Projektai Kaune (archyvas)

[99]

Butu idomu isgirsti projektuotoju argumentus, kodel jie pasirinko toki kontrastuojanti aplinkai dizaina

...architekto teigimu, viešbučio projektinius pasiūlymus KVAD'as svarstė 4 tarybos posėdžiuose. "Jų nariai dėl pastato architektūros pasidalino į 3 grupes - siūlyta projektuojamo pastato tūrį architektūriškai skaidyti tai horizontaliai, tai vertikaliai, tai terasomis, o mes pasistengėme visus pasiūlymus sujungti į vieną", -grindė sumanymą architektas.

[liutass]

Radau tikrai nebloga strateginio plano zemelapi:
http://www.kaunas.lt/miestas_/bendra.../bp/index.html

[Mantas]

Nupirktos Žemųjų Šančių kareivinės
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5327445

[liutass]

Nupirktos Žemųjų Šančių kareivinės
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5327445

Cia labai gera zinia. Labai

[Doncikas]

Hmm, čia biški iš senesnių temų.
Koks čia bus PC? gal kas nors turit kokį maketą ar šiaip informacijos?
Kadangi Kaune trūksta geroje vietoje esančių žemės sklypų, šią problema bandoma spręsti griaunant senus pastatus. Vietoj jų kyla nauji prekybos centrai. Nugriovus didžiąją dalį buvusio “Inkaro” pastatų, vietoj jų išdygs dar vienas naujas prekybos centras.

[liutass]

Hmm, čia biški iš senesnių temų.
Koks čia bus PC? gal kas nors turit kokį maketą ar šiaip informacijos?
Kadangi Kaune trūksta geroje vietoje esančių žemės sklypų, šią problema bandoma spręsti griaunant senus pastatus. Vietoj jų kyla nauji prekybos centrai. Nugriovus didžiąją dalį buvusio “Inkaro” pastatų, vietoj jų išdygs dar vienas naujas prekybos centras.

"Inkaro" vietoje bus Norfa XXL. Makto neturiu, bet atrodys kaip visos Norfos. Tai bus salia "Gardesio" kepyklos. Normaliai sutvarkys ta dali terijos, kur anksciau buvo apleista.

[liutass]

aišku
nelabai man jos patinka, bet ką padarysi.
Beje kaip ten pas juos matuojamas tas plotas? S; M; L XL; XXL kokie ten jų plotai maždaug?
beje tas Norfos puslapis tikras šūdas

Bus dar dvi Norfos XXL: Silailniuose Baltijos g. gale ir Silainiuose prie Maximos. Ten ir Uno-X nauja degaline, osiek tiek toliaus viaduko i MEGA centra priestiltis. Darbai visur juda sparciai.

[liutass]

Kauno Senamiesčio gatvelės laukia remonto

2004 spalio mėn. 21 d.

Kauno komunalininkai rengiasi labiausiai apleistų Senamiesčio gatvių rekonstrukcijai. Tačiau kada prasidės darbai penkiose gatvėse nežinia, nes dar neaišku, iš kur reikės gauti lėšų. Penkios senamiesčio gatvelės – Palangos, Druskininkų, Kurpių, Puodžių bei Smalininkų labiausiai apleistos.

Šių gatvių danga duobėta, lietingu oru daugelyje vietų telkšo balos. Dabar ketinama pakloti lietaus kanalizaciją, pakeisti grindinį. Tačiau tai padaryti ne taip paprasta, nes pagal kultūros vertybių apsaugos departamento reikalavimą, grindinys negali būti bet koks.

„Tai negali būti paprastos betono trinkelės kaip kitose gatvėse. Negali būti ir asfaltas. Trinkelės – betoninės ar granitinės turi kuo labiau atitikti akmens formą. Mes derinsime projektą su kultūros vertybių apsaugos specialistais. Be to, meistrai, dėsiantys grindinį, turės praeiti atestaciją kultūros vertybių apsaugos departamente,“ - sako Kauno miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus miesto tvarkymo poskyrio viršininkas Valius Knokneris.

Preliminariais paskaičiavimais, penkių gatvelių remontui reikės beveik 7 mln. litų. Miestas jau dabar turi kelis svarbius transporto investicinius projektus - Europos prospektą, Čiurlionio tilto mazgą, Aleksoto tiltą ir Marvelės gatvės rekonstrukciją. Iš Kelių direkcijos kelių plėtros programai skiriamų lėšų miesto gatvių priežiūrai per metus tegalima sutaupyti vienos gatvelės remontui – tai yra 1 mln. litų.

„Prioritetus teikiame didiesiems projektams. Faktas, jog sunku būtų pritraukti lėšas iš Europos Sąjungos fondų kaip turizmo objektui, nes nė vienoje gatvelėje nėra viešo turizmo objekto. Manau, jog realiausia kiekvienais metais po gatvelę remontuoti iš kelių direkcijos skiriamų pinigų. Taip pat lieka biudžeto lėšos,“ - teigia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis.

Artimiausiomis dienomis ketinama skelbti konkursą techniniam gatvių rekonstrukcijos projektui perengti. Pavasarį jį jau tikimasi turėti. Kada prasidės darbai, dar neaišku. Pirmiausia turi paaiškėti realūs finansavimo šaltiniai.

Kauno radijo ir televizijos žinių tarnyba

[Doncikas]

Nupirktos Žemųjų Šančių kareivinės
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5327445

xex įdomu ką verslininkai numano ten statyt
vistik darbus turės pradėt jau po keturių mėnesių:
Apgriuvusių kareivinių atstatymo darbus pirkėjai privalės pradėti praėjus ne daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo sutarčių įteisinimo. Parengtus projektus pirkėjai privalės suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

[Doncikas]

Bendrovės “Stoties turgus” privatizacijos skaidrumas smulkiesiems verslininkams kelia nerimą

Smulkieji verslininkai ragina stabdyti bendrovės “Stoties turgus” privatizaciją. Savivaldybei priklauso 51 procentas akcijų. Lapkričio pabaigoje turėtų įvykti pirmasis aukcionas.

Parduodamų akcijų pradinė kaina - 8,8 milijono litų.

Turguje dirbantys žmonės įtaria, kad šis sandoris domina stambius verslininkus, kurių tikslas - užvaldyti miesto centre esančią teritoriją.
<.........>
Bendrovės valdyboje yra ir žinomas Kauno verslininkas liberalcentristas Arvydas Žilevičius. Jis laikomas vienu įtakingiausių miesto nekilnojamojo turto verslo atstovų. Neseniai jo vadovaujama bendrovė “Baltic Realty Adviser” įsigijo buvusią Savivaldybės bendrovę “Apželdinimas”. Įdomus sutapimas, jis vienintelis dalyvavo aukcione. Su A.Žilevičiaus pavarde siejami didžiųjų Kauno prekybos centrų projektai.
http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=23023

[liutass]

Netoli Kauno iškilo antroji šalyje vėjo jėgainė

ELTA
2004 spalio mėn. 25 d.

Netoli Kauno, Juragiuose, elektros energiją pradėjo gaminti antroji šalyje vėjo jėgainė, rašo "Kauno diena". Jėgainė, jos atvežimas iš Danijos, montavimas, derinimas ir kiti darbai iki paleidimo kainavo apie 130 tūkst. litų.

Planuojama, kad per metus vėjo "malūnas" Jūragiuose pagamins apie 180 kilovatvalandžių elektros.

"Ši jėgainė turėtų atsipirkti per penkerius metus", - teigė Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos prezidentas Petras Jonaitis.

Šių metų pavasarį Kaišiadorių vyskupija Vydmantų kaime (Kretingos r.) pastatė pirmąją Lietuvoje pramoninę vėjo jėgainę, bet žmonės jaudinasi, kad vėjo jėgainės spinduliuoja elektromagnetines bangas. P. Jonaitis to neneigia, tačiau, pasak jo, vėjo jėgainėse generatoriai įrengti 40 - 50 metrų aukštyje, todėl, esą, šalia jėgainės esantiems žmonėms spinduliavimas nekelia jokios grėsmės.

[Doncikas]

Tiltas puošiasi naujais rūbais

Jau beveik baigti šiemet numatyti Aleksoto tilto atnaujinimo darbai - pagrindinei perdangai pagamintos sijos galės atlaikyti net 16 tankų

Aleksoto tiltas kapitališkai remontuojamas greičiau, nei planuota. Jau parengtos pagrindinės detalės - viduriniosios perdangos sijos, kurioms pagaminti bei sumontuoti atseikėta 929,6 tūkst. litų. Šiemet likusius smulkesnius darbus “Kauno tiltų” darbininkai ketina baigti per pusantro mėnesio.

Atnaujino ledlaužines atramas

Lietuvos automobilių kelių direkcijai skyrus 7,6 mln. Lt, Aleksoto tilto remontas prasidėjo balandį. Per pusę metų atnaujintos šešios tilto atramos, iš kurių dvi yra krantinėse. Kai kuriose vietose nubyrėjusį betoną darbininkai pakeitė nauju. Ant atramų buvo užpurkšta specialaus tinko. “Projektuotojams įrodėme, kad betono spalva nėra estetiška, todėl atramos bus nudažytos tamsiai ruda spalva”, - sakė remonto darbų vadovas Antanas Krajackas.

Seniems dažams nuvalyti nuo metalinių konstrukcijų, kurių bendras plotas siekia 12,1 tūkst. kv. m, prireikė apie 500 tonų kvarcinio smėlio. Senų dažų kiekis siekė apie 3 tonas. “Kauno tiltų” darbininkai konstrukcijas perdažė šviesiai raudona spalva.

Didelio slėgio įrengimais buvo nuvalyti ir dviejų atramų ledlaužiai. Šių atramų paviršiai kaip peilio ašmenys per atlydį sulaužo pasroviui plaukiančias ledo lytis. Jos nuo išgriovimo apsaugo atramas, o vanduo negali išplauti pamatų. “Pamatinę dalį sutvarkysime šiemet, apsauginį aptvarą išvalysime nuo žemių, o į jį pridėsime akmenų”, - sakė A.Krajackas, paklaustas, kodėl prie tilto riogso didžiulė krūva akmenų. “Juos specialiai atvežėme iš Rizgonių karjero”, - pridūrė darbų vadovas.

Pakeitė perdangos konstrukciją

Tilto važiuojamąją dalį laiko išilgai viso statinio sumontuotos aštuonios sijos. Tik ant perdangos, pačiame tilto viduryje, įrengtos dvi sijos. Taip yra todėl, kad 1930 m. danų inžinieriaus Knudo Hojegardo pastatyto Aleksoto tilto viduriniąją dalį iki Antrojo pasaulinio karo buvo galima pakelti. Šios tilto remonto dalies darbai laikomi vienais sudėtingiausių.

“Po perdanga, kaip ir kitur, bus aštuonios sijos”, - sako A.Krajackas. Jas jau pagamino “Kauno energetikos remonto” bendrovė. Viena tilto sija sveria aštuonias tonas ir gali atlaikyti 80 tonų apkrovą, arba maždaug du vidutinės klasės šiuolaikinius tankus.

“Visos sijos buvo suvirintos per pusantro mėnesio, nors darbams rengtasi, atliekant įvairius bandymus, net 2 mėnesius”, - sakė “Kauno energetikos remonto” įmonės generalinis direktorius Albertas Navickas.

Sijos ant Aleksoto tilto bus montuojamos kitų metų pavasarį. “Prieš tai, apie kovo mėnesį, transporto eismas tiltu bus visiškai uždraustas, demontuota senoji perdanga ir tik tada montuojamos naujos sijos”, - sakė A.Krajackas. Sumontuota vidurinioji perdanga negalės būti pakelta.

Darbai vyksta sparčiau

A.Krajacko teigimu, Aleksoto tilto remonto darbai vyksta sparčiau, nei planuota. Jų grafiko nesutrukdė net priverstinės prastovos, kai gegužę Veiverių gatvėje buvo rasta pusę tonos svėrusi aviacinė bomba, o liepą prie vienos atramų - du prieštankiniai šaudmenys.

“Vėliau radome tik bombos skeveldrą, kuri, matyt, prie tilto atsirado, kai atsitraukdami vokiečiai tiltą susprogdino”, - sakė A.Krajackas. Kol kas neaišku dėl Aleksoto tilto turėklų. Projektuotojai turėklus su sovietmečio simboliais, penkiakampėmis žvaigždėmis, siūlo palikti ateities kartoms.

A.Krajackas sakė dar nežinąs, kokia spalva jie bus nudažyti. “Projektuotojai apskritai nori turėklus tik nušlifuoti ir palikti tokius, kokie yra, bet jei taip bus, tokie turėklai tik darkys tilto estetinį vaizdą”, - mano A.Krajeckas.

[liutass]

Kaunas turi realias sąlygas kurti el. miestą

ELTA
2004 spalio mėn. 27 d.

Kaunas turi realią galimybę tapti elektroniniu miestu (el. miestas), kuriame įdiegtos interaktyvios paslaugos būtų naudojamos visoje šalyje, įsitikinęs "Infobalt" viceprezidentas Virginijus Jasaitis. Šiam tikslui reikalinga suvienyti Kauno verslo, mokslo bei valdžios pajėgas, surasti finansavimo šaltinius ir pradėti tobulinti miesto gyvenimą.
El. miesto kūrimas gerokai pagerintų įvairių paslaugų kokybę, taupytų laiką ir pinigus, trečiadienį Kaune surengtame seminare teigė informacinių technologijų žinovas.

El. miestas suprantamas kaip sistema, gerinanti visuomenės gyvenimą per informacines technologijas. Tai įvairios interaktyvios paslaugos piliečiams, verslui ir viešajam sektoriui. Pavyzdžiui, internetu gali būti išduodami leidimai, sumokami mokesčiai, mobiliuoju telefonu atsiskaitoma už transporto paslaugas ir t. t.

Pasak V. Jasaičio, kol kas nė vienas Lietuvos miestas negali pasigirti pažengęs el. miesto projektų diegime. Praėjusiais metais pateikus Europos Sąjungai (ES) ataskaitą, paaiškėjo, kad Lietuvos informacinės visuomenės rodikliai prasčiausi tarp ES šalių. Pasaulio ekspertai pabrėžia, kad ateityje žmonių gerovė priklausys būtent nuo žinių ekonomikos, o jos pagrindas yra informacinė visuomenė.

Pasak V. Jasaičio, investicijos į informacines technologijas yra nedidelės, lyginant su tuo, kokį jos duoda efektą, tačiau Lietuvos Vyriausybė tai kol kas daro vangiai. "Infobalt" viceprezidento įsitikinimu, per artimiausius 4 metus jos turėtų didėti bent 10 kartų.

"Kaune yra subrendusios sąlygos kurti el. miestą. Čia yra iniciatyvių verslo įmonių, kurios dabar savo produktus eksportuoja. Kauno akademinė bendruomenė neužleidžia pozicijų informacinių technologijų mokslo srityje, tik kažkodėl nedirba verslui. Miesto valdžia, rodos, irgi supranta šiuos procesus", - komentavo V. Jasaitis. Tačiau kol miestų biudžetai deficitiniai, sunku tikėtis, kad čia bus pradėtos diegti paslaugų naujovės.

Pasak specialistų, el. miesto kūrimui taip pat reikia pasitelkti struktūrinius fondus bei privatų kapitalą. Naujovių diegimą stabdo ilgai trunkantys biurokratiniai finansavimo procesai, o pačios informacinės technologijos žmonių gyvenimą gali patobulinti gana greitai. Pavyzdžiui, elektroninis transporto bilietas, kurį numatoma įdiegti trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, galėtų atsirasti per metus.

Elektroninio bilieto projekto įgyvendinimui 2004-2006 metais iš ES fondų tikimasi gauti iki 14 mln. litų. Trijų didžiųjų miestų savivaldybės 2005 ir 2006 metų biudžetuose turės numatyti iki 1 mln. litų projekto bendram finansavimui. Pirmieji projekto rezultatai viešajame transporte jau gali pasimatyti 2006-ųjų pradžioje.

[liutass]

Parduoda telefonu norvegams - iš Kauno
VŽ 2004 m. lapkričio 2 d.

UAB "Kaunas Communication Center", Norvegijos kapitalo prekybos telefonu bendrovė, atakuoja Norvegijos rinką iš Kauno. Tik liepą pradėjusi veikti įmonė telefonu iš Lietuvos pardavinėja norvegams su sveikatos apsauga susijusius produktus. Norvegus į Lietuvą atviliojo keturiskart pigesnė darbo jėga ir lietuvių imlumas kalboms.

"Pardavinėti telefonu bendraujant ne gimtąja kalba yra nemenkas iššūkis, bet
mes pasirengę šį iššūkį priimti, - sakė Larsas Jendemšio (Lars Gjendemsjo), UAB
"Kaunas Communication Center" (KCC) direktorius. - Dabar, po 3 mėnesių darbo,
kai kurių mūsų darbuotojų pardavimai beveik prilygsta jų kolegų Norvegijoje
darbo rezultatams".
Ponas Jendemšio Norvegijoje dirbo tokia pat veikla užsiimančioje įmonėje, joje
- apie 600 darbuotojų. 100% KCC akcijų priklauso vienam iš Norvegijos įmonės
akcininkų.
"Idėja sukurti tokią įmonę Lietuvoje kilo, kai pabendravome su panašia veikla
užsiimančios Norvegijos kapitalo įmonės Rygoje atstovais, - prisiminė įmonės
vadovas. - Vėliau daug padėjo Vytautas Valaitis, Kaune veikiančio Norvegijos
regiono Vestfoldo informacijos centro vadovas, ir Norvegijos garbės konsulas
Lietuvoje".
Išlaidos telefono ryšiui su Norvegija bendrovei atseina maždaug tiek pat kaip
pačioje Norvegijoje - naudojamasi internetiniu telefono ryšiu.

Kalba - per 3 mėnesius
Naujosios įmonės steigėjams pavyko rasti Kaune tik apie 10 gerai norvegų, švedų
ar danų kalbas mokančių žmonių, o jų reikėjo daugiau. Tada pasikonsultuota su
Lietuvos universitetų specialistais, kaip reikėtų lietuvius greitai išmokyti
kalbėti norvegiškai. Šie rekomendavo rinktis gerai anglų kalbą mokančius ir
aukštąjį išsilavinimą turinčius žmones.
"Kasdien nuo liepos mūsų darbuotojai kalbos mokėsi po 8 valandas ir dabar jau
sėkmingai pardavinėja produktus telefonu klientams Norvegijoje, - pasidžiaugė
įmonės vadovas. - Tiesa, mes pirmiausia perkėlėme į Lietuvą lengvą,
specializuotą projektą. Darbuotojai prieš akis turi tekstą, jiems tenka kalbėti
gana siaura tema. Iš pradžių taip lengviau - juk parduodant reikia įveikti ir
savotišką barjerą, įsigyti prekių siūlo ne gimtąja kalba šnekantis žmogus".
Įmonės vadovas tikisi, kad darbuotojų skaičius įmonėje (joje dabar - 32
darbuotojai) didės - tikėtina, kad ateityje iš Norvegijos bus perkeliama
sudėtingesnių projektų. Galbūt čia bus užsiimama ne tik pardavimais, bet ir
kitokių rūšių klientų aptarnavimu telefonu. Didžiausio laimėjimo tikimasi per
artimiausius 2-3 metus, kol atlyginimų skirtumas tarp Lietuvos ir Norvegijos
dar gana didelis. Vėliau tokios paslaugos turėtų tapti populiaresnės ir
Lietuvos rinkoje. Pasak pašnekovo, tikimybė vėliau keltis į pigesnės darbo
jėgos šalis gana menka: trukdys kalbos barjeras.
"Norvegijoje mes sėkmingai pardavinėjame telefonu draudimo, mobiliojo ryšio
paslaugas, kitus produktus, - aiškino direktorius. - Lietuvoje tam, kad
išspręsčiau problemą, neretai turiu eiti į paslaugas teikiančios įmonės biurą.
Norvegijoje dažniausiai panašius reikalus galima sutvarkyti telefonu, taip
efektyviau. Tokia klientų aptarnavimo dalis netolimoje ateityje neišvengiamai
turi didėti ir Lietuvos rinkoje".

[99]

Vienos architektų dirbtuvės padaryti renderiai pastato Savanorių prospekte. Apie patį pastatą info nėra, ar tai jau realus projektas ar tik architekto pasiūlymas. Manau kauniečiai atpažins vietą ir įvertins skirtumą, tarp dabar ten stovinčio vaiduoklio ir šio, dar neįgyvendinto administracinio pastato vizijos.

[99]

ĄŽUOLYNO SPORTO CENTRO EKO RŪBINĖS
galbūt šį statinį, nelabai ir būtų galima vadinti pastatu, gal daugiau detale, papildančia komplekso visumą ir įdomus jis ne savo funkcionalumu, o architektūriniu sprendimu.














na ir pats sporto ir sveikatingumo komplekso pastatas:

[Doncikas]

Ir dar žinių apie Sporto rūmus:

Nemuno salos infrastruktūros projektui numatoma skirti 600 tūkst. litų

Ketvirtadienį Kauno miesto tarybai pritarus, pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje projektavimo ir statybos bei Nemuno salos infrastruktūros projektui parengti bus skirta 600 tūkst. litų. Pinigai savivaldybės Komunalinio ūkio skyriui bus skirti iš lėšų, surenkamų už inžinerinę infrastruktūrą.

Kaip teigia Kauno savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Petras Morkūnas, pramogų ir sporto rūmams projektuoti Nemuno saloje bei sumokėti už atliktus darbus šiais metais iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo buvo skirta tik 200 tūkst. litų.

Projektavimo darbų sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės ir individualios įmonės "E. Miliūno studija" buvo pasirašyta dar prieš 6 metus, 1998 metų spalio 22 dieną. Šių metų kovo 4 dieną Kauno miesto taryba nutarė sporto rūmus statyti Nemuno saloje. Miesto ūkio departamento aiškinamajame rašte teigiama, jog šio objekto projektavimo darbų sutarties suma - 3,8 mln. litų. Iki šių metų spalio 15 dienos atlikta projektavimo darbų už daugiau kaip 1 mln. litų, šiais metais numatoma atlikti dar už 600 tūkst. litų.

Miesto tarybos posėdyje taip pat numatyta patvirtinti du Nemuno salos detaliuosius planus bei įpareigoti savivaldybės administraciją parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl minėtų sklypų perdavimo Kauno miesto savivaldybei valdyti nuosavybės teise. Vienas iš sklypų numatytas 10 tūkst. vietų sporto rūmų statybai, kitas liks bendro naudojimo parko teritorija.

Patvirtinus detaliuosius planus, bus sudarytos sąlygos parengti sporto rūmų techninį projektą ir išduoti leidimą statybai. Tai būtina kuo skubiau padaryti norint Lietuvoje surengti Europos krepšinio čempionatą.

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, Nemuno salos detalusis planas svarstytas jungtiniame Kauno miesto architektų tarybos ir Architektų sąjungos valdybos posėdyje ir šių metų birželio 29 dienos protokolu nutarta pritarti pramogų ir sporto rūmų statybai Nemuno saloje.

Detalusis planas svarstytas ir ekspertų tarybos prie Aplinkos ministerijos, bet aptarimo protokolas dar nepateiktas. Taip pat atlikta projekto aplinkos vertinimo analizė, eismo intensyvumo tyrimai, inžineriniai geologiniai tyrimai. N. Valatkevičiaus teigimu, Nemuno salos dalies urbanizavimas paskatins miesto centrinės dalies vystymąsi bei Nemuno dešinio kranto susiejimą su kairiuoju. Ateityje numatoma statyti tiltą, jungiantį salą su Žemąja Freda.

Kauno politikams taip pat bus siūloma pritarti 4 aukštų, maždaug 2500 vietų stovėjimo aikštelės Karaliaus Mindaugo prospekte bei dengtų galerijų Karmelitų ir Griunvaldo gatvių dalyse statybai. Numatyta, kad daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje 1500 vietų bus skirta sporto ir pramogų rūmų Nemuno saloje lankytojų automobiliams statyti.

N. Valatkevičiaus rašte teigiama, jog savivaldybės įmonė "Kauno planas" atliko transporto srautų tyrimą ir kaip efektyviausią transporto srautų valdymo ir automobilių parkavimo problemos sprendimą būsimo prekybos centro "Akropolio" savininkams rekomendavo automobilių stovėjimo aikštelę statyti virš Karaliaus Mindaugo prospekto. Jau yra parengtas sutarties su bendrove "Domus nova" projektas dėl įmonės įsipareigojimo už savo lėšas pastatyti, įrengti ir suteikti neatlygintinai miesto reikmėms nuolatiniam naudojimui 1500 vietų automobiliams statyti.

[Doncikas]

“Akropolis” laukia politikų verdikto

Miesto Taryba rytoj turėtų nuspręsti, ar palaiminti vieną didžiausių Kauno investicinių projektų, kurio vertė siekia apie 250 milijonų litų

Ketinimai buvusio “Kauno audinių” fabriko vietoje statyti didžiulį prekybos ir pramogų centrą “Akropolis” išprovokavo gana audringas diskusijas. Nekilnojamojo turto valdymo ir vystymo bendrovės “Akropolis” valdybos pirmininko Mindaugo Marcinkevičiaus nuomone, nemaža dalis mestų kaltinimų nėra pagrįsti.

“Praėjusią savaitę buvau Varšuvoje, kur pačioje miesto širdyje atidarytas 110 tūkstančių kvadratinių metrų prekybos centras. Panašaus profilio objektai miesto centrui suteikia gyvybingumo”, - teigė M.Marcinkevičius. Kauno “Akropolis” turėtų užimti 60 tūkstančių kvadratinių metrų plotą. Į jį planuojama investuoti apie 250 milijonų litų. M.Marcinkevičius vakar atsakė į “Kauno dienos” klausimus.

Diskusijos įžiebė aistras

- Kodėl iki šiol Kaune nepradėtas statyti didžiausias prekybos, pramogų ir laisvalaikio centras “Akropolis”?

- Kol kas neturime projekto, nes sutrukdė biurokratiniai barjerai. Jie iškilo ir dirbtinai, ir natūraliai. Ne kartą spaudoje rašyta apie Kauno architektų aštrias diskusijas dėl mūsų projekto. Jos toli peržengė miesto ribas. Būtent dėl šių priežasčių parengiamieji darbai užsitęsė. Dar ir šiandien tiksliai nežinome, kada visos kliūtys bus įveiktos

- Vietos “Akropoliui” ieškota gana ilgai. Kodėl pasirinkta buvusi “Kauno audinių” teritorija, nors iš anksto žinota, kad galite sulaukti tam tikro pasipriešinimo?

- Iš tikrųjų vietos “Akropoliui” ilgai ieškojome. Ne iš karto pasirinkome “Kauno audinių” variantą. Esame įsigiję sklypą prie įvažiavimo į Kauną nuo Vilniaus pusės. Tačiau tai ateities planai, o “Akropoliui” įsigijome buvusį fabriką. Tai padarėme dėl kelių priežasčių. Pirmiausia - panašaus profilio objektai turi būti miesto centre. Tuo esu įsitikinęs ir nesutinku su teiginiais, kad tokius centrus reikia iškelti į miesto pakraštį. Taip pat teigiama, kad miesto centrą reikia palikti smulkiems prekybininkams, kurie galėtų klestėti. Nieko panašaus. Išvijus iš centro didžiuosius prekybos centrus, miesto širdyje nebeliktų gyvybės. Tai jau patyrė ne vienas Europos miestas. Dabar vyksta atvirkštinis procesas, kai kurie miestai bando į centrą sugrąžinti panašius objektus.

Į infrastruktūrą ketinama investuoti dešimtis milijonų litų

- Ar buvo atliktas tyrimas, kaip pasikeistų transporto sistema pastačius tokį milžinišką centrą?

- Statant tokio dydžio objektą niekam dar nepavyko išvengti transporto problemų. Tačiau šį procesą galima kontroliuoti. Tiesiog tam reikia papildomų investicijų. Jau esame atlikę studiją. Reikia investuoti į konkrečius projektus, o paskui juos turėsime realizuoti. Manau, kad juos įgyvendinus transporto problemas galima suvaldyti. Į infrastruktūrą esame numatę investuoti dešimtis milijonų litų.

- Bene daugiausiai aistrų ir kritikos sukėlė ketinimai virš Karaliaus Mindaugo prospekto pastatyti didžiulį garažą. Šis klausimas rytoj bus svarstomas miesto Taryboje. Kaip Jūs pats vertinate šią idėją?

- Kai įsigijome buvusią “Kauno audinių” gamyklą, parengėme daugiau nei penkias galimų projektų versijas. Buvo svarstomi visi variantai. Šiose diskusijose dalyvavo ir “Kauno plano” atstovai. Jų iniciatyva ir gimė idėja virš Karaliaus Mindaugo prospekto įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. “Kauno plano” specialistai automobilių aikštelę pasiūlė atitraukti nuo vaikų darželių, Karmelitų bažnyčios ir miesto centro. Buvo pasiūlyta ją perkelti virš Karaliaus Mindaugo prospekto. Iš pradžių ši idėja mus labai gąsdino. Neįsivaizdavome, kiek daug tai gali kainuoti. Jau dabar įvardijamos didelės sumos, tačiau bijome, kad statant jos gali dar išaugti. Tik gavę preliminarias statybos bendrovių išvadas nusprendėme, kad galime imtis šio projekto. Tiesiog viskas turi būti daroma civilizuotai, atsižvelgiant į šios Kauno dalies ypatumus.

Oponentų priekaištai stebina

- Būta kalbų, kad Jūs net stabdote šį projektą?

- Tos diskusijos, kurios gimė architekto Audrio Karaliaus iniciatyva, kai kam sukėlė teigiamų, kai kam neigiamų emocijų. Jų pagrindu gimė įvairiausi komitetai ir komisijos. Švelniai tariant, tai stabdė projektą.

- O patiems nebuvo minčių atsisakyti šios idėjos?

- Dabar, kai mes kalbamės, esu įsitikinęs, kad šis projektas bus įgyvendintas. Tiesiog reikia viską civilizuotai išspręsti. Diskusijoms sugaišome ne vieną mėnesį. Reikia viską apibendrinti, priimti sprendimus ir juos realizuoti. Manau, kad atėjo laikas sudėlioti taškus.

- Jūsų oponentai gana griežtai kritikuoja “Akropolio” statybą miesto centre. Ką galėtumėte į tai atsakyti?

- Pono Mečislovo Rondomansko teiginiai, kad jo nekilnojamasis turtas Laisvės alėjoje nuvertės, nes šalia atsiras didžiulis prekybos objektas - gali būti paaiškinami dviem būdais. Arba jis nesuvokia tokių projektų įtakos aplinkui esantiems nekilnojamojo turto objektams, arba nežinia ko tikisi stabdydamas jį. Teiginiai, kad visi žmonės iš Laisvės alėjos pabėgs į “Akropolį” - švelniai tariant, absurdiški. Jei tai būtų tiesa, tuomet prie prekybos centrų neišsirikiuotų kioskų eilės. Smulkieji prekeiviai naudojasi žmonių srautais, kuriuos sutraukia centrai. Jie stengiasi įsikurti ten, kur didžiausia žmonių koncentracija. Kita kalba, kad teks keisti veiklos sritis.

- Nemažai priekaištų išsakė ir architektai.

- Rugsėjį Aplinkos ministerijoje vyko ekspertų komisijos posėdis. Jame buvo svarstytas Kauno projektas. Išgirdau kelių ekspertų pasisakymus. Jie neslėpė, kad keletą metų nėra buvę antrajame Lietuvos mieste, todėl nežino situacijos ir detaliau negalėtų komentuoti. Tačiau jie taip pat išsakė savo nuomonę, kad tai blogas projektas. Natūraliai kyla nuostaba dėl tokių komentarų. Geriau tada visai nereikšti savo nuomonės.

Laukia politikų sprendimo

- Kokie jūsų santykiai su Kauno valdžia?

- Iš miesto valdžios nebuvo jokio stabdymo. Tačiau yra kita problema, kuri būdinga ne tik Kaunui. Savivaldybės ne visada gali įgyvendinti savo planus. Dažnai vietos valdžiai taip pat surišamos rankos. Savivaldybė nori pritraukti investicijų, tačiau neturi teisės laisvai formuoti sklypų. Atvykusiam verslininkui miesto valdžia gali pasiūlyti nebent geranorišką požiūrį.

- Miesto Taryba artimiausiu metu turėtų svarstyti ir “Akropolio” detalųjį planą. Ar tikitės, kad politikai išgirs Jūsų argumentus?

- Tikiuosi, kad būsiu išgirstas ir detaliojo plano projektui bus pritarta. Jeigu politikai jam pasipriešintų, tuomet galvosime, ką toliau daryti: įšaldyti ar ieškoti kitų projekto versijų.

- Nemuno saloje ketinama statyti sporto rūmus. Galbūt “VP grupė” ketina investuoti ir į juos?

- Statydami “Akropolį” tiesiogiai prisidėtume prie sporto rūmų projekto. Automobilių aikštelė, apie kurį kalbame, būtų skirta ir sporto arenos lankytojams. Ar mes investuosime į paties pastato statybą? Greičiausiai atsakymas būtų neigiamas - tai nėra mūsų verslas. Tačiau kiek man žinoma, tiek Vilniaus arenos užsakovai, tiek kitos bendrovės ketina Lietuvoje statyti daugiau tokių objektų. Norinčiųjų investuoti į Kauno sporto rūmus atsiras ir be mūsų.

[liutass]

Nauji modernus 2-7 kamb. butus su garažais Kaune, Žaliakalnyje.
Statybos darbų pabaiga 2005 m. IV ketvirtis. Namas jau pradetas statyti.

[Doncikas]

"YIT Kausta" statys logistikos centrą Kaune

Lietuvos statybos darbų bendrovė "YIT Kausta" planuoja Kaune statyti iki 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centrą. Spalio pabaigoje "YIT Kaustos" akcininkai suteikė įmonei leidimą griauti pastatus bei inžinerinius statinius 9-ojo Forto gatvėje Kaune - šioje vietoje bus pradedamos statybos.

"Akcininkų leidimo reikėjo, nes pastatų likutinė vertė viršija 5 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, arba 500 tūkst. litų", - Eltai sakė "YIT Kaustos" generalinis direktorius Antanas Butkus, neatskleidęs planuojamų investicijų į naująjį logistikos centrą.


"YIT Kausta" numato statyti 23 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centrą ir Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje.

Suomijos kompanijos "YIT Construction" valdoma Kauno statybos darbų bendrovė anksčiau skelbė, jog šiais metais tikisi gauti ne mažiau kaip 140,7 mln. litų pajamų - 31,6 proc. daugiau nei pernai, bei uždirbti 5,3 mln. litų ikimokestinio pelno (3,5 karto daugiau).

2003 metais "YIT Kaustos" pardavimai ir paslaugos siekė 106,917 mln. litų - 16,2 proc. mažiau nei 2002-aisiais (127,575 mln. litų), uždirbta 1,312 mln. litų grynojo pelno - 22,6 proc. mažiau (1,694 mln. litų). Pernai bendrovė į žemės sklypus investavo 8,258 mln. litų.

"YIT Kaustos" įstatinis kapitalas - 10 mln. litų. Šių metų vasario 19 dieną "YIT Construction" valdė 75,23 proc., A. Butkus - 10 proc. "YIT Kaustos" akcijų. Vėliau A. Butkaus valdomas bendrovės akcijų paketas sumažėjo ir šių metų balandžio 29-ąją jam tepriklausė 7 proc. įstatinio kapitalo.

2003-iųjų pabaigoje "YIT Kaustoje" dirbo 442 darbuotojai.