Projektai Kaune (archyvas)

[liutass]

bet esme tame, kad ji apsvies (ir tas iskilias kolonas). Apsvietimas bus triju lygiu. Manau, labai papuos senamiesti

[Tomas]

Invalda paskelbė informaciją apie Sanito teritorijoje Vytauto pr. statomus namus:
http://www.inreal.lt/lt.php/paslaugo.../sanitas/18387

[Nedas]

Klausykit, gal kas žinot kas Ateities plente, truputį už "Stora Enso" rekonstruoja didžiulį angarą...? Turiu ir foto, bet labai jau gėda det, nes fotkinta is masinos ir nelabai kas ten matosi

[Doncikas]

@Nedas: įmesk tą nuotrauką, gal atpažinsim


UAB „Aurika“ naujojo pastato statyba. Kaunas, Taikos prospektas 129A.
http://www.aurika.lt/lt/pastatas
Jau nemažai pastatė.

[Doncikas]

Dveji metai - tik pradžia

Šios savaitės pabaigoje sukanka dveji metai, kai buvo paskirtas naujas Kauno miesto savivaldybės vadovas. Juo tapo buvęs mero pavaduotojas Arvydas Garbaravičius. Prabėgusius pastaruosius metus meras vadina didelių permainų metais. Kokie jie buvo iš tikrųjų, kas nuveikta, kas Kauno laukia ateityje?

Po praėjusią kadenciją vykusios merų kaitos gavau iš tiesų prastoką palikimą. Atvirai sakant, per keliolika Nepriklausomybės metų Savivaldybės administracijoje, tiesiogiai atsakingoje už kauniečiams svarbių problemų sprendimą, priaugo daug kunigaikštukų, kuriems normali tvarka nėra paranki. Politikų bandymai griežtinti darbo sąlygas, įvesti tvarką susilaukė galingo pasipriešinimo. Visko buvo ir yra: kai kas per teismus sugrįžo į tarnybą ir toliau nesistengia gerai dirbti, kai kas mėgina įtikinti politikus, kad ryžtingi sprendimai nėra miestui naudingi. Toks yra gyvenimas, ir jį galėčiau pavadinti išbandymo valdžia egzaminu, kuris tebesitęsia.

Kur kas svarbiau pastebėti, kaip sparčiai pradėjo keistis mūsų miestas. Aukso amžius, kokį, tikiu, Kaunui lemta vėl išgyventi, bus nė kiek ne prastesnis už tą, kurį miestas patyrė, kaip laikinoji sostinė. Tikiu Kauno ateitimi su augančia pramone, europiniu geležinkeliu, laisvąja ekonomine zona, geriausiu Lietuvoje Karmėlavos oro uostu, dvimiesčio projektais. Tikiu, neabejodamas, jog didelėje bendraeuropinėje erdvėje mums tikrai pavyks išsaugoti savo savitumą, o kartu - sukurti naują Kauną.

Per šią kadenciją baigėme rengti Bendrąjį miesto planą, netrukus pasitvirtinsime Strateginį Kauno plėtros dokumentą. Numatėme nemažai darbų, bet patį svarbiausią jau pradėjome. Tai - Nemuno salos sutvarkymas. Pradėjome ryžtingai, nes šiuolaikinio miesto centre, dvidešimt pirmojo amžiaus europiniame didmiestyje negali būti 30 hektarų šiukšlyno. Sala bus pritaikyta ne tik Kauno, bet ir Lietuvos poreikiams, joje iškils didingi pramogų ir sporto rūmai bei visa juos lydinti infrastruktūra. Lygiagrečiai keisis ir visas miesto centras bei senamiestis. Kai parodysime savo rimtą požiūrį į verslus, sutvirtės ir partnerystė, ir bendradarbiavimas. Tarp pirmaeilių darbų dar galiu minėti miesto infrastruktūros gerinimą, europinio geležinkelio, automobilių kelių tiesimą, vandens biologinio valymo įrenginių statybą.

Esu įsitikinęs, Kauno ir Lietuvos prisikėlimas prasidėjo kur kas anksčiau, nei buvo atšventinta Prisikėlimo bažnyčia. Tai, beje, įvyko po to, kai mūsų miesto taryba nusprendė skolintis 4 milijonus litų ir perduoti bažnyčios statytojams. Nes gėda būtų visai Lietuvai toliau, aštuntą ar net devintą dešimtmetį, statyti šį iškilų simbolinį pastatą, kuriame dabar jau vyksta ir nemokami koncertai. Dar vienas iš didelių pokyčių ženklų yra naujas Čiurlionio tiltas per Nemuną. Baigėme jį statyti be jokios finansinės paramos iš šalies ir simboliškai pavadinome tiltu į ateitį. Beje, Kaunas vienintelis iš visų Lietuvos miestų per dešimtmetį nebaigtą statyti tiltą paskui pastatė savivaldybės biudžeto ir skolintomis lėšomis. Lygiai taip vieninteliai tiesiame už savus magistralines gatves, montuojame naujas troleibusų linijas. Taip parūpinome policijai dvidešimt naujų tarnybinių automobilių. Tarp kitų prisikėlimo ženklų galiu paminėti ir neseną faktą: Kaunas įkūrė simfoninį orkestrą, nes tikrai yra tokio meno kolektyvo vertas miestas.

Geografiškai Kaunas yra Lietuvos centre. Ir anksčiau, ir dabar kauniečiai nepraranda ambicijų būti Lietuvos gyvenimo centre. Kaunas - universitetų miestas, todėl šiuo metu būdingas visai Europai stateginis tikslas e-visuomenė, e-ekonomika, e-verslas gali būti lengvai realizuojamas ir Kaune. Į tai nukreiptas ir mūsų Strateginis planas.

Investuotojų požiūris į Kauną pastebimai keičiasi. Tai liudija ir kylantys pramonės, prekybos objektai. Svarbu, kad verslininkai pagaliau patikėjo galimybėmis investuoti Kaune. Todėl jau turime nemažai verslo centrų, Aleksote kuriamas Technopolis, pramonės rajone pradeda veikti logistikos centrai. Man, kaip merui, džiugu, kad į Kauną su savo kapitalu, uždirbtu kituose miestuose, sugrįžta buvę kauniečiai. Dabar statybos leidimų išduodame nemažiau nei Vilnius - maždaug 1200 - 1300 per metus. Statybų apimtys Kaune padidėjo 35 procentais. Teisėtai viską darant, biurokratinių kliūčių, jei tai priklauso tik nuo savivaldybės, verslininkai patiria kur kas mažiau, nei anksčiau. Turime trečius metus veikiantį rimtų diskusijų klubą (rengiame verslo popietes), kuriame miestui naudingos idėjos apsvarstomos pirmiausiai. Kaunas žinomas kaip patrauklus investuoti miestas ir užsienyje. Tai liudija kasdieniniai užsienio verslininkų apsilankymai savivaldybėje, jų ketinimai kurti verslą Kaune. Be to, pagal statistinius duomenis, lyginant su situacija kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose, Kaune - gyventi, dirbti ir mokytis saugiausia.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo naujų daugiabučių gyvenamųjų namų Kaunas iš viso nestatė. Dabar galiu pasidžiaugti: ši statyba atgimė mūsų kadencijos pradžioje. Iš naujo miestelio Fredoje statybų kranai keliasi į buvusią Apželdinimo bendrovės teritoriją, Žaliakalnį, kur namai iškils vietoj baldų fabriko. Pirmieji pavyzdžiai iš Senamiesčio liudija: visai sėkmingai galima restauruoti ir senuosius pastatus. Manau, tai, kad pagaliau pajudėjo ir buvusių kareivinių Šančiuose privatizavimas, leis tikėtis: statinius įgiję verslininkai nepaliks čia be naudos riogsoti griuvėsių.

Kaune turime šešis universitetus, tris akademijas ir vieną seminariją - dešimt aukštųjų mokyklų. Su kolegijomis - dar daugiau. Šešiasdešimt tūkstančių besimokančiųjų tose mokyklose - tikrai didelė jėga, kuri padeda kurti Kauną. Su universitetais savivaldybę sieja bendradarbiavimo sutartys, įgyvendinami bendri projektai, būsimi specialistai atlieka pas mus ar mūsų įmonėse praktiką. Be to, universitetų profesoriai maloniai sutiko būti mero visuomeniniais patarėjais, ir tai aš labai vertinu. Manau, galėtume geriau panaudoti mokslo ir studijų potencialą, kurdami Kauną - besimokantį miestą.

Didžiausia iš problemų, su kuria ir iki manęs visi merai susidurdavo, - nuosavybės teisių atkūrimas Kaune. Mieste prieš karą veikė šalies valdžios institucijos, čia gyveno nemažai pasiturinčių žmonių, kurių turtas dabar priklauso paveldėtojams. Beveik 90 procentų visos Lietuvos grąžintino turto yra ne kur kitur, o Kaune. Bet netobuli įstatymai, proceso stabdymai užvilkino šios problemos sprendimą. Manyčiau, ją galėtume išspręsti, jei būtų priimtas gerai parengtas įstatymas su išimtimi Kaunui.

Kaip visai Lietuvai, taip ir mums, aktuali gyventojų migracijos problema. Ji pirmiausia mus ir paskatino rimtai pradėti mokyklų tinklo pertvarką. Tuštėja pradinukų klasės, nes jauni tėvai vaikus išsiveža į užsienį. Po kelerių metų Kaunui gali pritrūkti 12 tūkstančių pirmokų, todėl jau turime rimtai galvoti ir apie kai kurių mokyklų uždarymą. Savo jėgomis gyventojų migracijos problemos savivaldybė tikrai neišspręs, nei Kauno, nei Vilniaus. Tai - valstybės problema, kurią sprendžiant, būtina kurti darbo vietas, sudaryti palankesnes sąlygas verslui vystytis, rūpintis ekonomika. Mums nereikia išskirtinio dėmesio. Mums tik rūpi, ar iš viso yra kokia nors regionų vystymosi politika, ar ne. Nes kol kas jos nejaučiame. Bet galiu pridurti: po truputį gyvenimo kokybė gerėja, tarptautiniai ekspertai Kauną pripažįsta antruoju pagal vystymosi tempus, o BVP augimas regione pernai buvo sparčiausias, lyginant su kitais Lietuvos regionais.

Kaunas.lt

[GYARD-P]

Turbut jau visi matet, bet nesuprantu koks cia privalumas 4 m. aukscio kambariai?
O siaip saunuoliai in real. Toj vietoj tikrai reikia kazko naujo.
O tiesa, us sio pastatuko ten dar nemaza teritorija sanitui priklauso. Ten niekas nieko neplanuoja ?

[Dzipas]

Jio, reikalai juda, siandien diena maciau gal 3 skirtingus kranus vezhe montuot tikrai gerai atrode vaizdas

[Tomas]

Jio, reikalai juda, siandien diena maciau gal 3 skirtingus kranus vezhe montuot tikrai gerai atrode vaizdas

Į Sanitą? Negaišta laiko

[99]

[alonso]

kurioj tiksliau vietoj tas Vytauto prospektas ir naujieji butai? aciu

[Dzipas]

Vytauto pr. yra tiesiai pries traukiniu stoti, ir jis veda nuo traukiniu stoties pro autobusu stoti link Laisves alejos

[GYARD-P]

Vistik stoties rajone kainos neturetu but dideles.
O dar tie 4 metrai iki lubu! Neekonomiska sakyciau.
Bent 2 pirmi aukstai tai labiau ofisam.

[99]

kurioj tiksliau vietoj tas Vytauto prospektas ir naujieji butai? aciu

čia žemėlapyje:



o čia vizualizacija iš invalda svetainės:

[liutass]

Priesais "Planetos" k/t, kitoje g. puseje.

Sioje vietoje labai reikejo nauju investiciju. Juk cia pat modernus Ciurlionio tiltas, modernios pozemines perejos, siais metai turetu rekonstruoti gelezinkelio stoti, taip pat ir autobusu stoti. O kai sutvarkys ir "Buities" pastata, tai visai padorus rajonas gausis. Jus cia visi atvyke traukiniais ar autobusais gauna "pirma ispudi" apie miesta

[99]

na rajonas nėra prestižinis , ypač tas turgaus šabakštynas, nors ką gali žinoti, gal po kokių 20 metų, galėsime juo gėrėtis.

beje kaip ten reikalai su tuo turgum? gaklėtų jį iš ten išgyvendint

[Tomkis]

na as pats nelabai noreciau gyventi dar tam rajone, jam reiketu pasikeitimu ir nemazai.... labai jau dau ten visokiu

[99]

tas gyvenam7j7 nam7 kompleksas tur4t7 vadintis: "Kaunakiemio dvaras"

[alonso]

aciu Dzipui, 99 ir Liutui uz info

[D-Mason]

jo kaunakiemio dvaras bus zjbs jo projekto kaina net 200mln

[Mantas]

jo kaunakiemio dvaras bus zjbs jo projekto kaina net 200mln

Pasistenk tokius "zjb" vartot kuo rečiau, t.y. iš vis jų nevartot