Viešosios erdvės ir parkai Kaune

[medukas]

Kaip suprantu nisose irengs pisuarus?
Na ir neirengus bus gerai

[JPeters]

Kaip suprantu nisose irengs pisuarus?
Na ir neirengus bus gerai

https://citify.eu/lt/gedimino-g-32-skveras/

Turėtų uždengti, bet skylutės liks, jeigu telpa ir drąsos išbandyti netrūksta

P.S. tik dabar pastebėjau, kad bemvas vizulkėj prieš eismą stovi

[liux]

nusivyliau požeminės perėjos konstrukcija. Brutuliai nefunkcionalu. Projekte neatrodė taip aukštai. Realiai tai nyki siena. Laiptai buvo ir patogu ir grakštu.

[skyrma]

Tai, kad apsauginė sienelė ten ir ankščiau buvo. Turi idėjų, kaip saugiai buvo galima padaryti be sienelės? Nepasakyčiau pavyzdžiui, kad geležinkelio stoties variantas būtų buvęs grakštesnis. O skųstis universaliu dizainu ir sakyti, kad laiptai buvo „patogu ir grakštu“ mažų mažiausiai tiesiog provincialu.

[iPhone]

Neįgalieji ir mamos su vežimais tau galėtų papasakoti, apie laiptų grožį ir grakštumą.

[liux]

Požeminė ryškėja

[Trimitas]

Neries krantinės parke prieš kelias savaites atsirado toks akcentas - neva nameliai-inkilai. Aukšti, neužima daug ploto, gražiai įsipaišo tarp medžių.

[Litch]

Primena:

[Missoni]

Šiandien atradau naują pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Panemunės tilto link Švenčionių gatvės. Takas paklotas tik iki "Kauno baldų" teritorijos galo, toliau vyksta darbai, bet vaikščiotojų ir dviratininkų sutikau. Nedaug, bet buvo. Aišku, dar nėra apšvietimo, suoliukų, gal kažkokios informacijos, bet man patiko... Vienoje vietoje yra atšaka į buvusią lyg prieplauką (? ), ten reikėtų gal ne taką, bet patį priėjimą prie Nemuno patvarkyti. Nes dabar galima ir sprandą nusisukti, ir paslydus ar apsižiopsojus Nemunan niurktelti.

Takas prasideda







Paupio augalija



Čia bus suoliukas. Matosi atšaka į prieplauką ( kažkada buvusią )





Čia vaikščioti nėra patogu...



Gyvūnija



Takas artėja prie "Kauno baldų"

[Sklansky]

Kaunas už 0,9 mln. eurų tvarkys Gričiupio parką

https://kaunas.kasvyksta.lt/2023/11/...1NFIW78FmZcMLI

[Sklansky]

Lyg ir kazkas vyksta skveriuke Misko/Vytauto kampe. Labai apleistas

[Missoni]

Lyg ir kazkas vyksta skveriuke Misko/Vytauto kampe. Labai apleistas

Pagal raudonas linijas, šis sklypas priskirtas Miško g. 2 ( kairėje ) esančiam namui. Anksčiau, kol priklausė miestui, miestas ir tvarkė.

[Trimitas]

Baltų prospekto įkalnėje iš Vilijampolės į Šilainius žalioji skiriamoji juosta apsodinama medžiais: beržais ir klevais.

[Vaidosius]

Baltų prospekto įkalnėje iš Vilijampolės į Šilainius žalioji skiriamoji juosta apsodinama medžiais: beržais ir klevais.

Įdomu, kodėl spygliuočių nesodina?

[Tomas]

Spygliuočiai jautresni aplinkos poveikiui.

Beržai šiaip jau didelis alergenas, miestuose sodinti vargu ar protinga.

[Vaidosius]

Na gal, bet šiaip auga Kaune tie spygliuočiai, tik Kauno savivaldybė jų kažkodėl nemėgsta.

[Julijus]

Gal forume yra koks arboristas, kuris galėtų plačiau papasakoti, tačiau keli pastebėjimai: vaikštant po spygliuočių parkus tikrai susidūrėte su šaknų išvartyta takų danga (spygliuočiai turi daug paviršinių šaknų). Jei papildomai apsaugoti kelio dangą nuo šaknų, jos neturės kur tvirtintis ir per audras medžiai virs. Dirvožemis neaišku ar tinkamas, vargu ar ten pakalnėje bus lengvesnis, kurį mėgsta spygliuočiai, bet yra lengviau išplaunamas, papildomas tvirtinimas – papildomos sąnaudos. Ir estetinė pusė (kad ir kaip mano patinka pušys) tačiau po keliolikos metų tai bus stulpų eilė, o užaugusių eglių juosta per gal tik per kalėdas įdomų būtų . Tujas palikime priemiesčiams, o specialiai formuoti medžiai, kuriuos matote medelynuose, kainuos kaip naujas vaikų darželis, ir neprižiūrimi ilgainiui atgauna prigimtinį vaizdą.

[Julijus]

Dar truputi paspaminsiu: chatGPT atsakymas:

1. Drėgmės palaikymas: Lapuočiai dažniau turi plonesnius šaknų plaukelius ir gali lengviau pasiekti mažesnę drėgmės rezervą dirvožemyje. Tai gali būti naudinga šalia gatvių, kuriose gali būti ribotas vandens prieinamumas dėl drenažo sistemų ar konkurencijos su kitais augalais.
2. Tolerancija žalingai aplinkai: Lapuočiai dažnai būna atsparesni taršai ir mechaniniam stresui nei spigliuočiai. Jų lapai gali būti mažiau jautrūs teršalams, ir jie gali geriau toleruoti mechaninį poveikį nuo automobilių ratų ar kitų veiksmų šalia gatvės.
3. Estetika: Lapuočiai dažniau turi įvairesnius ir ryškesnius lapus, kurie gali suteikti gražesnį vaizdą gatvėse, ypač rudenį, kai lapai spalvotai keičia savo spalvas.
4. Natūrali šešėlio teikimo galimybė: Lapuočiai gali būti medžiai ar krūmai su gausiu lapų danga, kurie suteikia šešėlio ir patogų poilsį žmonėms vasaros karštą dieną.
5. Biologinė įvairovė: Lapuočiai gali suteikti prigimtinės biologinės įvairovės naudą, pritraukdami įvairių rūšių gyvūnus, tokius kaip paukščiai ir vabzdžiai, kurie gali naudotis jų vaisiais, sėklomis arba užkirsti kelią žalingiems vabzdžiams.

[simsim]

Gal forume yra koks arboristas, kuris galėtų plačiau papasakoti, tačiau keli pastebėjimai: vaikštant po spygliuočių parkus tikrai susidūrėte su šaknų išvartyta takų danga (spygliuočiai turi daug paviršinių šaknų). Jei papildomai apsaugoti kelio dangą nuo šaknų, jos neturės kur tvirtintis ir per audras medžiai virs. Dirvožemis neaišku ar tinkamas, vargu ar ten pakalnėje bus lengvesnis, kurį mėgsta spygliuočiai, bet yra lengviau išplaunamas, papildomas tvirtinimas – papildomos sąnaudos. Ir estetinė pusė (kad ir kaip mano patinka pušys) tačiau po keliolikos metų tai bus stulpų eilė, o užaugusių eglių juosta per gal tik per kalėdas įdomų būtų . Tujas palikime priemiesčiams, o specialiai formuoti medžiai, kuriuos matote medelynuose, kainuos kaip naujas vaikų darželis, ir neprižiūrimi ilgainiui atgauna prigimtinį vaizdą.

senokai studijavau dendrologiją, bet kiek pamenu, tai pūšūnai yra mažiau atsparūs miesto, transporto taršai, todėl jų atsisakoma želdinti mieste. Evoliuciškai jie senesni už lapuočius, sunkiau prisitaiko.

Dėl šaknų: eglės šaknys skleidžiasi paviršiumi, o pušies centrinė šaknis eina gylyn.

Prieš 30m buvo bandoma želdinti Kaune pociūges, cūgas, kaip joms sekasi nežinau, nesidomėjau.

Kolegos miškininkai sakė, kad su eglės atželdinimu Lietuvoje yra blogai, beveik atsisakoma želdinti ir eglynai Lietuvoje ilgoje perspektyvoje gali išnykti. Greičiausiai dėl klimato kaitos, daugiau kenkėjų, įsimeta puvinys ir želdiniai džiūsta, augimvietes perima alksniai ir beržai.

[Trimitas]

Nauji medžiai gražiai užpildys tuščią juostą. O eglės ir pušys sėkmingai auga abiejuose įkalnės šlaituose, atokiau nuo mašinų ir druskų.