Projektai Kaune (archyvas)

[GYARD-P]

Minkovskiu gatve sutvarke, taciau tik dalis esancias prie tiltu.
Sankryza prie vytauto baznycios tilto graziai sutvarkyta. beje ten vyksta naujo kelio tiesimo darbai i priesinga puse link marveles.
I prie ciurlionio tilto jau kuris laikas sankryzos ir apvaziavimai sutvarkyti.
Pats kelias gal ir naujas, taciau siauras ir be saligatviu.

O uosto panaikinimas tai nelabai gera ideja.
Noretus kad tas uostas funkcionuotu.
Kazkoks judejimas upe butu tada.
Nors jai vietoj jo bus pastatai ir mini keleivinis uostas ir gal nieko.
Reiktu abieju variantu renderiu

[liutass]

Dėl Nemuno pakrantės ateities – idėjų karas
Senajame uoste verslininkai mato gyvenamąjį kvartalą, o upeiviai – prieplauką

LAIMUTIS GENYS, ARŪNAS DAMBRAUSKAS
LS KORESPONDENTAI





Upeiviai dėstė savo poziciją

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovai įsitikinę, jog būtina modernizuoti krovininę Nemuno prieplauką, esančią O. ir H. Minkovskių gatvėje, juolab kad šiam projektui skirta pinigų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Tačiau projektui įgyvendinti atsirado trukdžių – dalį šalia uosto esančių pastatų įsigijo verslininkai, kurie planuoja uosto teritorijoje statyti gyvenamųjų namų kvartalą.

Vakar surengtoje spaudos konferencijoje Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas išdėstė savo poziciją dėl senosios prieplaukos ateities.

„Esu įsitikinęs, jog geriausia vieta uostui yra ta, kurioje jis buvo daugelį metų – O. ir H.Minkovskių gatvėje. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą šioje vietoje turi būti uostas, tačiau Kauno bendrajame plane numatyta kitokia šios vietos paskirtis“, – sakė G.Labanauskas.

Prašė pakeisti bendrąjį planą

„Apie tai, kad uostas turėtų išlikti O. ir H.Minkovskių gatvėje, mes rašėme ir miesto Savivaldybei, prašėme pakeisti bendrąjį planą. Mums žinoma, jog Savivaldybė pritaria ne uosto, o gyvenamųjų namų kvartalo statybai šioje vietoje. Tačiau jų argumentai mūsų neįtikino“, – teigė G.Labanauskas.

Spaudos konferencijoje dalyvavę „Hidroprojekto“ specialistai Laimontas Jakštas ir Gintaras Motiejaitis patikino, jog sąlygos laivybai šalia senojo uosto yra tinkamos, o Nemuno ir Neries santakoje pastačius patvankas, krovininiams laivams plaukioti susidarytų idealios sąlygos.

Pateikė uosto viziją

Spaudos konferencijoje kalbėjęs architektas Rimvydas Palys teigė, jog nereikia griauti to, kas pastatyta. Jis įsitikinęs, jog senojo uosto vietoje turi klestėti naujas, modernus krovininių laivų uostas, suteiksiantis miestui savito kolorito.

„Kaunas vienintelis tarp Lietuvos miestų turi galimybę miesto centre turėtų upių uostą. Mes turime šią galimybę išnaudoti. Uostas taps svarbiu miesto urbanistinio veido potėpiu ir puikiu turizmo traukos centru“, – sakė R.Palys.

Jis parodė prie Nemuno išsidėsčiusios Kauno dalies vaizdą, kuriame matyti krovininis uostas, o šalia gyvenamasis kvartalas.

G.Labanausko teigimu, iškelti krovinių uostą į kitą vietą būtų netikslinga, nes naujai uosto infrastruktūrai kurti prireiktų iki 100 mln. litų.

Numatytos ES fondų lėšos

Vidaus vandens kelių direkcija įgyvendina iš ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Vidaus vandens kelio Kaunas – Klaipėda kompleksinis sutvarkymas pritaikant keleivinei ir krovininei laivybai“.

Jau gauta 300 tūkst. litų šio projekto galimybių studijai parengti. Vienas pagrindinių šio projektų aspektų – modernaus krovininio uosto įrengimas Kaune. Uostui įrengti planuojama skirti 30 – 40 mln. litų.

„Keista, kodėl miesto valdžia atsisako keisti bendrąjį planą ir nepritaria uosto idėjai. Ar miestui nereikia investicijų? Kodėl dėl šio projekto nesitariama su visuomene? Kodėl kauniečiams stengiamasi pateikti tendencingą informaciją? Mes suprantame verslininkų norus investuoti į modernaus gyvenamojo kvartalo statybą. Bet kodėl tai reikia daryti naikinant sukurtą infrastruktūrą?“, – retoriškai klausė G.Labanauskas.

Projektą gabens į Kanus

Restoranų tinklo „Pizza Jazz“ savininkas Vilmantas Šimoniūtis ir projektavimo bendrovė „Kita kryptis“ vakar uždarame posėdyje miesto valdžios atstovams pristatė 350 mln. litų investicinį projektą.

Jame numatyta Žemojoje Fredoje, šalia Nemuno, pradėti statyti daugiabučių namų kvartalą, įrengti pramoginių laivų ir keleivių prieplaukas.

Žemąją Fredą neatpažįstamai turintis pakeisti projektas reprezentuos Kauno urbanistikos laimėjimus tradicinėje tarptautinėje parodoje Kanuose.

„Iš esmės jau susitarta dėl kredito su „Sampo“ banku.

Bus panaudoti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai“, – „Laikinajai sostinei“ sakė V.Šimoniūtis.

Uoste mato namus

Praėjusių metų pradžioje V.Šimoniūtis tapo Nemuno krovinių prieplauką valdžiusios bendrovės Kauno tarptautinio upių uosto savininku. Jau tuomet buvo priimtas principinis sprendimas – paversti ties Nemunu esančią Žemosios Fredos teritoriją prestižiniu gyvenamuoju rajonu su pramoginiams ir keleiviniams laivams skirta prieplauka.

„Čia ketiname statyti penkių, devynių, šešiolikos aukštų modernius daugiabučius. Numatyti ir naujajam miesto mikrorajonui būtini objektai – parduotuvės, įvairias paslaugas teikiančios įmonės, pramogų objektai, vaikų darželis“, – sakė V.Šimoniūtis.

Atnaujintą Žemąją Fredą su netoliese esančia Nemuno sala turėtų jungti tiltas, kuriuo pėsčiomis per 15 – 20 minučių būtų galima pasiekti Laisvės alėją.

Investicijos į 10 hektarų teritoriją sieks apie 350 mln. litų. Darbus planuojama pradėti 2006 metais, kai prasidės H. ir O.Minkovskių gatvės rekonstrukcija.

Tikimasi, kad naujajame mikrorajone pirmieji gyventojai turėtų įsikurti 2009 metais.

Nesutaria su valdininkais

V.Šimoniūtis pabrėžė, kad pasenusios krovinių prieplaukos pavertimas moderniu gyvenamuoju rajonu – būtų žingsnis paverčiant Kauną moderniu miestu.

„Domėjomės panašia patirtimi Škotijoje. Ten, paverčiant seną krovininį upių uostą patogiu rajonu, sėkmingai panaudoti ES struktūrinių fondų pinigai. Panašios galimybės gauti finansavimą atsirado ir Kaunui“,- tvirtino Kauno tarptautinio upių uosto valdybos narys.

V.Šimoniūtis neslėpė, kad dėl investicinių planų Žemojoje Fredoje verslininkų planai susikirto su valstybine įmone Vidaus vandens kelių direkcija, kuriai priklauso 10 metrų pločio prieplaukos krantinės ruožas. Tačiau netoliese esantys bėgiai, išbetonuotos aikštelės, kita uosto infrastruktūros įranga – privatizuotos.

Verslininkai mano, kad krovinių prieplauka miesto centre yra neperspektyvi, ją geriau iškelti kur nors ties Kauno teritorijos riba, galbūt ten, kur planuojama įrengti intermodalinį terminalą.

http://www.lrytas.lt

[Tomas]

Tik galėtų namus projektuoti iš klinkerio plytų

[Arunas]

Ka cia tas Palys nupaises, tai isvis nesuprantu. Puse Nemuno salos nukasta, o kitoj pusej gyvenamieji namai stovi?
Ir siaip - jis pats noretu gyventi krovininio uosto teritorijoj?

Siaip tas Palys, kaip ir Karalius, labai daznai viesais pareiskimais savo asmenines problemas ir kompleksus sprendzia, o ne realu darba dirba.

[Tomas]

Tas "Palio" variantas iš principo yra teisingas (net ir K.Mindaugo prospektas iš dalis užstatomas ). Tik tiek, kad Žemoji Freda (tarp Nemuno ir šlaito) yra palyginti siauras žemės ruožas - nėra erdvės krovinių uostui išplėtoti Ir šiaip - krovinių uostas nėra labai patrauklus dalykas.

[Neformalas]

mat tai atrodo ,kad galetu but abu dalykai,tik skirtingose vietose

[Mantas]

Man patinka to projekto siūlomas užstatymas. Tik ar jis bus pasirinktas?

[liutass]

Man patinka to projekto siūlomas užstatymas. Tik ar jis bus pasirinktas?

manau, kad taip, o kroviniu upiu uosta ruosiasi "pastumti" iki Petrasiunu, kur bus intermodalinis RailBaltica terminalas.

[Neformalas]

............

Kokioj Kauno vietoj bus statomas tas 16 raudonas gyvenamasis namas?ir kada tai turetu prasideti?

[Tomas]

Re: ............

Kokioj Kauno vietoj bus statomas tas 16 raudonas gyvenamasis namas?ir kada tai turetu prasideti?

Kiek suprantu Sukilėlių pr.

[PornStar]

neitiketinai grazus, netgi ispudingas projektas. Galbut Kaunas pagaliau prades atsisukti i savo didziules upes, juk tai yra milziniskas turtas kurio uz jokius pinigus nenusipirks kiti miestai - o sis projektas tai yra puikus to pavyzdys. Man labai patinka nuotraukoje dominuojanti daugmaz "marine" dvasia, tarsi butu prie kokios juros ar kokiam uoste(na, is esmes taip ir yra... ). Krantines su tais sviestuvais atrodo nuostabiai, o taip pat man labai patinka architektura kuria matau(nors ji, aisku, tik labai preliminari, bet pradzia jau yra). Aciu Dievui, kad Kaunas tokioj ispudingoj vietoj, matomai, nesiruosia statyt pastatu a la vilnietiskas "Delfinas" ir co... Na siaip tai cia nieko nuostabaus, nes Kauno architektai paprastai visada budavo novatoriskiausi.
Keliu kepure pries sio projekto rengejus ir architektus!!!

Tas kitas projektas su uosto kranais taip pat atrodo labai idomiai.

[Tomas]

Aš tikiuosi, kad PJ Šimoniūtis neatiduos viso projekto į vienas rankas - nebėra Lietuvoj archkontorų, kurios sugebėtų aprėpti tokio dydžio projektus.
Aišku turi būti paruošta tiksli užstatymo koncepcija, o atskirus pastatus ir jų kompleksus turėtų projektuoti skirtingos firmos - taip būtų išvengta monotonijos

[Doncikas]

Dar šiokios tokios naujienos:

Uosto kranai po daugiabučio langais



Upeiviai ir verslininkai nesutaria, kokia turėtų būti Žemosios Fredos ateitis

Ar Žemoji Freda taps Kauno centro tąsa ar už ES lėšas rekonstruotu krovinių uostu?

Pagrindinio miesto plėtros dokumento - Bendrojo plano - nuostatą “Žemoji Freda-Kauno Sitis” siekiantys įgyvendinti verslininkai planuoja statyti čia šiuolaikinį pastatų kvartalą bei įrengti krantinę, kuri taptų visų miestiečių traukos centru.

Tuo tarpu valstybinė įmonė “Vidaus vandens kelių direkcija” teigia jau užsitikrinusi milijoninę Europos Sąjungos fondų paramą šią krantinę paversti moderniu krovinių upių uostu.

Tarėsi su valdžia ir specialistais

Kairiajame Nemuno krante, 6 hektarų teritorijoje prie 10 metrų ilgio krantinės, panaudos sutartimi valdomos “Vidaus vandens kelių direkcijos”, yra įsikūrusios dvi privačios įmonės “Kauno tarptautinis upių uostas” ir “Nemuno laivininkystė”. Jų bendraturčiu prieš metus tapo verslininkas Vilmantas Šimoniūtis. Verslininko teigimu, įsigijus įmones buvo nutarta, kad ankstesnioji jų veikla neturi perspektyvos. Ieškant teritorijos nuo “Kauno grūdų” pagrindinio elevatoriaus Aleksoto tilto link pertvarkymo idėjos, pasak V.Šimoniūčio, tartasi su miesto valdžia, urbanistais, paminklosaugininkais, architektų organizacijos vadovybe.

“Nekilo abejonių, kad šioje vietoje turi būti miesto Centro tąsa. Tai užfiksuota ir Bendrajame plane, tą patį patvirtino ir Nemuno slėnio idėjinio architektūrinės-urbanistinės raidos konkurso rezultatai, - kalbėjo verslininkas. - Tai pat nėra abejonių, kad Nemuno sala bus atgaivinta. Pastačius joje sporto rūmus, iškils pėsčiųjų tilto per Nemuną būtinybė. Sporto rūmus jo lankytojams būtų net patogiau pasiekti iš Žemosios Fredos pusės. Čia yra ne tokia “skausminga” vieta statyti daugiaaukščius garažus, juose palikę savo automobilius žmonės pėsčiųjų tiltu greitai pasiektų salą”.

V.Šimoniūtis priminė, kad dar 1992 metais miesto Tarybos patvirtintoje upių slėnių pertvarkymo programoje yra numatyta pakeisti pramoninių teritorijų upių slėniuose naudojimo būdą. Tai atitinka ir pasaulinę tendenciją - iš miestų centrų iškelti krovinių uostus.

Įrengtų gerus būstus

1,2 ha minimos teritorijos, V.Šimoniūčio žodžiais, jis ir jo partneriai valdo ilgalaikės žemės nuomos sutartimi. Dar penkiems hektarams rengiami nauji detalieji planai, kuriuos miesto Tarybai patvirtinus, būtų gautas apskrities leidimas žemę nuomoti.

Architektų biuro “Kita kryptis” parengtame teritorijos tarp H. ir O.Minkovskių gatvės bei upės konversijos projekte numatyta, kad čia turėtų būti pastatytas 4-16 aukštų gyvenamųjų namų kvartalas. Architektų Tomo Kriaučiūno ir Vyginto Merkevičiaus aiškinimu, šie statiniai orientuoti taip, kad nuo miesto pusės neužstotų Fredos šlaitų, o nuo kairiojo Nemuno kranto - Centro panoramos. Pro gyvenamųjų būstų langus atsivertų vaizdai į upę ir už jos esantį Centrą ar Senamiestį. Kitiems šeimininkams priklausančiose teritorijose, plytinčiose nuo planuojamo, S.Daukanto gatvės tąsa tapsiančio, pėsčiųjų tilto M.K.Čiurlionio tilto link, šie architektai siūlo statyti aukštuminių biurų kvartalą. Viename dangoraižių, anot “Kitos krypties” atstovų, galėtų įsikurti ir Kauno savivaldybės administracija.

Dairysis verslo partnerių Kanuose

Pasak V.Šimoniūčio, pertvarkant aplink šiuo metu apmirusią uosto krantinę plytinčią teritoriją, atsivers ne tik galimybė įrengti būstus jaunoms, gerai uždirbančioms šeimoms ir taip sustabdyti jų emigraciją į sostinę. “Tai unikali vieta žmonėms prieiti prie pat vandens. Kitose miesto Centro vietose upė nuo žmonių jau užtverta betoninėmis krantinėmis”, - pastebėjo verslininkas. Jo užsakymu parengtame projekte numatyta prie upės įrengti pasivaikščiojimų krantinę, dviračių takus. Dabartinio krovinių uosto krantinė taptų keleivinio uosto krantine. Upė įžengtų ir į gyvenamojo kvartalo vidų - iškastuose kanaluose būtų galimybė švartuotis mažiesiems laivams. Pirmuosiuose pastatų aukštuose, atgręžtuose į Nemuną, architektų sumanymu, įsikurtų kavinės, dailės galerijos, nedidelės parduotuvėlės. Atvykę pramogauti miestiečiai automobilius paliktų netoliese suplanuotuose požeminiuose garažuose. Juose savo automobilius laikytų ir gyventojai.

V.Šimoniūčio teigimu, šio projekto įgyvendinimui ketinama investuoti 80-90 milijonų eurų. Investicijų sumos eurais skaičiuojamos todėl, kad šiųmetėje Kanų nekilnojamojo turto mugėje ketinama dairytis ilgalaikių verslo partnerių.

Verslininkas taip pat tikisi, kad pavyks gauti ir ES fondų paramą plėtojant viešąją infrastruktūrą bei likviduojant ekologinius užterštos teritorijos padarinius.

Gauti pinigai studijai parengti

Pasak valstybinės įmonės “Vidaus vandens kelių direkcija” generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, 2002-aisiais metais patvirtintame Lietuvos bendrajame plane minėtas sklypas prie H. ir O.Minkovskių gatvės pažymėtas kaip uosto teritorija.

Tačiau Kauno miesto bendrajame plane krovinių uosto nėra. Jo vietoje numatyta statyti komercinės paskirties ir gyvenamuosius pastatus. “Uosto rekonstrukcijai pritaria Kauno apskrities viršininko administracija, Susisiekimo ministerija, tačiau tam prieštarauja žemiausia grandis - Savivaldybė. Mums nepaaiškinama, kodėl negalima pakeisti miesto Bendrojo plano”, - vakar surengtoje spaudos konferencijoje teigė G.Labanauskas.

Valstybinės įmonės vadovas patvirtino, kad iš ES struktūrinių fondų jau gauti 300 tūkstančių litų vandens kelio Kaunas-Klaipėda kompleksinio sutvarkymo studijai parengti.

“Vienas pagrindinių šio projekto aspektų - modernaus krovinių uosto įrengimas Kaune. Bendra projekto sąmata apie 80 milijonų litų. Vien į Kauno uostą planavome investuoti apie 30-40 milijonų litų”, - teigė vadovas.

Įžiūrėjo siekį užvaldyti sklypą

Pasak G.Labanausko, šalia Kauno krovinių uosto esanti 6,2 hektaro teritorija šiuo metu yra valstybės nuosavybė. “Prieš dešimt metų ši teritorija turėjo būti perduota valstybinei įmonei. Dabar nebūtų kilę jokių ginčų. Deja, tada to nebuvo padaryta. Tačiau nesuprantamas verslininkų, įsigijusių menkaverčius pastatus, siekis užvaldyti didžiulį sklypą”, - neslėpė nuostabos “Vidaus vandens kelių direkcijos” vadovas.

Ketinimams naikinti krovininį uostą nepritarė ir architektas Rimvydas Palys. “Reikia nepamiršti, kad uostas yra techninis kultūros pasiekimas. Negi visas miestas turi atrodyti kaip Šilainių gyvenamasis rajonas, kurio kiemuose bėgioja vaikai. Didmiestis turi būti įvairiapusiškas. Nė vienas kitas Lietuvos miestas neturi tokio upių uosto. Verslininkų planai yra pragmatiški. Jie tik pamato laisvą sklypelį ir nori jį užvaldyti. Tačiau pamirštami miesto interesai”, - replikavo architektas.

Krovinių uosto oponentų nuomone, Nemunu plukdoma itin mažai krovinių. Jie taip pat suabejojo, ar ši rinka gali išsiplėsti. “Tai jau uždaras ratas, primenantis ginčus, kas atsirado pirmas: višta ar kiaušinis. Krovos operatoriai pasigenda infrastruktūros. Jeigu ji būtų, padidėtų ir krovinių srautai. Reikia tik džiaugtis, kad ES fondai sutinka finansuoti mūsų projektą”, - sakė valstybinės įmonės vadovas.

Milijonai nutekės kitur

G.Labanausko teigimu, būta kalbų, kad krovinių uostą reikėtų perkelti į kitą vietą. “Tačiau jokių konkrečių variantų nepasiūlyta. Reikėtų nepamiršti, kad uostui reikalinga infrastruktūra - geležinkelio vėžė, keliai. Turbūt neverta tikėtis, kad miestas pasirengęs papildomai investuoti apie 100 milijonų litų”, - sakė generalinis direktorius. Jo nuomone, H. ir O.Minkovskių gatvėje įgyvendinus verslininkų planus, Kaunas liktų išvis be uosto.

“Nepriklausomai nuo to, ar Kauno valdžia trukdys krovinių uosto rekonstrukcijai, ar ne, iš ES fondų finansuojamas projektas bus įgyvendintas. Tačiau dešimtimis milijonų litų skaičiuojamos investicijos pasieks ne miestą, o Kauno rajoną, Jurbarką, Nidą ir Juodkrantę”, - tvirtino valstybinės įmonės vadovas.

Jį nustebino ir Savivaldybės valdininkų į Susisiekimo ministeriją nusiųsti oficialūs raštai, kuriuose pateikiama neteisinga informacija apie krovinių uosto plėtrą.

Surengs specialistų diskusiją

“Savivaldybė investicinių projektų neblokuoja. Vieno valdininko raštas dar nieko nereiškia. Kitos savaitės pradžioje bus surengtas apskritasis stalas, ir specialistai aptars susidariusią situaciją. Kol kas ir iš vienos, ir iš kitos pusės girdžiu tik pažadus”, - “Kauno dienai” sakė miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Jis įsitikinęs, kad Nemuno ir Neries santakoje įsikūrusiam miestui reikia krovinių uosto. “Kita kalba, kur jis turėtų įsikurti. Tai jau turi nuspręsti specialistai”, - sakė Kauno vadovas.

Paklaustas, kodėl Bendrajame plane uosto neliko, meras nuo komentarų susilaikė. “Bendrasis planas nėra tobulas. Jį galima keisti. Būtų gerai, kad baigtųsi gandų lygio diskusijos”, - teigė A.Garbaravičius.

[Neformalas]

Neformalas rašo:
Kokioj Kauno vietoj bus statomas tas 16 raudonas gyvenamasis namas?ir kada tai turetu prasideti?


Kiek suprantu Sukilėlių pr.

o kada tai turetu ivykti?

Beje Zaliakalnyje siandien maciau to naujo namo statyba,tai dirba visi is peties

[liutass]

Naujo 8 juostu prospekto statyba. Naujasis prospektas tiesiamas nuo Aleksoto tilto iki tilto Via Balticos tilta per Nemuna, o realiai tai jis bus pratestas iki Ciurlionio tilto, uzbaigus Minkovskiu g. rekonstrukcija

[Tomas]

Naujo 8 juostu prospekto statyba. Naujasis prospektas tiesiamas nuo Aleksoto tilto iki tilto Via Balticos tilta per Nemuna, o realiai tai jis bus pratestas iki Ciurlionio tilto, uzbaigus Minkovskiu g. rekonstrukcija

Kas čia per nesamonė Tikiuosi nenuties K.Mindaugo pr. II - niekam nereikalingo urbanistinio nesusipratimo atkirtusio miesto centrą nuo upės?
Kaip tada Šimoniūčio, Kitos krypties ir Palio vizijos apie Nemuno krantines ir prieplaukas?

[Arunas]

Kiek suprantu, liutas ne visai teisingai nubreze linija, nes nuo Aleksoto tilto tiesiog bus rekonstruota Minkovskiu gatve (ten, kur to nebuvo padaryta iki siol)

[liutass]

Kiek suprantu, liutas ne visai teisingai nubreze linija, nes nuo Aleksoto tilto tiesiog bus rekonstruota Minkovskiu gatve (ten, kur to nebuvo padaryta iki siol)

Minkovskiu rekonstruos ir jinai susijungs su Marveles krantine. Taip gausis prospektas nuo Ciurlionio tilto iki Via Baltica.

[PukiS]

Kiek suprantu, liutas ne visai teisingai nubreze linija, nes nuo Aleksoto tilto tiesiog bus rekonstruota Minkovskiu gatve (ten, kur to nebuvo padaryta iki siol)

Minkovskiu rekonstruos ir jinai susijungs su Marveles krantine. Taip gausis prospektas nuo Ciurlionio tilto iki Via Baltica.

del tu 8 juostu tu isitikines? nes kiek man teko maty projektu tai kalba sukosi apie 4, juolaba kad rekonstruotos dalys kurios tikrai bus panaudotos irgi 4 juostu.

[PornStar]

8 juostos?!!! Idomu idomu.... Bet as toli grazu nesu tikras ar jos ten visos astuonios tikrai taip jau ir reikalingos... 4-6(Max) juostu pilnai uztektu imho.