Parašė ernissss
Rodyti pranešimą
Antroji mero išsakyta tendencija: „Gyvenu Vilniuje daugiau nei pusę savo gyvenimo ir Vilnius yra mano miestas ir širdyje, ir sieloje, ir prote. Tikrai jaučiuosi vilnietis. Tai, kad mano šaknys yra Vakarų Lietuvoje, yra, matyt, daugelio vilniečių biografija. [...] Mes gyvename globaliame pasaulyje, globalioje visuomenėje ir tokie dalykai nėra esmė, nes svarbiausias dalykas – kaip tu jautiesi viduje.“ Manyčiau, taip jautėsi daugelis Vilniaus merų ir iki tol. Tačiau, matote, jaustis ar įsivaizduoti ir būti yra du skirtingi dalykai. Juos painioti yra tam tikras kognityvinis disonansas: žinote, aš kartais jaučiuosi kaip šešiolikmetė, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad ja vis dar esu.
Viena - yra aiškiai pasakyt, kad ta skulptūra nepatinka būtent tau ir kodėl nepatinka, o visai kita - pastoviai, kiekvienam poste tai kartoti ir pateikti kaip kažkokią bendrą nuomonę.
Comment