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje "Arno vila" išsinuomojo dar 1997 metais. Naujo statinio projektas buvo ilgai ir kruopščiai derinamas su atsakingomis instancijomis. Verslininko Arūno Stravinsko užsakymu ir lėšomis buvo atliktas išsamus šios vietovės urbanistinis istorinis tyrimas.
Vien gynybinio bokštelio tyrimui buvo skirta 80 tūkst. litų. Beje, atliekant tyrimus, sklype aptiktas įdomus radinys - caro laikų butelis, kuriame kadaise buvo "Malūnininkų degtinė".
"Arno vila" įsipareigojo Kauno savivaldybei savo lėšomis atstatyti šalia miesto sienos buvusią istorinę gatvelę, rekonstruoti Malūnininko bokštą bei gynybinę sieną, įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, sutvarkyti aplinką.
Kultūros paveldo ekspertų tarybos narys akademikas Algimantas Miškinis tokį bendrovės ketinimą laiko sveikintinu reiškiniu. "Tai retas atvejis, kai verslininkas investuoja savo pinigus miesto labui", - teigė akademikas.
Panašios nuomonės yra ir Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Kauno teritorinio padalinio viršininkė Irena Vaškelienė.
Ekspertų taryba pritarė, kad būtina pradėti miesto sienos ir Malūnininko bokšto tvarkymo darbus, atverti šią vietą visuomenei.
I.Kanto ir Kęstučio gatvių sankirta unikali ne vien kaip Senamiesčio ir Naujamiesčio riboženklis. Čia savo pėdsakus paliko Lietuvos didžioji kunigaikštystė, carizmas, tarpukario Lietuva, sovietmetis.
Paskutiniuoju metu ši teritorija buvo itin apleista, miesto komunalininkai istoriniame bokštelyje laikė kiemsargių šluotas.
"Manau, kad šioje vietoje turėtų atsirasti geros architektūros, šiuolaikinių medžiagų, aukštesnis, negu dabartiniai Naujamiesčio namai, pastatas", - teigė UNESCO kultūros paveldo ekspertas, profesorius, habilituotas daktaras Juras Bučas.
Pastatą Kęstučio g. 86 ėmėsi projektuoti architektas Gintautas Natkevičius. Projektas buvo daug kartų tobulinamas, koreguojamas, siekiant suderinti modernias idėjas su istoriniu paveldu.
Šiuolaikinis statinys suprojektuotas su trimis fasadais. Vienas jų atkreiptas į senąją miesto sieną ir Malūnininko bokštelį. Siena ir bokštelis atsispindės veidrodiniame fasade, todėl kultūros vertybes bus galima geriau apžiūrėti.
Pastato pirmuosiuose dviejuose aukštuose turėtų įsikurti rami kavinė solidiems klientams, konferencijų salė, kiti komerciniai objektai.
Kituose aukštuose suprojektuoti modernūs gyvenamieji būstai. Jų gyventojai pro savo langus galės grožėtis puikia Miesto sodo ir Laisvės alėjos panorama, o pradedant penktuoju aukštu - Nemunu, Nerimi bei visu Senamiesčiu. Erdvios terasos su įspūdingais vaizdais - vienas šio statinio privalumų.
Pastatas turės ir kampinių langų, tai asocijuojasi su prieškario laikais populiariu Art deco stiliumi.
Projekto autoriai siekė būsimiesiems namo gyventojams užtikrinti aukščiausią gyvenimo kokybę.
Architektas G.Natkevičius teigia, jog pagal komforto lygį, vidaus įrangą, šis pastatas Kaune neturės analogų.
Iš viso čia suprojektuota 50 apartamentinių butų, paaukštintomis lubomis. Pastato antstate butai bus įrengti per du aukštus, klientų pageidavimu čia bus galima įrengti žiemos sodus, baseinėlius.
Name veiks pagreitinti liftai, modernios vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos.
Speciali fasado konstrukcija - tinklas namo gyventojams padės sukurti saugumo pojūtį, šiek tiek pridengs nuo saulės.
Taupant vietą, suprojektuotas dviejų aukštų 90 vietų požeminis garažas automobiliams. Juo galės naudotis vietos gyventojai ir svečiai.
Tačiau automobiliai šio namo gyventojams bus reikalingi tik norint pasiekti tolimesnius miesto rajonus ar vykstant į užmiestį - pastatas iškils pačiame miesto centre, Miesto sodo ir Laisvės alėjos prieigose.
Istorinė gatvelė ir aikštė skirs modernų pastatą nuo rekonstruotos kultūros vertybės. Šia vieta po pertvarkos galės naudotis vietos gyventojai, ji bus atvira visiems kauniečiams, miesto svečiams.
Prie sienos veiks vasaros kavinė, o bokšte - kavinukė-muziejus.
Projekto autoriai tikisi, jog ateityje šalia Kauno miesto sienos plevens Monmartro dvasia - čia galės tapyti dailininkai, šią vietą pamėgs turistai.
Istoriniai šaltiniai byloja, jog prieš pusantro šimto metų, 1855-aisiais, Kauno miesto dūma taip pat sprendė šios vietos likimą.
Anuomet bokštas ilgai stovėjo neremontuotas, be stogo, irstančiomis sienomis. Neturėdama pinigų, Dūma pasiūlė šį statinį globoti ir tvarkyti šalia esančio sklypo savininkui P.Tomaševskiui. Jam buvo iškelta sąlyga — nekeisti bokšto išvaizdos. Verslininkas čia įrengė dirbtuvėlę.
Metams bėgant bokšto paskirtis keitėsi, tačiau išvaizda išliko autentiška.
Dabartiniai sklypo savininkai - bendrovės "Arno vila" vadovai - taip pat tikisi, kad po rekonstrukcijos Malūnininko bokštas ir miesto siena dar daug šimtmečių džiugins kauniečius ir miesto svečius.
"Arno vila"
Vizualine medziaga paimta is oficialios projekto svetaines http://www.arnovila.lt
Aciu uz info!
Comment