Kauno Arena

[Simex]

99- tam. Miestui pinigu ir nereikes daug- tam ir yra koncesija, kad prancuzai savo pinigeliais pastatytu arena, o paskui jos uzdirbamus pinigus sau pasiimtu tam tikra laika. Na, miestui kazkiek, aisku, irgi reikes moketi prancuzams, bet tikrai ne tiek, kad neissimoketu.

[Nedas]

99- tam. Miestui pinigu ir nereikes daug- tam ir yra koncesija, kad prancuzai savo pinigeliais pastatytu arena, o paskui jos uzdirbamus pinigus sau pasiimtu tam tikra laika. Na, miestui kazkiek, aisku, irgi reikes moketi prancuzams, bet tikrai ne tiek, kad neissimoketu.

Kažką maišai. Kaip suprantu aš. Miestas turės atiduot visą sumą dalimis per 25 metus

[Dzipas]

Kogero metų limitas bus didinamas didėjant statybos kainai.

[Simex]

Nedui - aš tą patį ir sakau, kad miestas turės mokėti prancūzams. Kalba buvo apie tai, ar miestas turės tiek pinigų, kiek reikės prancūzų projektui įgyvendinti. Kadangi prancūzai statys savo lėšom, tai labai didelių pinigų iš karto miestui skirti nereikės, o per tuos tavo minėtus metus kaip nors jau išsimokėsim viską .

[player]

Apie ka jus cia visi snekat ? Pasiskaitykint pirma konsesijos istatyma paskui snekekit, nes baisu daros pamacius jusu postringavimus

[vytauc]

Apie ka jus cia visi snekat ? Pasiskaitykint pirma konsesijos istatyma paskui snekekit, nes baisu daros pamacius jusu postringavimus

Tai gal nušviesi tamsuolius ?

[99]

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai...c_l?p_id=31376

čia gal ne taip sausai:

Koncesijos esmė

Koncesija yra viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (bendradarbiavimo) būdas, sutartis tarp viešojo administravimo institucijos ir privataus subjekto. Koncesijos sutartimi privačiam subjektui (koncesininkui) suteikiama teisė laikinai vykdyti tam tikras funkcijas ir teikti paslaugas, kurias iki tol vykdė viešasis sektorius, išlaikant viešojo sektoriaus nuosavybę ir kontrolę, o privačiam sektoriui prisiimant sutartyje numatytas teises, pareigas ir riziką.

Pagal įstatymą koncesininkui konkurso tvarka suteikiamas specialus leidimas vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, taip pat leidimas teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės ar savivaldybės turtą.

Koncesija gali būti pritaikoma itin plačiai ir įvairiose srityse: energetikos, naftos ir gamtinių dujų išgavimo, perdavimo, skirstymo ir tiekimo, geležinkelio linijų ir sistemų eksploatavimo, vandens ūkio; vandens nuotėkų, atliekų naudojimo, perdirbimo ir tvarkymo, kelių, tiltų, tunelių, uostų, prieplaukų, automobilių statymo aikštelių ir kitos kelių, oro ar viešojo transporto infrastruktūros; sveikatos apsaugos sistemos paslaugų; švietimo sistemos paslaugų, telekomunikacijų infrastruktūros, turizmo objektų, įrenginių ir kitos infrastruktūros; kultūros, sporto, laisvalaikio objektų, įrenginių ir kitos laisvalaikio infrastruktūros. Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu koncesijos sutartis gali būti sudaroma visose srityse.

Nors tai nėra taisyklė koncesininkas už viešosios paslaugos teikimą gauna pajamų. Jei koncesijos sutartimi prisiimami įsipareigojimai viršija 200 mln. litų, ji laikoma esmine ir ją Vyriausybės teikimu turi tvirtinti Seimas.

Koncesija yra suteikiama viešo ir atviro konkurso keliu, išskyrus septynis atvejus, kuriuos vardija Koncesijų įstatymas. Galioja jau antroji šio įstatymo redakcija: pirmoji įsigaliojo dar 1997 metų pradžioje, 2003 metais, įvertinus ekspertų pastabas, buvo priimta nauja papildyta ir patobulinta Koncesijų įstatymo redakcija. Finansų ministerijoje veikia Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų valdymo ir koordinavimo skyrius.

Koncesijos ypatumai

Koncesija nėra nei nuoma, nei privatizavimas, nei prekių ar paslaugų pirkimas. Nors pagal kai kuriuos požymius ji gali būti panaši į šias sutartis, tačiau turi esminių skiriamųjų bruožų ir tik jai būdingų ypatumų.

Koncesija neturi būti painiojama su privatizavimu (nei veiklos, nei turto, nei nuosavybės). Privatizavimo metu privatizuojamas objektas negrįžtamai perduodamas privačiam subjektui. Paprastai parduodama už pinigus, tačiau Lietuvos praktikoje būta privatizavimų už simbolinį litą, o ir primokant privatizuotojui. O koncesijos sutartis yra terminuota, jos metu joks turtas nėra perleidžiamas koncesininko nuosavybėn, o tik leidžiama juo naudotis (valdyti). Teisine prasme žiūrint, koncesija nėra ir net negali būti laikoma „įžanga“ į privatizavimą. Veikiau priešingai, nes galimas veiklos (turto, nuosavybės) pardavimas yra atidedamas bent jau koncesijos terminui.

Koncesija panaši į nuomą, tačiau koncesija nėra nuoma. Bene esminis koncesijos ir nuomos skirtumas yra tas, kad nuomos atveju už tam tikrą sumą yra laikinai perleidžiama teisė naudoti turtą (vėlgi už pinigus ar mainais už investicijas į subjektą). O koncesijos atveju yra įsigyjama tam tikros reikalaujamos kokybės paslauga, dar vadinama „vertė už pinigus“ (value for money), suteikiant teisę naudotis turtu. Kad „pinigai“ nebūtų didesni nei gaunama papildoma „vertė“, atliekami specialūs skaičiavimai ir palyginimai, naudojantis viešojo sektoriaus palyginimo modeliu (public sector comparator). Koncesijos atveju pasiūlyta mažiausia paslaugos atlikimo kaina ne visuomet yra lemiamas kriterijus. Kaina neleidžia palyginti skirtingos kokybės paslaugų, vėlgi tai padaryti leidžia taikomas viešojo sektoriaus palyginimo modelis (ekonominiai skaičiavimai). Koncesijos metu nesikeičia koncesijos objekto veikla – mokykla nevirsta lošimo namais, o poliklinika – prekybos centru.

Atrodytų, jei koncesijos metu yra įgyjama paslauga, gal tai – viešojo pirkimo objektas. Tačiau vėlgi – ne. Nuo viešojo pirkimo koncesija skiriasi tuo, kad koncesijos sutartimi koncesininkui yra perleidžiama rizika. Daroma prielaida, kad privatus sektorius geriau išmano, kaip valdyti tam tikros veiklos riziką. Dėl to, kitaip nei atliekant viešąjį pirkimą, jam nėra užsakoma tam tikras daiktas ar paslauga (langas, stogas ar vamzdis), bet pageidaujama kokybė. Pavyzdžiui, švara, temperatūra, kliento aptarnavimo greitis ir pan. Koncesininkas turi surasti geriausią pageidaujamos kokybės pasiekimo kelią. Kuo geriau jis tai daro, tuo didesnis jo pelnas. Koncesininkui tenka ir nuostoliai, jei dėl savo veiklos ar dėl netiksliai įvertintos rizikos jis juo patiria.

[syle]

Absurdo spektaklis sporto rūmų tema


Jūratė KUZMICKAITĖ



Sustabdžius Nemuno saloje projektavusio sporto ir pramogų areną architekto darbus, savo projektą jis nutarė bent jau pristatyti visuomenei

“Bravo!” - nuskambėjo vakar Kauno architektų namų salėje, kai architektas Eugenijus Miliūnas baigė išsamų savo ir savo studijos kolegų parengtą sporto rūmų Nemuno saloje projekto pristatymą.

Miesto architektai E.Miliūno projektą apdovanojo plojimais. Tačiau jie - lyg ir pavėluoti. Kauno valdžia jau patvirtino sutarties projektą, kuriuo įsipareigoja sumokėti 1,2 milijono litų prancūzų kompanijai už naujus Nemuno salos arenos projektavimo darbus.

Prancūzams mielesnė jų vizija

Ar tai, kad Savivaldybė pasirengusi sukirsti rankomis su prancūzų kompanija “Bouygues Batiment International”, reiškia, kad aštuonerius metus dirbusi E.Miliūno vadovaujama darbo grupė vakar pristatė niekam nebereikalingą sporto rūmų projektą?

Ar už šį projektą sumokėti 2,6 milijono litų yra ne tik atlygis už nuveiktus projektavimo darbus, bet ir moralinė kompensacija Kauno architektams, vietoje kurių pasirinkti prancūzai?

“Mano biuro parengtas projektas paprasčiausiai nepatiko kandidatams į koncesininkus, - paaiškino E.Miliūnas “Kauno dienai”. - Taip man buvo pasakyta ir Savivaldybėje. Kieno pinigai, to ir muzika. Prancūzai norėjo savo projekto”.

Paklaustas, ar iš miesto Savivaldybės išgirdo priekaištų, esą jo projektas prastas, E.Miliūnas atsakė neigiamai. “Nebuvo jokių priekaištų, - kalbėjo jis. - Man buvo paaiškinta tik apie galimų koncesininkų norą statyti sporto rūmus ne pagal mano, bet pagal jų pačių projektą”.

Reikalaus viešumo

Kompanijos “Bouygues Batiment International” sporto rūmų projekto dar niekas nematė. Prancūzai kol kas parodė tik architekto Mišelio Regembalio eskizą, kuriame pavaizduotas modernus ledkalnio formos statinys, turėsiantis iškilti Nemuno saloje.

Kol kas žinoma tiek, kad “Bouygues Batiment International” rūmuose tilptų 3-4 tūkstančiais daugiau žiūrovų, jie būtų 7 metrais aukštesni, nei numatyta E.Miliūno projekte ir kainuotų keliais ar keliolika milijonų brangiau.

“Eskizus piešti mes mokame visi, - kalbėta vakar Architektų namuose po E.Miliūno projekto pristatymo. - Įdomu bus išvysti, kokį galutinį projektą pateiks prancūzai. Galėsime palyginti, kuris variantas geresnis”.

Kauno architektai įsitikinę, kad Kauno sporto rūmų Nemuno saloje projekto aptarimas privalo būti viešas.

Norėjo paneigti gandus

Pristatyti sporto rūmų projektą, net sustabdžius projektavimo darbus, E.Miliūną paakino Architektų sąjunga. “Ir aš pats norėjau paneigti kalbas, esą nieko nenuveikiau už Savivaldybės man sumokėtus pinigus”, - sakė E.Miliūnas.

“Mano biuras visus tuos metus daug ir nuoširdžiai dirbo, - kalbėjo jis. - Galvojome apie Nemuno salą, sukome galvas, kaip padaryti, kad statinio invazija jai būtų kuo mažiau skausminga, kad būtų išsaugotas parkas kauniečiams ir kartu jame atsirastų gyvybės, noro ateiti į salą ne tik per renginius, bet ir paprastą dieną išgerti kavos terasoje su vaizdais į Nemuną”.

E.Miliūno biuro sporto rūmų projekte numatyti vidaus ir lauko barai ir kavinės, alpinariumas, du uostai prie salos krantinių, ažūriniai, neužgožiantys erdvės tiltai į salą iš “žemyno”. Pačioje arenoje suprojektuoti trys pagrindiniai aukštai - verslo klasės, ložių ir jaunimo.

Rūmuose tilptų 15 tūkstančių žiūrovų, kurie į sporto rungtynes ar koncertą patektų per 60 įėjimų. Tačiau visa tai netenkino norą tapti koncesininkais pareiškusių prancūzų.

Brangus muziejaus eksponatas?

Jau žinoma, kad iš E.Miliūno ir jo biuro parengto sporto rūmų projekto bus tikrai panaudotas salos infrastruktūros suprojektavimas. Kaip bus pasielgta su pačios arenos pastato projektu, šiandien negali pasakyti niekas. Kur jis pateks? Į miesto muziejų? Į šiukšliadėžę?

“Nežinau, kaip viskas bus”, - prisipažino “Kauno dienai” E.Miliūnas. - Kai derėtis dėl arenos statybos atvažiavo prancūzai, maniau, kad jie apžiūrės mano projektą, gal pasakys pastabų, gal nurodys, ką, jų manymu, reikia pataisyti. Bet išgirdau, kad mano projektas jiems visiškai nereikalingas”.

“Miliūno projektas yra geras, o koncesijos sutartyje numatytos tam tikros galimybės ją nutraukti. Jei taip atsitiktų, miestas neliktų be nieko”, - sakė Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

http://www.kaunodiena.lt/lt/

[player]

Kaip sakant Pats kaltas "sikanciu traukinys nelaukia" taip kad ner cia ko noret, per 8 metus galejai ir paskubet (cia jau visa miesta galejau suprojektuot , siaip tai jis ji turejo uzbaig jau gerokai anksciau, todel nera del ko cia teisintis.

[Aiwa]

15000 ziurovu? i Miliuno arena? O Prancuzu keliais tukst. didesne.. Kazkas cia keista man tai gal i prancuzu arena 17K. tilps nezinau...

[Berliner]

Bet šiaip tai visai neblogai ji atrodo (kiek čia bent matosi). Yra projektas - nėra pinigų, yra pinigų - nėra projekto. Nesuprantu. Tai tiem prancūzam taip netinka šitas projektas? Dabar reikės laukti dar nežinai kiek laiko, kol jie savo projektą paruoš... O 2,6 mln tai nemaži pinigai, ant žemės nesimėto. Na vnz - kažkokios čia komedijos su ta arena.

[Berliner]

15000 ziurovu? i Miliuno arena? O Prancuzu keliais tukst. didesne.. Kazkas cia keista man tai gal i prancuzu arena 17K. tilps nezinau...

Tai čia gaunasi žymiai daugiau nei Siemens'e, ten juk

Maksimalūs žiūrovų kiekiai:
- krepšinio rungtynės: 11 000
- koncertas: 12 000
- ledo ritulys: 8 750
- teatro spektaklis: 3 500

[Aiwa]

Tai taip iseina kad tarkim ir i koncerta cia tie 15K. yra, bet tai visvien daugiau, nei Siemense.. nors ir pries tai buvo duoti skaiciai vietu didesni nei Siemens arenoi:
Koncertų metu - 10 674;
Ledo ritulio varžybų metu - 10 361;
Krepšinio varžybų metu - 12 637.

[Berliner]

Tai taip iseina kad tarkim ir i koncerta cia tie 15K. yra, bet tai visvien daugiau, nei Siemense.. nors ir pries tai buvo duoti skaiciai vietu didesni nei Siemens arenoi:
Koncertų metu - 10 674;
Ledo ritulio varžybų metu - 10 361;
Krepšinio varžybų metu - 12 637.

Bet ar Kaunui reikia didesnės arenos nei Vilniui? Ar čia tik nepilnavertiškumo komplekso pasekmės?

[liutass]

Bet ar Kaunui reikia didesnės arenos nei Vilniui? Ar čia tik nepilnavertiškumo komplekso pasekmės?

O kaip tu pats galvoji?

[Berliner]

O kaip tu pats galvoji?

Na, gerai turėti didelį objektą (gal reikės ateity). Tačiau galvoju, kad ji gali būt dažnai pustuštė, o tai nėra gerai savininkams.

[liutass]

Na, gerai turėti didelį objektą (gal reikės ateity). Tačiau galvoju, kad ji gali būt dažnai pustuštė, o tai nėra gerai savininkams.

Nereikia taip savininkais rupintis, nebet esi vienas is ju

[Mantas]

Bet ar Kaunui reikia didesnės arenos nei Vilniui? Ar čia tik nepilnavertiškumo komplekso pasekmės?

Kam? Prancūzams? Tavo nevisavertiškumo kompleksas tikrai ryškus...

[Berliner]

Kam? Prancūzams? Tavo nevisavertiškumo kompleksas tikrai ryškus...

Būtinai mano mintis reikia suprast ne taip?

KAUNIEČIŲ nevisavertiškumo kompleksas, mes gi kalbam apie KD straipsnyje aprašomą 15000 vietų arenos projektą. Ir šnekam, ar Kaunui tikrai reikia tokio didelio statinio. Aš iškėliau hipotezę, kad tokio dydžio arena gali reikšti kauniečių nepilnavertiškumo kompleksą.

Beje, ar žinot kam reikėjo Megoj didžiulio akvariumo? Tam, kad Vilniuj tokio nėra. (čia vietinis bairis).

Tai va apie tai aš ir kalbu, kitą kartą prašau įsigilint į temą

[player]

Bet ar Kaunui reikia didesnės arenos nei Vilniui? Ar čia tik nepilnavertiškumo komplekso pasekmės?

Nu tu duodi