Projektai Kaune (archyvas)

[liutass]

Pasirodymui Kanuose Kaunas nepagailės beveik pusės milijono

Kauno miesto taryba šiandien nusprendė ir kitais metais dalyvauti Kanuose vyksiančioje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM. Siekiant tinkamai jai pasirengti, kitų metų miesto biudžete planuojama šiam tikslui skirti apie 450 tūkst. litų. 2005 metų kovo 8-11 dienomis Prancūzijos mieste Kanuose vyks jau 16-oji nekilnojamojo turto ir investicijų paroda, kuri yra viena didžiausių tokios srities renginių Europoje. Parodos tikslas - suburti pasaulio miestų savivaldybes, investicines bendroves, bankus, architektus, statybų vykdytojus, nekilnojamojo turto ir kitus suinteresuotus atstovus į vieną vietą. Čia pristatomi strateginės svarbos investiciniai projektai potencialiems investuotojams.

http://www.kf.lt/?id=13&nid=3931

[Doncikas]

Pagaliau nusprendė

Kaune prie planuojamo "Akropolio" - ir triaukštė automobilių stovėjimo aikštelė


Kauno miesto taryba ketvirtadienį po ilgų diskusijų pritarė 3 aukštų, maždaug 2500 vietų stovėjimo aikštelės Karaliaus Mindaugo prospekte bei dengtų galerijų Karmelitų ir Griunvaldo gatvių dalyse statybai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius įpareigotas pasirašyti su uždarąja akcine bendrove "Domus nova" sutartį dėl žemės servituto. Už leidimą naudotis suteikta žeme įmonė "Domus nova" turės už savo lėšas pastatyti, įrengti ir suteikti neatlygintinai miesto reikmėms nuolatiniam naudojimui 1500 vietų automobiliams statyti.


Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, savivaldybės įmonė "Kauno planas" atliko transporto srautų tyrimą ir būsimo prekybos centro "Akropolis" savininkams rekomendavo automobilių stovėjimo aikštelę statyti virš Karaliaus Mindaugo prospekto. Tai esą yra efektyviausias transporto srautų valdymo bei automobilių statymo problemos sprendimas. Taip pat teigiama, jog be šios automobilių stovėjimo aikštelės neišsivers Nemuno saloje numatomi statyti pramogų ir sporto rūmai.

Ketinimams virš 8 juostų prospekto statyti masyvią gelžbetoninę stovėjimo aikštelę bei milžinišką "Akropolį" centrinėje miesto dalyje nepritaria dalis miesto architektų. N. Valatkevičius pripažįsta, jog svarstant šiuos projektus visuomet išsiskirdavo architektų nuomonės. "Akropolio" detalusis planas, anot Urbanistikos skyriaus vedėjo, ateityje dar bus svarstomas miesto taryboje.

Numatoma statyti aikštelė, kaip tarybos narius informavo N. Valatkevičius, bus maždaug 200 metrų ilgio ir 12,5 metro aukščio. Pirmas statinio aukštas bus pravažiuojamas, kitų aukštų erdvės kiauros prapučiamos. Į Nemuną atsuktoje aikštelės pusėje numatyta įrengti kavines ir kitas poilsio įstaigas.

[Doncikas]

Kauno miesto prekybos ir pramogų centro projektas

Pusantros minutės klipas
Kažin čia realus projektas? ir kur jis čia turėtų rastis

[Edd]

Autoriaus puslapio adresai: http://fdisk-foto.tinkle.lt/ ir http://veg.netfirms.com/
Ten radau ir toki idomu paveiksliuka: http://fdisk.netfirms.com/Download/Images/Image.jpg

[Doncikas]

Štai tuoj bus pakabintas ir trečiasis ACM ekranas Kaune

Ekranas "BIRŠTONAS"

Pagal bendradarbiavimo sutartį su KB „Katos inovacija“, Kaune, Birštono ir Mindaugo gatvių sankryžoje, šalia požeminės pėsčiųjų perėjos bus įrengtas 32 kvadratinių metrų ACM vaizdo ekranas. Įrangą planuojama sumontuoti ir paleisti eksploatavimui 2004 metų spalio – lapkričio mėnesiais. Ekranas bus atsuktas į atvažiuojančiuosius Birštono gatve ir bus matomas važiuojantiems Karaliaus Mindaugo gatve Aleksoto tilto link.

Srautai

Kaip rodo TNS Gallup tyrimai, atlikti 2004 m. rudenį, šiuo metu, vidutinis srautas (OTS) vaizdo ekrano matomumo zonoje yra 702 462 žmonės per savaitę. Atitinkamai darbo dieną - vidutiniškai 100 352, per savaitgalį - 171 190 žmonės.

Karaliaus Mindaugo ir Birštono gatvių sankryža yra pagrindinė ir didžiausia sankryža Kauno miesto centrinėje dalyje. Pro čia eina pagrindiniai srautai Aleksoto ir Garliavos link, iš Viliampolės į Šančius ir atgal. Aleksoto tiltas, link kurio eismas juda tik per Karaliaus Mindaugo ir Birštono g. sankryžą, yra pagrindinis kelias per Neries upę į Aleksoto ir Marvelės rajonus. Dėl patogaus susisiekimo iš beveik visų Kauno rajonų, Karaliaus Mindaugo prospekte planuojamas statyti didžiausias Kaune prekybos ir pramogų centras „Akropolis“. Šios sankryžos transportinė reikšmė Kauno miestui labai didele neabejotinai išliks ir ateityje, todėl tai yra puiki vieta Jūsų produkto ar paslaugos reklamai.

[Doncikas]

Tema diskusijai
Kas geriau senas turgus ar naujas pc?

Kauno stoties turgus "gelbėjamas" nuo privatizacijos

Kauno miesto taryba pirmadienį įpareigojo savivaldybės privatizavimo komisiją peržiūrėti uždarosios akcinės bendrovės "Stoties turgus" privatizavimo dokumentus. Privatizavimo komisija dar šią savaitę nuspręs, ar stabdyti šios bendrovės privatizavimą.

Išbraukti "Stoties turgų" iš privatizuojamų objektų sąrašo reikalavo praėjusį ketvirtadienį prie Kauno valdžios rūmų piketavę smulkieji ir vidutiniai verslininkai.


Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos "Dirbk ir klestėk" prezidentas Žanas Mongirdas piketo metu tikino, jog, privatizavus "Stoties turgų", jo vietoje atsiras pelningesnis objektas - prekybos centras ir dabartiniai turgaus verslininkai praras savo pačių susikurtas darbo vietas. Smulkūs prekybininkai taip pat abejojo bendrovės "Stoties turgus" privatizavimo proceso skaidrumu.

Kauno miesto savivaldybei priklauso 51 proc. uždarosios akcinės bendrovės "Stoties turgus" akcijų. Viešas jų pardavimo aukcionas numatytas lapkričio 24 d. Pradinė jų pardavimo kaina - 8,8 mln. litų.

[liutass]

Ok, va straipsnis ir renderiai

perspektyva "siek tiek" islauzta. beje pastatelis 10 aukstu. o maluninko bokstelis? iprastas vaizdelis siekiant apmulkinti kvado (ir kt.) specialistus.

Miesto Taryba patvirtino leidima igyvendinti si projekta. Mano nuomone, turetu gautis neblogai.

Kauno politikai pasiduoda statybų bumui


Šalia miesto gynybinės sienos turėtų iškilti ne tik modernus pastatas, bet ir bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė

Naujam statiniui Kęstučio ir I.Kanto gatvių sankirtoje lieka vis mažiau kliūčių.

Vakar miesto Taryba patvirtino detalųjį planą, kuriuo bendrovei “Arno vila” išnuomotas papildomas žemės sklypas. Šalia miesto gynybinės sienos taip pat leista įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Pagal Gintauto Natkevičiaus architektų grupės parengtą projektą šioje vietoje turėtų iškilti modernus aštuonių pagrindinių ir dviejų papildomų aukštų pastatas.

Žada pateikti maketą

Pasak Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, politikai kartą jau buvo atidėję šio klausimo svarstymą. Vakarykščiame posėdyje taip pat kilo nemažai aistrų. Minėtas sklypas Arūno Stravinsko individualiai įmonei buvo išnuomotas 1997-aisiais. Vėliau sutartis perrašyta bendrovės “Arno vila” vardu.

Miesto merui Arvydui Garbaravičiui tai sukėlė abejonių, tačiau vakarykščiame posėdyje N.Valatkevičius patvirtino, kad sutartį sudarė Savivaldybės Turto skyrius. Urbanistikos skyriaus vadovas taip pat teigė, kad verslininkas sumokėjo apie 80 tūkstančių litų žemės nuomos mokesčio. Be to, buvo atliktas miesto gynybinės sienos dabartinės būklės tyrimas.

“Prieš septynerius metus į Malūnininko bokštelį planuota investuoti apie 500 tūkstančių litų. Dabar ši suma turėtų dar padidėti. Jeigu būtų įgyvendintas minėtas projektas, gynybinė siena atsigautų”, - teigė N.Valatkevičius.

Konservatoriams liko neaiškumų

Pasak miesto Tarybos Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo Andriaus Kupčinsko, prieš septynerius metus šiame sklype leista statyti iki 6 aukštų pastatą, tačiau dabar jau kalbama apie 10-ies aukštų statinį.

N.Valatkevičius nepaneigė šios informacijos. Jis tikino, kad iki 30 metrų aukščio pastatas nėra aukštuminis statinys, todėl jam nereikia specialaus leidimo.

Paklaustas apie architektų ir paveldo specialistų išvadas, valdininkas tikino, kad galutinių išvadų kol kas nėra.

“Atskirų architektų nuomones girdėjome. Vienoje architektų taryboje šis projektas jau buvo svarstytas. Kiek žinau, paprašyta pateikti būsimo pastato maketą. Tada bus priimtas sprendimas. Su paveldo specialistais vyko net penki posėdžiai. Neigiamų išvadų neturime”, - teigė N.Valatkevičius.

Pasak A.Kupčinsko, nerimą kelia, kad šalia miesto gynybinės sienos ketinama statyti dešimties aukštų pastatą. Be to, nėra garantijų, kad verslininkas laikysis įsipareigojimų ir sutvarkys Malūnininko bokštelį. “Iki šiol jis to nepadarė, nors sklypas jam išnuomotas prieš septynerius metus”, - teigė konservatorius.

Planuojamos milijoninės investicijos?
Neoficialiais duomenimis, verslininkas į statinį Kęstučio ir I.Kanto gatvių sankirtoje ketina investuoti apie 20 milijonų litų. Prieš septynerius metus šioje vietoje planuota statyti viešbutį, tačiau dabar teigiama, kad pirmajame ir antrajame aukštuose turėtų būti komercinės patalpos, o kituose - gyvenamieji butai.

G.Natkevičiaus architektų grupės parengtas eskizinis projektas jau sulaukė dalies kolegų kritikos. Abi pusės negailėjo kaltinimų. G.Natkevičius, neseniai paveldo ekspertų grupei pateikęs jau ne pirmą pakoreguotą projektą, pasigedo specialistų pasitikėjimo autoriumi. “Eskiziniame projekte visų dalykų aptarti neįmanoma, tai reikia palikti techniniam projektui”, - prieš keletą savaičių “Kauno dienai” sakė architektas.

Ragina nepamiršti miesto interesų

Tuo tarpu kai kurie paveldo ekspertai minėtam statiniui negailėjo vaizdingų epitetų. “Norima įpiršti ilgą, storą, aukštą tūrį, kuris gali pavojingai kyšoti virš netoliese esančių pastatų”, - tikino Paveldo ekspertų tarybos narys Rimvydas Palys.

Panašios diskusijos Kaune jau tapo savotiška tradicija. “Tikiuosi, kad šio pastato projekto neanalizuos Respublikinė taryba”, - neslėpė ironijos miesto meras A.Garbaravičius. Neseniai Aplinkos ministerijos ekspertų taryboje buvo svarstyti kiti Kauno projektai: sporto rūmų, “Akropolio” ir garažo virš Karaliaus Mindaugo.

Miesto vadovų teigimu, tai analogo neturintis atvejis. Jie įžvelgė, kad tokiais būdais bandoma sustabdyti investicijas į antrąjį šalies miestą.

http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=23388

[liutass]

dar siek tiek informacijos patvirtinancios, kad Kaunas ateityje taps didziulis logistikos centras (ypac igyvendinus Rail Baltic ir Via Baltica projektus)

"YIT Kausta" renkasi logistikos centrus
VŽ 2004 m. lapkričio 9 d.

Kauno AB "YIT Kausta", statybos bendrovė, statys dar vieną logistikos centrą Kauno pakraštyje - įmonė jau anksčiau yra paskelbusi apie planus statyti logistikos centrą Kauno LEZ. Įmonės vadovai teigia, kad ateityje stengsis atsiriekti didesnę šalies komercinių pastatų rinkos dalį.

"Dar vieną logistikos centrą statysime vakariniame Kauno pakraštyje, šalia Šilainių rajono esančioje IX forto gatvėje, - sakė Antanas Butkus, AB "YIT Kausta" generalinis direktorius. - Tai bus 4.000 m2 ploto centras. Dėl jo statybos jau esame pasirašę sutartis su investuotoju ir nuomininku".
Pasak p. Butkaus, nuomininkė bus Skandinavijos kapitalo įmonė, Lietuvoje užsiimanti statybinių medžiagų didmenine prekyba, o investuotoja - kita užsienio kapitalo įmonė.
Kauno bendrovei šioje vietoje priklauso didelis žemės sklypas, įmonės akcininkai davė leidimą griauti jame esančius "YIT Kausta" bazės pastatus. Šalia logistikos centro įmonė žada pastatyti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą - šiuo metu daromas jo detalusis planas.
"Tai, kad šį rudenį paskelbėme apie jau antro logistikos centro statybą, nereiškia kokio nors ypatingo mūsų bendrovės posūkio logistikos link, - aiškino pašnekovas. - Tiesiog bandysime atsiriekti didesnę šalies verslo pastatų rinkos dalį. Ateityje turime viziją statyti daugiau biurų pastatų Vilniuje ir Kaune".

Pirmasis LEZ nuomininkas
Rugsėjį "YIT Kausta" tapo pirmuoju Kauno LEZ nuomininku. Čia išsinuomotas 5,6 ha sklypas, planuojama, kad ateityje bus išsinuomota iki 10 ha žemės. Paskelbta apie planus statyti 23.000 m2 logistikos centrą, investicija į jį siektų iki 40 mln. Lt. Tai būtų logistikos centras su sandėliais automobilių transportu gabenamiems kroviniams saugoti, įranga jiems perkrauti. Statybą pradėti Kauno bendrovė planuoja kitų metų I pusmetį, pabaigtuvių tikimasi 2006 metais. Pastatytas centras turėtų būti išnuomotas operatoriui.
"Situacija Kauno LEZ yra kur kas labiau neapibrėžta nei IX forto gatvėje, - pasakojo įmonės vadovas. - Ieškome potencialių nuomininkų. Šią statybą planuojame vykdyti etapais, priklausomai nuo to, kaip seksis ieškoti nuomininkų".
Pašnekovo teigimu, situacija Kauno LEZ yra neapibrėžta ir dėl to, kad iki 99 metų nepratęsiamas žemės nuomos terminas - tai turėtų padaryti Seimas, pakeisdamas įstatymus. Neprideda pasitikėjimo Kauno LEZ perspektyvomis ir tai, kad iš žemės savininkų neišpirkti sklypeliai, lyg nedidelės salelės išmarginę LEZ žemėlapį.
"Vis dėlto šio projekto neatsisakysime net ir kraštutiniu atveju - jei Kauno LEZ visai neliktų, - žadėjo p. Butkus. - Sklypas yra labai patogioje logistikai vietoje, netoli Vilniaus-Klaipėdos greitkelio ir judraus plento, vedančio iš Kauno link Jonavos, Ukmergės bei Utenos kelių sankirtos".
"YIT Kausta" yra kontroliuojama "YIT Constructions", Suomijos koncerno.

[liutass]

"Lituanica" išsikelia į naują fabriką
VŽ 2004 m. lapkričio 10 d.

Kauno AB "Lituanica", avalynės gamintoja, gruodį stabdo gamybą senajame fabrike Kauno Senamiestyje. Po Naujųjų metų gamyba turi būti atnaujinta baigiamame statyti naujajame fabrike Vilijampolėje. Naująjį pastatą įmonė pasistatė iš lėšų, gautų pardavus senąjį.

"Gruodžio 10-ąją stabdome gamybą senajame fabrike ir išleidžiame visus
darbuotojus atostogų, - sakė Kęstutis Deltuva, AB "Lituanica" generalinis
direktorius. - Jeigu viskas vyks taip, kaip planuojame, dirbti naujajame
fabrike turėtume pradėti sausio 10-ąją".
Naujajame "Lituanicos" fabrike, kurį stato Kauno UAB "Mitnija", šiuo metu
atliekami vidaus apdailos darbai. Fabrikas išaugo vakariniame Kauno pakraštyje,
visai šalia Kauno vakarinio lanksto, kuriuo driekiasi magistralė "Via Baltica".
"Į Vilijampolę persigabensime didžiąją dalį senos įrangos, naujos kol kas
pirksime nedaug, - pasakojo pašnekovas. - Vėliau gamybai modernizuoti bandysime
pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama".
Įmonės vadovas prognozuoja, kad ekonominio efekto sulauks dėl kelių priežasčių.
Pirma, produkto judėjimo kelias fabriko viduje dabar bus optimalus, tuo tarpu
senajame 4 aukštų pastate taip toli gražu nebuvo. Antra, naujojo pastato plotas
tesiekia 6.000 m2, tuo tarpu senojo - 20.000 m2. Tai, taip pat šiuolaikiniai
sprendimai leis taupyti energetinius išteklius.
Pardavusi pastatą ir sklypą UAB "Baltisches Haus", "Lituanica" galėjo ne tik
pasistatyti naują pastatą, bet ir sumokėti seną 5 mln. Lt skolą Valstybinei
mokesčių inspekcijai.

Gamyba auga
"Nepaisant su persikėlimu susijusių trukdžių, per 2004 m. 10 mėn. pagaminome
apie 10% daugiau produkcijos nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu, -
pasidžiaugė p. Deltuva. - Ir tai nėra gamyba "į sandėlį". Pardavimai ūgtelėjo
dar smarkiau – 15–17%, mat turėjome neišparduotų likučių".
Pasak įmonės vadovo, įmonės pardavimų struktūra pagal šalis liko maždaug tokia
pati, kokia buvusi - auga ir pardavimai Lietuvoje, ir eksportas.



http://www.vz.lt

[/img]

[liutass]

Pritarta daugiaaukščio statybai šalia Prisikėlimo bažnyčios.

Architektų nuomonė - tik dėl paukščiuko

Griežtomis kalbomis garsėjantys Kauno ekspertų tarybos nariai vakar buvo gana nuolankūs

Vakar posėdžiavusi Kauno architektų taryba svarstė ne tik su miesto ateitimi susijusias, bet ir jau prasidėjusias statybas. Tai padaryta Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus prašymu. Miesto vadovas panoro išgirsti profesionalų nuomonę apie prasidėjusias statybas Vaižganto ir Tunelio gatvėse. Ekspertai stebėjosi, kad į juos kreiptasi, kai jau nieko negalima pakeisti. Ypač daug kritikos sulaukė būsimasis verslo paviljonas Tunelio gatvėje.

Negailėjo sodrių epitetų

“Kauno diena” rašė, apie mįslingą statybų istoriją Tunelio gatvėje. Specialistai būsimąjį dviejų aukštų pastatą vadino kuriozu, kaprizu ir kitais gana sodriais epitetais.

“Tokio kuriozo, kad statybos vyktų žaliajame slėnyje, neįmanoma suvokti. Deja, dabar jau turime susitaikyti su įvykusiu faktu”, - teigė profesorius Jurgis Bučas.

Savivaldybės įmonės “Kauno planas” vadovas Evaldas Barzdžiukas pastebėjo, kad pastatas statomas per arti gatvės, nesilaikant dabar galiojančių normų. Ekspertams kilo abejonių dėl leidimus išdavusių valdininkų kompetencijos. Jų teigimu, būtina imtis priemonių, kad panašios istorijos nepasikartotų. Be to, architektų taryba rekomendavo uždrausti kitas galimas statybas šioje vietoje.

Tačiau jau prasidėjusios statybos greičiausiai nebus stabdomos.

Kolegoms pateikė akibrokštą

Vaižganto gatvėje pradėtas statyti 3 aukštų su mansarda gyvenamasis namas. Jame planuojam įrengti 20 butų ir požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Minėtą pastatą projektavo architektas Virginijus Juozaitis.

Vakarykščiame posėdyje kolegoms jis pateikė savotišką akibrokštą. Ekspertams architektas nesiteikė parodyti visų su prestižinėje miesto vietoje esančiu sklypu susijusių dokumentų. Tarybai buvo parodyti tik būsimojo namo vaizdai. Į daugumą klausimų V.Juozaitis atsakė, kad “viskas atitinka detalųjį planą”.

“Iš savo patirties žinau, kad kiekvienas didesnis objektas sulaukia skundų lavinos”, - teigė V.Juozaitis. Tarybos nariai neturėjo priekaištų pastato vaizdui, tačiau jiems liko neaiškumų dėl paties sklypo ribų ir kitų niuansų.

Daugiaaukštis sulaukė pritarimo

Architektas Algimantas Kančas vakar pristatė naująjį Mikrovisatos verslo centro, planuojamo netoli Prisikėlimo bažnyčios, eskizinį projektą. A.Kančas jį parengė kartu su architekte Igne Grigaliūnaite. Ankstesni bandymai netoli šventovės pastatyti dangoraižį sulaukė aršaus architektų pasipriešinimo.

Šįkart siūloma statyti daugiaaukštį pastatą, o ne dangoraižį. Pasak A.Kančo, įmanomi trys variantai - devynių, vienuolikos ir trylikos aukštų pastatas. Architektas tarybai pateikė montažus, kaip būsimasis statinys derėtų su Prisikėlimo bažnyčia, kaip pasikeistų miesto panorama.

Ekspertai pritarė tokio daugiaaukščio statybai. Keletas jų siūlė apsiriboti devyniais aukštais. Tuo tarpu kitų nuomone, svarbiausia - ne aukštingumas, o pastato fasadas. Architekto Eugenijaus Miliūno nuomone, čia turėtų iškilti trylikos aukštų pastatas.

Derybos dėl sklypo

A.Kančas neslėpė, kad kol kas tai tėra pirminė idėja, nes pirmiausia verslininkams su miesto valdžia reikia susitarti dėl papildomo sklypo.

Bendrovės “Mikrovisatos valda” valdybos pirmininkas Aivaras Kavaliauskas vakar sakė, kad jį pradžiugino Kauno architektų tarybos nuomonė. “Esu patenkintas šiuo posėdžiu ir architekto darbu”, - teigė jis.

“Kauno diena” rašė, kad verslininkai jau kreipėsi į miesto valdžią dėl papildomo sklypo. Už juos miestui siūlomi trys butai. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, galimi mainai kelia rimtų abejonių, nes sklypas Savanorių prospekte vertas kur kas daugiau.

“Mainų klausimas svarstytas miesto Tarybos komitetuose. Keturi jų pritarė, tačiau politikai pageidavo išgirsti ir architektų tarybos nuomonę dėl paties statinio”, - tikino A.Kavaliauskas.

Tačiau kalbinti miesto vadovai teigė, kad kol kas joks sprendimas nepriimtas. Jiems taip pat kilo abejonių, kad mainai nėra lygiaverčiai.

Preliminariais duomenimis, “Mikrovisatos valda” į naująjį pastatą ketina investuoti apie 20 milijonų litų. Geriausiu atveju jis būtų pastatytas po dvejų metų, nes dar nėra parengtas net techninis statinio projektas.

Skundai paslaptingai dingo

Ekspertai palankiai įvertino ir Karigės gyvenamųjų namų kvartalą. Jau kitais metais bendrovė “YIT Kausta” planuoja čia pradėti gyvenamųjų namų statybą.

Pagal projektą naujajame kvartale bus pastatyti 166-186 butai, kurių bendras plotas - 12600 kvadratinių metrų. Pasak architektūrinės dalies vadovo Audrio Karaliaus, projektuodama šį kvartalą specialistų grupė atsižvelgė į Žaliakalnio ypatumus. Būtent dėl to pastatuose dominuos šiam mikrorajonui būdingos medžiagos - raudonos plytos ir medis.

Jau kuris laikas sklido kalbos, kad šiam projektui neva priešinasi dalis Žaliakalnio gyventojų. Tai ypač akcentavo kai kurie valdininkai. Vieša paslaptis, kad jie nemėgsta A.Karaliaus dėl pastarojo principingų pareiškimų.

Tiesa, prieš posėdį kalbinti Savivaldybės tarnautojai teigė, kad skundų nėra. “Keista, žmonės skambino, tačiau vėliau kažkur dingo”, - tikino vienas valdininkas.

[/code]

[ogo]

"kauno diena"

[Doncikas]

Kaune baigtas įvažiavimų į kiemus ir gatvių remontas

Šią savaitę Kaune baigtas gatvių ir įvažiavimų į kiemus remontas, trukęs nuo gegužės mėnesio. Šįmet remonto darbų atlikta už rekordinę per pastaruosius metus sumą – 21 mln. litų. 2003 m. kelių ir įvažiavimų į kiemus remontui buvo skirta 13,4 mln. litų, teigiama miesto savivaldybės pranešime.

"Kitąmet laukia nemažai darbų, tad ieškosime lėšų, kad svarbiausi projektai būtų tęsiami. Svarbiausia, kad kitąmet darbai prasidėtų nuo ankstyvo pavasario ir, atsižvelgdami į gyventojų skundus ir prašymus, remontuosime labiausiai duobėtas gatves ir įvažiavimus į kiemus", sako Kauno meras Arvydas Garbaravičius.


"Už Savivaldybės pasiskolintus 8 mln. litų ir 10 mln. litų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos kapitališkai suremontuota 42 gatvės arba jos dalys, kai kur pakeistos komunikacijos, šuliniai, nutiesti nauji šaligatviai, užlopytos duobės ir plyšiai, kai kur sutvarkyti kelkraščiai. Jei lėšų būtų daugiau, galėtumėm sutvarkyti dvigubai daugiau kelių", sako Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika.

Kelių į gyvenamuosius kvartalus ir kiemus sutvarkyta už 3 mln. litų - 2 mln. litų paskolos ir 1 mln. skirtas iš Privatizavimo lėšų. Daugiausia darbų atlikta Dainavos, Centro, Vilijampolės seniūnijose, taip pat Petrašiūnų, Panemunės, Žaliakalnio seniūnijose. Iš viso sutvarkyta arti 50 tūkst. kv.m. įvažiavimų.

[Doncikas]

Kauno vežėjus domina bilietų platinimo automatai

Per artimiausius kelerius metus trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose numatant įdiegti viešajame transporte elektroninį bilietą, Kauno autobusų ir troleibusų bendrovės svarsto galimybę statyti elektroninių kortelių papildymo bei įprastų bilietų platinimo automatus.

Savivaldybės bendrovės "Kauno autobusai" generalinio direktoriaus Mindaugo Grigelio teigimu, keleiviai turi turėti pasirinkimą kuo patogiau sumokėti už važiavimą. Vežėjai tikisi, jog automatai sumažintų bilietų platinimo išlaidas, nes platinant juos spaudos kioskuose, pasak M.Grigelio, tenka atiduoti nemažą procentą pajamų.


Kauno visuomeninio transporto įmonėms pirmadienį pristačiusi bendrovė "Fima" siūlo statyti terminalus, kuriuose keleivis galėtų išsispausdinti vienkartinį ar terminuotą bilietą, taip pat papildyti elektroninį bilietą. Įdiegus papildomas priemones, tokie terminalai galėtų teikti žmonėms įvairią mokamą ir nemokamą informaciją, atlikti kitas paslaugas.

Vieno tokio terminalo kaina sudarytų nuo 25 iki 35 tūkst. litų. "Fima" skaičiavimu, Kauno minimalius poreikius patenkintų apie 50 tokių terminalų.

Kauno miesto savivaldybė su Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybėmis yra nusprendusi dalyvauti partnerio teisėmis projekte "Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas". Projekto įgyvendinimui trys savivaldybės tikisi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų iki 14 mln. litų.

Įgyvendinus elektroninio bilieto sumanymą, visuose trijuose didžiuosiuose miestuose keleiviai naudosis paprastesne, lankstesne ir teisingesne apmokėjimo už važiavimą sistema.

[liutass]

Restauruojamas vieno graziausiu Kauno pastatu - Kauno Filharmonijos - fasadas


O Taikos pr. jau kabina naujas troleibusu linijos i Silainius laidus (link Varniu tilto).

[Dzipas]

jau geriau tie laidai su troleibusais, nei be laidu bet dyzelino dvokas...

[Tomas]

„Laikinosios sostinės“ straipsnis apie paskutinę archtarybą:

Į senąjį rajoną naujovės braunasi be skrupulų


Faktų priremtiems architektams teko pritarti keturiems statybų projektams

Nematė kitos išeities

Mieste brandinami didžiuliai pokyčiai. Neseniai Kauno architektų taryba (KAT) iš karto pritarė net keturioms statyboms vienoje iš urbanistiškai jautriausių Kauno zonų – Žaliakalnyje.

Tokio masto statybų intervencija žaliajame kvartale buvo tik tarpukario laikotarpiu, kai prasidėjo Prisikėlimo bažnyčios, Sporto halės, gamyklų statybos. Dabar planuojama statyti daugiaaukštį biurų pastatą, kelis gyvenamųjų namų kompleksus, paviljoną.


„Man gaila nykstančios Kauno auros, kurią ypač stipriai formavo Žaliakalnis. Planuojami dideli pokyčiai šiame rajone gali neatpažįstamai sudarkyti ir jau darko žaviausius miesto bruožus“, – KAT posėdyje sakė architektas Rimvydas Palys.


„Miesto detaliajame plane būtina sukurti savotiškas zonas – rezervatus. Taip būtų galima išsaugoti Kauno individualumą ir atsispirti agresyviam statybų buldozeriui“, – teigė kitas KAT narys Alvydas Steponavičius.


Į posėdį susirinkusiems architektams teko pripažinti savo pralaimėjimą – kai kurie svarstyti pateikti klausimai buvo sutvarkyti taip, kad ekspertams liko tik pritarti abejotinoms statyboms.


Buvo prieštaringų vertinimų


Kad ir kokia būtų svari nuomonė, namų ji nepajėgi nugriauti. Būtent todėl, „Laikinosios sostinės“ kalbintų specialistų teigimu, Kauno mero iniciatyva neseniai buvo surengtas kai kurių pradėtų statyti objektų svarstymas.


Tokiais būdais politikai dažnai imituoja tariamą susirūpinimą.


Vien tik neigiamų vertinimų susilaukė Tunelio gatvės įkalnėje jau pradėtas statyti komercinis paviljonas.


„Statyti komercinį pastatą žaliojoje zonoje šalia A.Mickevičiaus slėnio – abejotinas sprendimas.


Tačiau jį jau per vėlu svarstyti, nes statybos prasidėjusios“, – kalbėjo Architektų tarybos posėdyje pasisakęs profesorius Jurgis Bučas.


Tokios nuomonės buvo ir Kauno architektūros tarybos nariai.


„Nesuprantu, kodėl tas klausimas apskritai pateiktas svarstyti. Taryba patenka į labai dviprasmišką padėtį: kadangi statinys netoli A.Mickevičiaus slėnio jau kyla, nepritarti nebėra prasmės. Kiti pamanys, kad kažkam sumokėti pinigai, ir Kaune galima statyti, kur tik nori“, – kalbėjo KAT narys profesorius Vladas Stauskas.


Kilo daug ginčų


Posėdyje konstatuota, kad žaliojoje miesto zonoje statomas komercinės paskirties objektas neatitinka ir šiuolaikinių urbanistinių reikalavimų – statomas per arti gatvės, kuri ateityje, visu pajėgumu pradėjus funkcionuoti M.K. Čiurlionio tilto mazgui, taps magistraline.


Tarybos narys Arimantas Dragūnevičius suabejojo ir tokio sumanymo komercine perspektyva.


Dėl šios statybos ginčų buvo kilę jau anksčiau. Tuomet pastato savininkė Nijolė Hunger pateikė savo argumentus, įrodinėdama, kad pastatas nesibrauna į Ąžuolyno zoną.


Nerimas jau pavėluotas


Architektų tarybai svarstyti iš karto buvo pateiktas ir antrasis, jau vykdomas projektas.


Tai padarė Kaune ir Lietuvoje gerai žinomas architektas Virginijus Juozaitis.


Jis ant posėdžiautojų stalo padėjo keletą kompiuterinių vaizdų, įvairiais rakursais parodančių būsimąjį gyvenamąjį namą Žaliakalnyje esančioje Vaižganto gatvėje.


Architektai turėjo konstatuoti, jog jie ir vėl susiduria su faktu, kurio nebeįmanoma nei pakeisti, nei iš esmės daryti jam kokią nors įtaką, nes namo statyba jau įsibėgėjo. Vaižganto gatvėje, prestižinėje vietoje tarp ąžuolų, po kurio laiko įkurtuves švęs 20 šeimų, kurios apsigyvens 120 kvadratinių ploto butuose.


Tačiau posėdžio dalyviai pripažino, kad modernus trijų aukštų pastatas su mansarda architektūrine prasme yra kokybiškas, neblogai derantis prie specifinės prestižinio Žaliakalnio kvartalo aplinkos.


Visi stebėjosi, kad svarstyti pateikta medžiaga apie svarbų objektą yra minimali.


Be to, objektas jau statomas, todėl architektų nuomonė nebetenka galios ir prasmės.


Pakoregavo planus


Žaliakalnio ateičiai reikšmingam posėdžiui vadovavęs Kauno urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius neketino gudrauti ir atvirai pripažino, jog taip vykstantys svarstymai – nekokybiško darbo pavyzdys.


„Laikinajai sostinei“ N.Valatkevičius teigė, kad statybų Tunelio ir Vaižganto gatvėse pakeisti neįmanoma todėl, kad visa svarbiausia dokumentacija buvo pradėta tvarkyti dar iki jam tampant Urbanistikos skyriaus vedėju.


„Esu įsitikinęs, jog urbanistinio neskaidrumo Kaune mažės.


To kryptingai siekiame. Faktą, kad einame teisingu keliu, turi įrodyti kitų dviejų Žaliakalniui svarbių objektų – daugiaaukščio A klasės biurų pastato ir gyvenamųjų namų komplekso Aušros ir Lietuvių gatvių sankirtoje – projektų svarstymas“, – teigė N.Valatkevičius.


Tokiems teiginiams pritarė ir kiti KAT nariai – vienas žinomiausių Kauno architektų Eugenijus Miliūnas, Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ vadovas Evaldas Barzdžiukas.


„Labai daug iečių buvo sulaužyta diskutuojant, kelių aukštų turėtų būti A klasės biurų pastatas. Malonu, kad projektuotojai atsižvelgė į Architektų tarybos reikalavimus ir vietoj dangoraižio dabar siūlo statyti 13, 11 arba 9 aukštų statinį“, – sakė E.Miliūnas.


Aštri diskusija dėl bendrovės „Mikrovisata“ planuojamo statyti dangoraižio buvo kilusi todėl, kad aukštas statinys galėjo nustelbti Žaliakalnyje dominuojantį Prisikėlimo bažnyčios siluetą.


Specialistų nesutarimai baigėsi kompromisu. Pirminį dangoraižio projektą parengusį architektas V.Juozaitį pakeitė jo kolega Algimantas Kančas.


Posėdžio dalyviams jis pateikė išsamias pastato vizualizacijos versijas, projektuotojų sumanymų įgyvendinimo galimybes.


Tačiau posėdžio dalyviai dar nenusprendė, kelių aukštų turėtų būti biurų kompleksas. Tai tikimasi padaryti gavus papildomas ekspertų išvadas.


Atsižvelgė į rajono ypatumus


„Mikrovisatos valdos“ valdybos pirmininkas Aivaras Kavaliauskas „Laikinajai sostinei“ tvirtino, kad verslininkai jau domisi planuojamu statyti A klasės biurų pastatu. Jau aišku, kad pirmame aukšte turėtų būti bankų skyriai.


Tačiau norint pradėti statybas dar reikia ne tik detalaus projekto, bet ir papildomų žemės plotų, esančių netoli buvusios Radijo gamyklos. Verslininkai jau kreipėsi į miesto valdžią dėl papildomo sklypo.


Už jį miestui siūlomi trys butai. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, planuojami mainai kelia rimtų abejonių, nes sklypas Savanorių prospekte vertas kur kas daugiau.


Posėdžiavę ekspertai teigiamai įvertino ir architekto Audrio Karaliaus projektuojamą „Karigės“ gyvenamųjų namų kvartalą, turintį iškilti ties Aušros ir Lietuvių gatvių sankirta.


Statys naujus namus


Kitais metais bendrovė „YIT Kausta“ planuoja čia pradėti gyvenamųjų namų statybą. Pagal projektą naujajame kvartale bus pastatyti 166 – 186 butai, kurių bendras plotas – 12 tūkst. 600 kvadratinių metrų.


Reikšmingą Žaliakalniui projektą Architektų tarybai pristatęs A.Karalius akcentavo, jog projektuojant buvo atsižvelgta į Žaliakalnio ypatumus.


Pastatuose turėtų dominuoti šiam rajonui būdingos formos ir medžiagos – raudonos plytos ir medis.


A.Kančiui ir A.Karaliui pagyrų dėl profesionaliai pateiktos medžiagos ir kokybiškų projektų negailėję ekspertai tikino, kad A klasės biurų pastatas ir „Karigės“ gyvenamųjų namų kompleksas nepažeis ypatingos Žaliakalnio auros, nes kiekvienas su šiais objektais susijęs projektinis sprendimas viešai aptariamas.


Ši aplinkybė turėtų užtikrinti, kad bus atsižvelgta ne tik į siaurus verslininkų interesus.

Straipsnyje nepaminėta, kad archtarybą daugiausia sudaro nupirdę ar šiaip nekompetetingi girtuokliai. Stebint archtarybos posėdžius galima prisiklausyti tokių dalykų, kad net ausys linksta

[liutass]

Kauno "Technopolis" dar nelaidojamas
| 2004 11 17 07:37:40 |

Ilgiau nei tikėtasi užtrukęs Kauno modernaus technologinio miestelio "Technopolis" kūrimas Aleksote, greta S. Dariaus ir S. Girėno oro uosto, nebus stabdomas, teigia technologinių ir inovacinių įmonių miestelio idėjos autoriai.

Antradienį vykusiame viešosios įstaigos "Technopolis" valdybos išplėstiniame posėdyje pripažinta, kad dėl finansavimo bei dokumentacijos rengimo sunkumų projekto vykdymas vis dar neįsibėgėja. Tačiau prieita prie išvados, kad projektą tikslinga įgyvendinti toliau.

"Dar yra realių galimybių neatsisakyti "Technopolio" idėjos. Daug laiko jau praradome, daugelis verslininkų yra nusivylę. Jei reikalai pajudės labai greitai, bus pagaliau patvirtintas detalusis planas, dar sugebėsime pasinaudoti struktūrinių fondų galimybėmis", - teigė vienas iš "Technopolio" iniciatorių, bendrovės "Elinta" vadovas Vytautas Jokužis.

"Technopolio" valdybos pirmininko Albino Balčiūno teigimu, artimiausi laukiantys darbai - patvirtinti būsimo inovacijų miestelio teritorijos detalųjį planą, paruošti technologijų miestelio viziją, parengti infrastruktūros techninį projektą ir kitą dokumentaciją. Dokumentų rengimui tikimasi gauti apie 10-15 mln. litų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Jei šie darbai bus sėkmingai įveikti, tikimasi, kad pirmosios statybos teritorijoje galėtų prasidėti maždaug po metų.

Pirmame etape "Technopolis" turėtų kurtis 10 hektarų sklype. Apskaičiuota, jog 3000 darbo vietų sukūrimui projekto vertė sieks apie 30 mln. litų. Pusę šių lėšų projekto įgyvendinimui tikimasi gauti iš ES fondų, likusius pinigus turėtų investuoti įmonės, kurios pačios taip pat galės gauti ES fondų paramą.

Pasak A. Balčiūno, atlikus rinkos tyrimus paaiškėjo, jog "Technopolyje" norėtų kurtis apie 100 įmonių. A. Balčiūno žiniomis, į Baltijos valstybes dairosi ir kai kurios didžiosios aukštųjų technologijų kompanijos, pavyzdžiui "Nokia".

"Technopolio" iniciatoriai akcentuoja, jog Kauno miestas turi milžinišką žinių ir patyrimo, pažangių technologijų, tiksliųjų prietaisų, informatikos, inovacijų ir mokslo potencialą. Reikia tik sudaryti sąlygas inovacinių įmonių ir universitetų bendradarbiavimui.

Viešosios įstaigos "Technopolis" steigėjai yra Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmai, miesto savivaldybė bei universitetai.

ELTA

http://www.omni.lt/?i$9359_16007$z_229263

"OMNI Laikas" el. paštu. Užsisakykite čia - http://omnitel-laikas.zinios.lt
"OMNI Laiko" naujienas galima rasti WAP'e adresu http://wap.omni.lt

[liutass]

Valdininkai “Technopolį” žada atšildyti pavasarį

Pirmąsias statybas inovacinių įmonių miestelyje planuojama pradėti po metų

Viešosios įstaigos “Technopolis” valdybos išplėstiniame posėdyje Kauno valdininkai turėjo progos iniciatyvinės grupės įmonių vadovams paaiškinti priežastis, dėl kurių nuo metų pradžios nepavyksta pabaigti oro uosto detaliojo plano.

Praėjusią savaitę “Kauno diena”, remdamasi specialistų nuomonėmis, labai kritiškai rašė apie įtartiną Kauno biurokratų delsimą skirti sklypą “Technopoliui”.

“Negalėčiau atsakyti, kodėl tiek ilgai užtrukta. Detalųjį planą pradėjome nagrinėti prieš metus, buvo daug diskusijų, kurios kilo tik todėl, kad projektui pritrūko vaizdžios medžiagos. Gal todėl ne viską suprato ir Aleksoto visuomenė, ir Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovai”, - teisinosi Kauno miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius. Jis užuolankom pripažino, kad Kultūros vertybių apsaugos departamentas šiuo atveju projekto rengėjams kėlė labai aukštus reikalavimus.

“Reikalavimai nustatyti po ilgų diskusijų su ekspertų taryba, o ši buvo labai reikli kaip tik šiam žemės plotui, nors “Technopolis” į istorines oro uosto ribas nepatenka. Susidariau įspūdį, kad ekspertai nesuprato, kaip “Technopolis” iš tikrųjų atrodys”, - sakė S.Lukošius.

Posėdyje dalyvavęs UAB “Elinta” direktorius Vytautas Jokužis su abejonėmis vertino naujausius valdininkų pažadus.

“Mes kol kas tik dairomės naujo žemės sklypo įmonei, tačiau galutinai neatmetame ketinimų įsikurti ir “Technopolio” teritorijoje, tai priklausys nuo to, kaip bus įgyvendinami dabar duoti pažadai”, - sakė V.Jokužis.

Šiek tiek padidėjusį direktoriaus entuziazmą tuoj pat sumažino S.Lukošius.

“Detaliojo plano rengimas užtruktų dar porą mėnesių, jeigu būtų dirbama labai aktyviai”, - sakė Strateginio planavimo skyriaus vedėjas.

Po to jis pridėjo dar tris savaites planui patikrinti. Tada planas būtų pateiktas svarstyti Kauno miesto tarybos komitetams.

“Svarstymo trukmė komitetuose priklausys nuo to, kaip politikai susipažinę su šia problema. Prognozuoju, kad tai gali užtrukti apie tris mėnesius”, - sakė S.Lukošius.

Taigi valdininkai pasirengę triūsti pasiraitoję rankoves. Iš visų jėgų dirbta visus metus - galima padirbėta dar pusmetį. Tačiau biurokratų aktyvumas labai apgaulingas - garvežys ūkia, pūškuoja, tačiau iš vietos nejuda.

Vilčių teikia “Technopolio” valdybos pirmininkas Albinas Balčiūnas.

“Artimiausiu laiku parengsime technologijų miestelio viziją, infrastruktūros techninį projektą ir kitą dokumentaciją. Tam tikimasi gauti apie 10-15 mln. Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Jei šie darbai bus sėkmingai įveikti, pirmosios statybos teritorijoje galėtų prasidėti maždaug po metų”, - sakė A.Balčiūnas.

Pirmosioms statyboms “Technopolis” turėtų skirti 10 hektarų. Tikimasi, kad miestelyje bus sukurta apie 3000 darbo vietų.

http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=23597

[liutass]

Kaune - naujas kompiuterių gamybos ir prekybos centras
VŽ 2004 m. lapkričio 18 d.

Nešiojamų ir asmeninių kompiuterių gamintoja UAB "Inida" rytoj, lapkričio 19 d., Kaune atidaro kompiuterių prekybos ir gamybos centrą. Bendrovė investavo į šį centrą daugiau kaip 700.000 Lt. Naujajame gamybos ceche per mėnesį bus galima surinkti iki 2.000 kompiuterių.

Bendrovė šiemet ketina, jog jos apyvarta bus apie 18 mln. Lt – 29% didesnė nei pernai, kai ji buvo 14 mln. Lt.
(VŽ online)

[Mantas]

Taip, turim

Gelžbetoninis monstras jau turi šeimininkus

Gali būti, jog Kaune netrukus sumažės apleistų gelžbetoninių nebaigtų statyti monstrų.

Šalia statomo Stoties turgaus ir bendrovės „Sanitas“ daugiau nei dešimtmetį riogsojęs nenaudojamas karkasinis pastatas dar kartą perėjo į anksčiau jį turėjusios bendrovės rankas.

Didžiausiai Lietuvoje vaistų gamybos bendrovei „Sanitas“ už 1,6 mln. litų įsigijus 100 procentų veiklos nevykdančios, tačiau nekilnojamojo turto turinčios bendrovės „Altisana“ akcijų, drauge įsigytas ir apie 1,2 hektaro ploto žemės sklypas, besiribojantis su „Sanito“ teritorija, ir nebaigtas statyti cechas.

Šis cechas buvo pradėtas statyti dar tuomet, kai „Altisanos“ akcijas valdė „Sanitas“. Vėliau likviduojamos įmonės statusą turėjusios „Altisanos“ akcijos buvo nuostolingai parduotos.

Mažai pastebimas tarp gamybinių pastatų stūksantis gelžbetoninis monstras keletą metų skurdo, nesusilaukdamas tokio visuomenės dėmesio kaip kitos nebaigtos sovietmečio statybos Kęstučio gatvėje ar Karaliaus Mindaugo prospekte.

Kauno savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius prisiminė, jog prieš keletą metų vyko derybos tarp Stoties turgaus akcininkų ir ankstesnių pastato šeimininkų. Šiame sklype siūlyta įrengti turgavietę, išplėsti lauko prekybos plotą. Tačiau derybos nutrūko.

Šiuo metu bendrovė „Sanitas“, prisijungusi valdomą farmacijos bendrovę „Endokrininiai preparatai“, atlieka didelę reorganizaciją. Ampulinių preparatų gamintojo sujungimą su „Sanitu“ numatoma baigti kitų metų pradžioje.

„Sanitas“ jam priklausančios farmacijos bendrovės teritorijoje Aleksote, Veiverių gatvėje, numato statyti naują vaistų fabriką.

Generalinio „Sanito“ direktoriaus Donato Jazukevičiaus teigimu, apleisto gamybos cecho likimas šiuo metu dar svarstomas, rengiamas projektas.