Projektai Kaune (archyvas)

[liutass]

Daugiabutis Savanoriu pr.

Labai malonus dalykas kaunieciams, kad pagaliau pajudejo sovietmecio laiku monstro atgimimas. Tikrai papuos Savanoriu pr. vaizda, kuri iki siol bjaurojo.








Du daugiabuciai Kaune Archyvo g.


Statybu eiga

[Doncikas]

Gyventojai ėmėsi protestų

Kalniečių mikrorajono žmonės kūnais užstojo medžius ir surengė nesankcionuotą piketą, nes nemato kitų būdų, kaip sustabdyti daugiabučio statybą

“Negriaukite mūsų žaidimo aikštelės” - tokį plakatą šeštadienio vidurdienį laikė Kalniečių 253-iojo namo vaikai. Protesto akcijoje, kuria siekta sustabdyti daugiabučio namo statybas priešais žmonių langus, dalyvavo ir apie 40 suaugusiųjų, susirinkusių iš aplinkinių namų. Tarp jų esančią asfaltuotą aikštelę, prie kurios yra ir keli žalieji plotai, žmonės pasirengę išsaugoti bet kokia kaina.

Nepaklusnumo akcija

“Tai vienintelė žaidimų aikštelė Kalniečių mikrorajone, - tikino protestavusiųjų lyderė Julija Šematonienė. - Jei ją sunaikins, bus pažeistos mūsų teisės, be to, po aikštele yra pakloti inžineriniai tinklai”. Gyventojai sakė, jog statybininkai jau nugriovė krepšinio stovus, futbolo vartus. Žmonės piktinosi, jog gegužės 27-ąją svarstant detalųjį planą valdininkai tikino, jog 29 arų sklypas priklauso dviem fiziniams asmenims, kuriems dar 1992-1994 m. buvo atkurta nuosavybė. “Bet kaip sklypas gali būti privatus, jei kitą dieną po svarstymo žemė netikėtai tapo valstybinė”, - sakė J.Šematonienė.

Praėjusio ketvirtadienio naktį aplink aikštelę pradėtą montuoti statybas juosiančią tvorą kažkas nugriovė. Įtariama, jog tai gyventojų darbas. “Araušos” darbininkai tvoros likučius sudėjo į krūvą. Kitą dieną apie 30 žmonių sustojo gyvu žiedu, taip trukdydami statybininkams dirbti. Šeštadienį nepatenkinti gyventojai surengė ir piketą.

Grasino sudeginti vagonėlius

Protestavusių gyventojų išradingumas ne tik džiugino, bet ir baugino. “Jei nepadės protestai, statybinius vagonėlius padegsime”, - grasino vienas vyriškis. Kiti žmonės siūlė pastatyti pašventintą kryžių, tikintis, jog darbininkai neišdrįs jo nugriauti.

214-osios butų savininkų bendrijos, kuri jungia 12 namų, nariai sulaukė ir Tarybos nario Arimanto Dumčiaus, kandidatuojančio Kalniečių apygardoje. Politikas į piketą atvyko, tačiau nieko nežadėjo. Jis telefonu susisiekė su Urbanistikos skyriaus vedėju Nerijumi Valatkevičiumi. Pastarasis nieko aiškaus nepasakė, o A.Dumčius gyventojams pasiūlė jau pirmadienį kreiptis į teismą.

A.Dumčius labai susirūpino ir sužinojęs, jog kai kurie žmonės pašto dėžutėse nerado agitacinio laikraščio “Kalniečių balsas”. Tad jis gyventojus apdalijo bent kalendoriukais su savo atvaizdu.

Daugiausia klausimų - dėl žemės

Penkių aukštų pastato, kuriame bus 50 butų, statytojo UAB “Centromera” pardavimų vadovo Mariaus Narkevičiaus teigimu, gyvenamojo namo statyba yra teisėta, nes gauti visi leidimai. Statybos leidimas “Centromerai” yra iš tikrųjų išduotas. Šį dokumentą rugsėjo 29 d. išdavė Savivaldybės Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Antanas Tarnauskas.

“Tai privatus žemės sklypas ir bėda tik ta, kad žmonės prieš savo langus nori matyti žalią plotą, todėl priešinasi statyboms”, - mano M.Narkevičius.

Tačiau paklaustas, kokiu būdu privati žemė vėliau galėjo tapti valstybine, M.Narkevičius teigė, nesąs kompetentingas kalbėti šiuo klausimu.

Gyventojai teigė yra pasiryžę išsiaiškinti, kaip visuomenės poreikiams anksčiau tarnavusi poilsio zona galėjo būti kažkam grąžinta. Visos institucijos, į kurias gyventojai kreipėsi (tarp jų ir Kauno apygardos administracinis teismas), jų skundų netenkino.

Dar prieš dvi savaites Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė “Kauno dienai” teigė, jog teritorija, dėl kurios gyventojai skundžiasi, nėra rekreacinė zona.

[Dzipas]

Beja kam idomu >>> http://www.centromera.lt/index.php?id=3

[liutass]

FREDOS miestelyje jau apsigyveno pirmieji gyventojai! Daug foto ir virtuali kelione po Freda:

http://www.freda.lt/index.php?id=vizual

verta paziureti

[Doncikas]

Kaune - nauji automobiliai greitosios pagalbos stočiai

Kauno savivaldybė miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai nupirko du "Mercedes Benz" automobilius, kainavusius 209 tūkst. litų. Kaip pranešė Kauno miesto savivaldybė, lėšos automobiliams skirtos iš privatizavimo fondo.

Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai į miesto savivaldybę pavasarį, prašydami padėti atnaujinti automobilių parką. Šiuo metu Greitosios medicinos pagalbos stotyje yra 29 automobiliai, kai kurie jų skaičiuoja ne vieną dešimtmetį.



Pasak Kauno greitosios medicinos stoties vadovės Rimos Gudėnienės, daugumos stoties automobilių būklė prasta, jie dažnai genda, seniems automobiliams sunku gauti reikalingų detalių.

Kauno greitosios pagalbos stotis yra laimėjusi Pasaulio banko skelbtą konkursą ir šį mėnesį turi gauti dar 10 naujų automobilių. Kaune dirba 25 medikų brigados, kurios per parą aptarnauja apie 300 pacientų.

[Dzipas]

"Pasimatymo" rekonstrukcija Kaune VICIUNAI padarys Pliusa ir Katpedele lygtais [/img]

[Doncikas]

Baltų gatvės atkarpoje tiesiamas/statomas naujas apšvietimas







Baltijos gatvės atkarpoj statomas papildomas apšvietimas žmonių takeliui:



pats darbų įkarštis

[Doncikas]

Pietų Korėjos verslininkus sudomino Kauno projektai

Kompanija “Dallant bank” pasirašė ketinimų protokolą su viešąja įstaiga “Technopolis”

Lietuvoje viešinčią gausią Pietų Korėjos stambių kompanijų verslininkų delegaciją sudomino ir keletas Kaune įgyvendinamų projektų. Tačiau po susitikimo su miesto verslininkais ir investicinių projektų rengėjais korėjiečiai vengė kalbėti apie konkrečius projektus. Tuo tarpu neformaliuose pokalbiuose toliau diskutavo su potencialiais partneriais. Ryšių su Pietų Korėja parlamentinės grupės vadovė Rasa Juknevičienė prognozavo, kad konkrečių sutarčių ilgai laukti nereikės.

Žvalgyba baigėsi

Kompanija “Dallant bank” nuo metų pradžios Lietuvoje atliko savotišką žvalgybą. Iš pradžių Pietų Korėjos verslininkus labiausiai domino Vilnius ir Klaipėda. “Vėliau juos atvežiau į Kauną. Kompanijos atstovus sudomino šio miesto potencialas, todėl dabar korėjiečiai apie Kauną kalba kaip atraminį tašką investicijoms į Lietuvą”, - sakė R.Juknevičienė.

Minėta kompanija atlieka savotiškos tarpininkės vaidmenį. Būtent “Dallant bank” iniciatyva šią savaitę į Lietuvą atvyko kompanijų “Samsung Engineering” (statybos ir sienos apsaugos projektai), “S-One” (apsaugos ir eismo sistemos įrangos projektai), “Hanaro Telecom” (greitasis internetas), KIPA (elektroninė vyriausybė) ir kt.

“Dallant bank” patarėjas Lietuvos klausimais Mindaugas Balčiūnas teigė, kad verslininkai nori daugiau sužinoti apie įvairius projektus. “Vizito darbotvarkė buvo sudarinėjama pagal jų pageidavimus. Pietų Korėjos verslininkus domina įvairūs projektai: nuo informacinių technologijų iki žemės ūkio. Tikimės, kad per šį vizitą bus pasirašyta daugiau ketinimų protokolų. Tačiau kol kas nenorėčiau nieko įvardyti”, - sakė jis.

Derino smulkmenas

Per viešnagę Kaune verslininkai pageidavo daugiau sužinoti apie laisvosios ekonominės zonos, “Technopolio”, Kauno intermodalinio terminalo, sporto rūmų bei kitus investicinius projektus.

Po pristatymo svečiai vengė klausimų apie konkrečias sutartis. Tačiau jau antradienio vakarą buvo pasirašytas pirmasis ketinimų protokolas. Kompanijos “Dallant bank” atstovai nusprendė bendradarbiauti su viešąja įstaiga “Technopolis”. Planuota, kad Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius tokį pat dokumentą pasirašys su “Samsung Engineering” atstovais. Tačiau, “Kauno dienos” šaltinių teigimu, vakar dar buvo derinamos visos smulkmenos.

Su LEZ atstovu susitiko oro uoste

Kauno laisvosios ekonominės zonos direktorius Vytas Petružis neslėpė jų įgyvendinamo projekto privalumų, tačiau nedrįso prognozuoti, ar bendradarbiavimas su Pietų Korėjos atstovais duos konkrečios naudos.

“Šis susitikimas buvo pats konkrečiausias. Tačiau vyksta savotiška žvalgyba. Atvyko stambių kompanijų atstovai. Jeigu jie nuspręstų Kaune atidaryti gamyklą, akivaizdu, kad mūsų zona jiems būtų naudinga. Tai ne tik mokestinės lengvatos. Reikia nepamiršti, kad mieste sunku rasti didesnį laisvą sklypą su infrastruktūra”, - teigė V.Petružis.

Tuo tarpu “Kauno dienos” šaltinių teigimu, “Dallant bank” vadovai oro uoste buvo susitikę su Belgijos konsorciumo atstovais, valdančiais laisvąją ekonominę zoną. R.Juknevičienė neslėpė, kad Pietų Korėjos atstovai buvo patenkinti šio pokalbio rezultatais.

Kaune planuojamos ne tik investicijos, bet ir mokslinis bendradarbiavimas. Pietų Korėjos Yonsei universitetas norėtų bendradarbiauti su KTU.

Dėmesys sienų apsaugai

Dar vasarą Pietų Korėjoje viešėjęs vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas neslėpė, kad jiems galėtų praversti korėjiečių gaminama sienų apsaugos įranga. Po šio vizito ministras užsiminė, kad Lietuvoje turėtų būti išbandytos šioje Azijos šalyje pagamintos ypač jautrios kameros ir davikliai, kurie galėtų būti panaudoti pasienyje su Baltarusija.

Neatsitiktinai šįkart į Lietuvą atvyko net kelios šios srities kompanijos. Numatyta, kad jų atstovai apsilankys ir Lietuvos pasienyje.

Kalbėdami apie kitas potencialių investicijų sritis, “Dallant bank” atstovai neslėpė, kad juos domina ir žemės ūkis. Neoficialiuose pokalbiuose korėjiečiai užsiminė, kad šalia Panevėžio ieškoma vietų šiltnamių kompleksui. “Net svarstoma galimybė čia auginti gyvulius, o mėsą eksportuoti į Pietų Korėją. Šioje šalyje trūksta laisvos žemės, todėl ši veiklos sritis yra apmirusi”, - teigė M.Balčiūnas.

Pietų Korėjos investuotojai domėjosi ir turizmo galimybėmis. Jau kalbama apie golfo lauko netoli Panevėžio steigimą. Pradėta domėtis ir Druskininkais.

[Doncikas]

Very good news

Nugriauti paskutiniai barjerai

Kauno politikai pakoregavo Bendrąjį planą ir panaikino draudimą Nemuno saloje statyti didžiulį kompleksą

Miesto Taryba praėjusią savaitę be jokių ginčų nutarė pakeisti Nemuno salos naudojimo pobūdį. Iki šiol Bendrajame plane ši teritorija buvo skirta bendrojo naudojimo želdynams. Po šio sprendimo - tai rekreacinės paskirties teritorija. Pasak Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus, jau kitų metų pirmojoje pusėje saloje turėtų prasidėti naujųjų sporto rūmų statyba. “Esu 100 procentų įsitikinęs, kad šis kompleksas bus pastatytas”, - tikino miesto vadovas.

Pasak Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, jau kitame miesto Tarybos posėdyje bus svarstomas ir Nemuno salos detalusis planas. “Pagal anksčiau galiojusią tvarką, galėjome vienu metu teikti tvirtinti ir Bendrojo plano pakeitimus, ir detalųjį planą. Tai būtų kur kas operatyviau. Deja, įstatyminė bazė pasikeitė, todėl teks palaukti kito posėdžio”, - sakė valdininkas.

Bendras Nemuno salos plotas apie 30 hektarų. Patys sporto rūmai turėtų įsikurti 2-3 hektarų plote, tačiau jau rengiami automobilių privažiavimo, stovėjimo ir aplinkos sutvarkymo projektai.

“Tvirtai laikomės patvirtinto plano. Darbai vyksta pagal grafiką, kuriame numatyta, kad sporto rūmai turėtų būti pastatyti iki 2006-ųjų rugsėjo”, - sakė N.Valatkevičius.

Savivaldybės tarnautojai neslėpė, kad, skirtingai nei sostinėje, kauniečiai priversti laikytis visų biurokratinių procedūrų. Kol kas nėra Vyriausybės nutarimo, kad Nemuno sala perduota miestui.

“Vyriausybės atstovai užsiminė, kad pirmiausia turime pateikti visus dokumentus. Stebina tik vienas faktas, kad Vilniuje statomai arenai visi dokumentai buvo tvarkomi itin operatyviai. Tuo tarpu mes turime laikytis visų formalumų”, - teigė vienas valdininkas.

N.Valatkevičius užsiminė, kad derinamos ir būsimųjų sporto rūmų detalės. Su projekto autoriumi Eugenijumi Miliūnu jau sudaryta preliminari sutartis. “Iš esmės projektui pritarta, tačiau sulaukta pastabų dėl pastato fasado. Laukiame naujų pasiūlymų”, - tvirtino Urbanistikos skyriaus vedėjas.

Investicijos - bene opiausia būsimųjų sporto rūmų tema. Preliminariais duomenimis, sporto rūmų statyba kartu su aplinkos sutvarkymu ir infrastruktūra kainuos apie 130 milijonų litų. Savivaldybės administracijos direktoriaus G.Buinevičiaus teigimu, apie 50 mln. Lt gali investuoti ir pats miestas. Lėšų ieškoma per struktūrinius fondus. “Kauno dienos” šaltinių teigimu, deramasi ir su privačiais investuotojais.

[Doncikas]

"Autoaljansas" ketina tapti "Mitsubishi" atstovu Kaune

Kauno bendrovė "Autoaljansas" ruošiasi tapti "Mitsubishi" automobilių prekybos bei priežiūros atstovu Kauno regione, rašo "Verslo žinios". Kol kas pasirašytas ketinimų protokolas su "Mitsubishi" importuotojais, o 2005 metų pradžioje Kaune turėtų duris atverti naujas bendrovės centras. 400-450 kvadratinių metrų ekspoziciniame plote planuojama demonstruoti 10 automobilių.

http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=5250251&pictureID=5229527


Vakar bendrovėje “MiNORDIJA” buvo atidarytas pusantro tūkstančio kvadratinių metrų prekių sandėlis

Pastaruoju metu ne tik Kaune vis dažniau girdimos malonios žinios apie naujas įkurtuves. Plečiasi ne tik prekyba, bet ir atsigauna arba kuriasi naujos gamybos įmonės. Gana dažnai - kartu su užsienio kapitalo investicijomis.
more: http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=22606

[Doncikas]

Tiesiama troleibusų linija į Šilainius

Vilijampolės gyventojai be persėdimų galės pasiekti Petrašiūnų ir Pramonės mikrorajonus

Jau lapkričio 1 d. Vilijampolės gyventojai galės be persėdimų troleibusais pasiekti Petrašiūnus ir Pramonės mikrorajono Draugystės gatvę. Tokia galimybė atsivers, kai darbininkai baigs troleibusų linijos į Šilainių mikrorajoną pirmojo etapo darbus.

“Kol kas darbai vyksta pagal numatytą planą. Nors kontaktinio tinklo specialiosios dalys, kurių laukiame iš Maskvos, šiek tiek vėluoja, artimiausiu metu jos bus gautos”, - vylėsi Savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.

Jau nuspręsta, kad lapkritį šiek tiek pailgės 5-ojo ir 8-ojo troleibusų maršrutai. Į juos papildomai bus paskirta apie 10 ekologiško transporto priemonių. Šiuo metu darbininkai baigia statyti atramas Neries krantinėje, Varnių, Tvirtovės alėjoje ir Nuokalnės gatvėje. Iš viso bus pastatyti 258 stulpai, o prie jų pritvirtinta 10,8 km laidų ir kontaktinio tinklo.

Rugpjūtį 2,5 mln. litų vertės konkursą laimėjo troleibusais mieste keleivius vežiojantis “Autrolis”. Ši bendrovė montuoja kontaktinius tinklus, kitus darbus atlieka subrangovai.

Pasak “Autrolio” komercijos direktoriaus Vyto Bancevičiaus, 5-ojo maršruto troleibusai iš Petrašiūnų Vilijampolę pasieks senuoju Vilijampolės tiltu. Tuo tarpu 8-ojo maršruto troleibusai nuo Draugystės gatvės į Vilijampolę važiuos per Varnių tiltą iki Linkuvos gatvės.

“Keleivių srauto padidėjimo artimiausiais mėnesiais nesitikime, bet ateityje jis turėtų ūgtelėti maždaug 2 proc.”, - sakė V.Bancevičius.

Tiesiogiai Šilainių mikrorajoną troleibusai pasieks ne anksčiau kaip 2005 m. Gavus 15 mln. litų paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bus pradėti antrojo ir trečiojo etapų darbai.

Numatoma nutiesti troleibusų liniją Baltų ir Baltijos prospektais, Josvainių, Jotvingių, Kuršių gatvėmis.

Kaune šiuo metu yra 16 troleibusų maršrutų, jungiančių įvairius miesto rajonus. Bendras maršrutų ilgis siekia 298,6 km. Paskutinį kartą troleibusų tinklo atkarpa buvo tiesiama 2001 m. Eivenių gatve. Kasdien į Kauno gatves vasarą išvažiuoja 116 troleibusų, o rudenį - 132. Jų paslaugomis kasmet pasinaudoja apie 33 mln. keleivių. Pernai “Autrolis” pasiekė 29 mln. litų apyvartą.

[liutass]

"Sanitas" į naują gamyklą investuos apie 40 mln. litų
2004 10 12

Didžiausia Lietuvoje vaistų gamybos bendrovė "Sanitas" į naujos gamyklos statybą investuos apie 40 mln. litų. Dalį lėšų šiam investicijų projektui tikimasi pritraukti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

"Naujos gamyklos statybos projektas jau visiškai paruoštas ir pateiktas Lietuvos verslo paramos agentūrai. Tikimės dalį lėšų pritraukti iš ES struktūrinių fondų", - Eltai sakė "Sanito" generalinis direktorius Donatas Jazukevičius.

Gamyklos statybai "Sanitas" taip pat naudotų savo bei skolintas lėšas. Pasak D. Jazukevičiaus, nepavykus gamyklos statybai pritraukti ES struktūrinių fondų lėšų, tikėtina, kad bus daromi pakeitimai projekte.

"Sanitas" naują gamyklą statys jam priklausančios farmacijos bendrovės "Endokrininiai preparatai" teritorijoje. Statybos, gavus teigiamą atsakymą iš Lietuvos verslo paramos agentūros, prasidėtų dar šiemet, priešingu atveju - kitų metų pradžioje. Gamyklos statybos užtruktų iki 15 mėnesių, joje per metus būtų galima pagaminti daugiau kaip 1 mlrd. tablečių per metus, apie 120 mln. injekcinių preparatų, maždaug 10-12 mln. vienetų flakonų lašų akims bei iki 50 tonų įvairių tepalų.

"Sanito" trijų šių metų ketvirčių apyvarta, augant pardavimams vidaus ir užsienio rinkose, buvo 32,831 mln. litų - 36 proc. didesnė nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (24,126 mln. litų). Bendrovė, per aštuonis 2004 metų mėnesius uždirbusi 4,132 mln. litų grynojo pelno, per visus 2004 metus tikisi gauti 4,356 mln. litų grynojo pelno bei pasiekti 39,76 mln. litų pardavimus - 27,7 proc. didesnius nei pernai.

2003 metais "Sanito" apyvarta buvo 30,889 mln. litų, gauta 624,6 tūkst. litų grynojo pelno.

"Sanito" akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamajame prekybos sąraše. Pirmadienį bendrovės akcija biržoje kainavo 39,3 lito. Šia kaina įmonės vertė rinkoje - 70,39 mln. litų.

Didžiausia "Sanito" akcininkė yra investicijų bendrovė "Invalda", kuriai priklauso 30,46 proc. įstatinio kapitalo. Pačiam "Sanitui" priklauso 39,96 proc. Kauno farmacijos bendrovės "Endokrininiai preparatai" akcijų.

http://www.omni.lt/?i$9359_16007$z_219864

[Doncikas]

“Vilniaus prekybos” apetitą gadina specialistų pipirai

Kaune įstrigo prekybos ir pramogų centro “Akropolis” sklypo detaliojo plano rengimas, o Vilniuje jis didinamas be leidimo statybai

Kada ir koks Kaune bus prekybos ir pramogų centras “Akropolis”, priklausys nuo miesto valdžios politinio sprendimo. Apie tai užsiminė “Vilniaus prekybos” verslo grupės plėtros projektų vadovas Mindaugas Marcinkevičius, kurio sukurtas projektas sulaukė pasipriešinimo ir Vilniuje.

Profesionalai susirūpinę statybų metodais

Mokslinėje konferencijoje “Lietuvos architektūra: atradimai ir praradimai”, skirtoje Lietuvos architektų sąjungos 80-mečiui, buvo priimtas pareiškimas, reiškiantis susirūpinimą dėl neįstatyminių metodų, praktikuojamų statybose, siejamose su bendrove “Vilniaus prekyba”. Jame kalbama apie planuojamas “Akropolio” statybas Vilniuje ir Kaune.

“Šalia Vilniaus “Akropolio” kyla nežinomos paskirties daugiaaukštis pastatas, tačiau šiuo metu jam ne tik nėra išduotas leidimas statybai, bet projektas taip pat nebuvo derinamas nustatyta tvarka, teritorijai nebuvo parengtas detalaus planavimo projektas”, - teigiama pareiškime ir stebimasi, kad Valstybinė statybos inspekcija iki šiol nesustabdo šios savavališkos statybos. Lietuvos architektų sąjunga bei Lietuvos architektūros akademinė bendruomenė ragina su šia statyba susijusius projektus nedelsiant pristatyti visuomenei ir ekspertų taryboms.

“Ne mažiau skandalinga situacija susidarė Kaune, kur ypač didelių gabaritų “Akropolio” prekybos centrą bandoma pastatyti trapioje ir jautrioje vietoje - Naujamiestyje”, - teigiama mokslinės konferencijos dalyvių pareiškime. Lietuvos architektų sąjunga bei Lietuvos architektūros akademinė bendruomenė mano, kad LR įstatymai turi būti vienodai taikomi visiems asmenims, ir smerkia metodus, nesuderinamus su demokratinio sambūvio principais.

Nenori eiti prieš architektų visuomenę

“Vilniaus prekybos” verslo grupės plėtros projektų vadovas Mindaugas Marcinkevičius teigė, kad tokie profesionalų kreipimaisi inicijuoja diskusijas, kurios yra sveikintinas dalykas. “Kauno “Akropolio” projektas buvo daugybę kartų svarstytas Savivaldybėje, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriuje, respublikinėje ekspertų taryboje. Jau dabar jis yra daugiausiai kartų apsvarstytas mūsų projektas Lietuvoje. Tačiau mes pasiryžę laukti, kol architektai prieis prie vieningos nuomonės. Aš nenoriu eiti prieš architektų visuomenės valią”, - sakė M.Marcinkevičius.

VP atstovas vis dėlto nesutiko dabartinio Kauno “Akropolio” projekto statuso pavadinti įšaldytu ar sustabdytu. “Darbas vyksta, rengiamas sklypo detalusis planas, po kiekvieno svarstymo jis kinta, - kalbėjo M.Marcinkevičius. - Buvo manyta VP turimo sklypo detaliojo plano projektą pateikti spalio 28 dieną vyksiančiam miesto Tarybos posėdžiui, tačiau negalėčiau tvirtinti, kad taip ir atsitiks. Savivaldybės įmonė “Kauno planas” galėtų, bet nelabai norėtų eiti prieš Lietuvos architektų sąjungos valią ir pateikti Tarybai tokį projektą”.

Galutinį žodį tars miesto valdžia

M.Marcinkevičius sakė, kad toks laiko tempimas bendrovei neša finansinius nuostolius. Tačiau teigė negalįs spėlioti, kiek dar tęsis tokia padėtis. VP atstovas samprotavo, kad jei Kauno “Akropolio” projektas nebūtų susilaukęs specialistų pasipriešinimo, “dabar jau kalbėtume apie jo įgyvendinimo finišą”, ir užsiminė, jog viskas priklauso nuo politinės miesto valdžios valios.

Paskelbta, kad spalio 28 dieną miesto Taryboje bus svarstomas sporto rūmų Nemuno saloje detalusis planas. Sporto rūmus ir “Akropolį” buvusioje “Kauno audinių” teritorijoje sieja ne tik artima kaimynystė, bet ir kontroversiškai vertinamas daugiaaukštis garažas virš Karaliaus Mindaugo prospekto. Jis miesto žemėje būtų statomas už VP pinigus, o naudotis esą galėtų ir sporto rūmų lankytojai.

Tad neatmetama galimybė, kad miesto valdžia gali būti suinteresuota prastumti ir specialistų sukritikuotą “Akropolio” detalųjį planą.

[liutass]

Švedija kuria garbės konsulatą Kaune
VŽ 2004 m. spalio 12 d.

Šių metų pabaigoje Švedija Kaune planuoja įkurti antrąjį Garbės konsulatą. Tai šiandien miesto merui Arvydui Garbaravičiui patvirtino Kaune viešėjusi Švedijos nepaprastoji ir įgaliotoji Ambasadorė Lietuvoje J.E. Malin Karre. Nuo 2000-ųjų Švedijos konsulatas veikia Klaipėdoje.

Beveik mėnesį Lietuvoje dirbanti J. E. Ambasadorė sako, kad be Vilniaus Kaunas yra pirmasis Lietuvos miestas, kuriame ji vieši. Prieš susitikimą su Kauno vadovu, J.E.Ambasadorė lankėsi Karo ligoninėje.

,,Tikimės, kad Garbės konsulatas Kaune duris galėtų atverti jau šių metų pabaigoje, šiuo metu tvarkomi visi reikalingi dokumentai, tačiau mes norėtume, kad Švedijos vėliava Kaune plevėsuotų nuolatos. Tuo parodome, koks svarbus mums yra Kaunas. Važiuodama gatvėmis mačiau, kad miestas auga ir plečias, patikinu Jus, kad Švedija visuomet pasiruošusi padėti”, susitikime su miesto meru sakė J.E. Malin Karre.

Mero A. Garbaravičiaus teigimu, Kaunas sieks, kad bendradarbiavimas su Švedijos miestais tik stiprėtų. “Daugiau kaip dešimtmetį mes bendradarbiaujame su dviem Švedijos miestais - Vekšiu ir Linčiopingu. Su atstovais iš giminingų Švedijos miestų mums labai naudinga pasidalinti patirtimi mokslo, švietimo, aplinkosaugos, kultūros srityse. Neabejoju, kad stiprinsime ir ekonominius abiejų šalių ryšius”, teigė A. Garbaravičius.

J.E. Ambasadorė sakė kito vizito Kaune metu aplankysianti mieste dirbančias Švedijos kompanijas.
1989/90-2003 m. Švedijos valstybinė parama Baltijos šalių reformai iš viso sudarė maždaug iki keturių milijardų kronų, per šį laikotarpį Lietuva gavo daugiau nei milijardą kronų paramos reformai, kurią suteikė Švedijos valstybė.

2003 01 01 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Švedijos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 2016.3 mln. litų (15.3% nuo visų investicijų). Pagal tiesiogines investicijas Švedija Lietuvoje užėmė 2 vietą (po Danijos).

[liutass]

2004.10.13
Kaunas ruošiasi Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui

--------------------------------------------------------------------------------

Šią savaitę prie S. Dariaus ir S. Girėno stadiono pradėta įrenginėti ilgų metimų - disko, kūjo ir ieties metikų apšilimo aikštelė, kuri bus reikalinga kitų metų liepą Kaune vyksiančiam Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui.

Spalio pabaigoje Kaune lankysis Europos lengvosios atletikos asociacijos (EAA) atstovai, kurie įvertins, kaip šiam čempionatui ruošiasi miestas.

Kauno savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojo Roberto Stanionio teigimu, šįmet miestas sėkmingai panaudos čempionato pasiruošimui Vyriausybės skirtus pinigus - 2,5 mln. litų. Kitais metais Vyriausybė žada skirti dar 4,1 mln. litų.

,,Šįmet buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengsime šuolių ir bėgimo treniruotėms skirtą aikštę, bus rekonstruota pagrindinio stadiono bėgimo takų danga. Pradėjome rengti ilgų metimų apšilimo aikštelę - suformuosime drenuojamas vejas, pavasarį čia bus pasodinta žolė, aikštelė bus apšviesta ir aptverta. Ji užims maždaug hektaro ploto teritoriją”, sako R. Stanionis.

R. Stanionio teigimu, kitąmet bus sutvarkytos stadiono buities ir pagalbinės patalpos, pilnai įrengtos treniruočių aikštės, planuojama pastatyti naują švieslentę.

Čempionato direktoriaus Virginijaus Daukšio teigimu, jau dabar Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatu itin domisi ne tik patys sportininkai ir jų treneriai, bet ir sirgaliai.

,,Sudarytos darbo grupės, kurios rūpinasi transportu, sportininkų apgyvendinimu, akreditacijomis. Tiek organizacinis, tiek techninis pasiruošimas vyksta dideliu tempu. Internete jau paskelbtos varžybų programos ir kvalifikaciniai reikalavimai būsimiems dalyviams”, teigia V. Daukšys.

Skaičiuojama, kad čempionate, kuris bus vienu iš svarbiausių sporto įvykių visoje Lietuvoje, dalyvaus apie 1000 sportininkų ir 49 šalių. Su jais atvažiuos dar apie 600 lydinčių asmenų.

[liutass]

2004.10.08
Pagalbos atnaujinant daugiabučius Kauno savivaldybė ieškos ES fonduose

--------------------------------------------------------------------------------

Nacionalinės Latvijos apgyvendinimo agentūros siūlymu, Kauno savivaldybė lėšų daugiabučių namų atnaujinimo programoms ir strategijai paruošti sieks gauti iš Europos sąjungos BSR INTERREG III B SEED MONEY programos.

Pirminei šio projekto fazei - kvalifikuotam paraiškos pasiruošimui 2005-aisiais - tikimasi gauti 20 tūkst. eurų. Lapkričio pradžioje turėtų paaiškėti, ar ES skirs lėšų projekto tikslų išgryninimui ir reikalingai dokumentacijai parengti.

Jei taip, tai per keturis mėnesius savivaldybės turės parengti paraiškas ir kitų metų pavasarį jas pateikti Interreg III B programai dėl tolimesnio šio projekto finansavimo.

Pasak Kauno savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Sonatos Senkienės, kartu su Kaunu lėšų ES fonduose ieškos Vilnius, Ryga, Talinas, potencialūs projekto partneriai - Lenkijos ir Baltarusijos miestai, planuojama pritraukti ir patirtį šioje srityje turinčius partnerius iš Vokietijos ir Švedijos.

,,Daugiabučių namų atnaujinimo problemos itin aktualios buvusioms Sovietų sąjungos narėms. Savivaldybė neturi tiek finansinių galimybių, žinių ir gebėjimų, kad pati galėtų išspręsti šias problemas, todėl pagalbos ir lėšų ieškome ES fonduose. Kartu su partneriais iš kitų šalių parengsime strategiją, veiksmų planą, išskirsime prioritetines teritorijas, būtinas renovuoti pirmiausia, bei pasiremiant geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi senosiose ES šalyse, efektyviausias priemones numatytiems planams įgyvendinti”, teigia S. Senkienė.

Kaune iki šiol atnaujinti 72 namai, kai kurių specialistų teigimu, namo renovacija vienam butui gali kainuoti apie 5 tūkst. litų.

Iš tos pačios programos Kauno savivaldybė tikisi gauti lėšų ir buvusių kareivinių restauracijos strategijai parengti.
,,Jei lėšų ES skirtų, apleistoms ir griūvančioms kareivinėms Panemunėje, Šančiuose ar Fredoje atnaujinti reikia parengti esamos situacijos tyrimą, strategiją ir viziją, metodologiją ir priemonių planą tolimesnei šių teritorijų subalansuotai plėtrai, numatyti, kaip bus išsaugotas paveldas. Prie šio projekto prisidėtų įvairių sričių specialistai - planuotojai, ekonomistai, teisininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir, be jokios abejonės, visos suinteresuotos šalys - šalies, regiono ir vietinės valdžios atstovai”, teigia S. Senkienė.

Pagrindinio projekto trukmė numatoma 31 mėnuo, o planuojamas biudžetas - 555000 eurų.
2005 metų vasarą prasidėjęs projektas turėtų būti baigtas 2007 metų gruodį.

[Doncikas]

"Lėvuo" Kaune atidaro "Gerry Weber" parduotuvę

Panevėžio drabužių ir dovanų prekybos bendrovė "Lėvuo" penktadienį Kauno Laisvės alėjoje atidaro "Gerry Weber" parduotuvę, trečiąją šio prekės ženklo parduotuvę Lietuvoje.
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5294865

[Doncikas]

Projektų asortimente - romantiška vizija

Kauno pilies atgaivinimo entuziastai nori atkurti kadaise čia virusio
gyvenimo atmosferą

Siūloma atkurti keturių XIV-XVII a. šioje vietoje stovėjusių pilių fragmentus ir įrengti to meto gyventojų buitį atspindinčią ekspoziciją po atviru dangumi.

Tačiau šis Pilių muziejus turi būti gyvas, pabrėžė idėjos autorė - dailininkė Janina Malinauskaitė.

Būtų demonstruojami kasdieniai užsiėmimai

J.Malinauskaitė ir jos kolegos istorikai iš “Pilies” draugijos - Vytauto Didžiojo Karo muziejaus vyriausioji muziejininkė Danutė Gruzdienė bei Karo istorijos centro direktorius Valdas Rakutis - įsitikę, kad Pilių muziejus turėtų veikti kaip skansenas - skandinaviškas buities muziejus po atviru dangumi.

Kauno pilyje ant esamų pamatų atstačius buvusių pastatų fragmentus, būtų demonstruojami kelių amžių statybos būdai ir įrankiai.

“Turėtų stovėti medinės gynybinės sienos, apdrėbtos moliu, fragmentas, o nuostabiu pilies kiemo akcentu galėtų tapti XIV a. tikrai čia stovėjęs dviejų galų medinis namas, kurio viename gale tikriausiai gyveno pilies vadas”, - savo idėją dėstė J.Malinauskaitė ir pridūrė, jog kol kas tai - romantiška svajonė, o ne konkretus Pilių muziejaus projektas.

Dailininkė teigė, kad būtina ne tik pagal buvusios Lietuvos kunigaikštystės statybos principus atkurti pastatus, bet ir gyvenimą, virusį Kauno pilyse. Būtų demonstruojami ne tik senoviniai amatai, bet ir paprasti kasdieniai pilies sargybos bei gynėjų užsiėmimai: šeriami arkliai ar prie akmeninės laužavietės gaminamas maistas.

Pagal turimas žinias ir archeologinius radinius senovę “vaidintų” pilių muziejaus darbuotojai - nebūtinai istorikai.

Gidas paskui lankytoją nevaikščiotų

Senoviniais rūbais vilkinčių pilies “gyventojų” tiesioginė užduotis - “dirbti” senovinės pilies gyventojais, o ne ekskursijų vadovais. Gidai turėtų būti įkurdinti Turizmo informacijos centre - atskirame namelyje prie pilies vartų.

“Turizmo informacijos centras - oficiali įstaiga, kurioje sėdi valdininkai, o mes siekiame, kad muziejus būtų gyvas”, - centro įkūrimo už muziejaus ribų idėją aiškino V.Rakutis.

Turizmo informacijos centre išklausęs įvadinį gido pasakojimą apie Kauno pilių istoriją, lankytojas po muziejaus teritoriją norimu tempu vaikštinėtų vienas.

“Pilies” draugijos nariai įsitikinę, kad Europoje populiarus pilių muziejaus modelis pasiteisins ir Kaune. “Tai būtų gyvybingas Kauno miesto ankstyvojo laikotarpio muziejus.

Jame atsirastų vietos daugybei renginių ir atrakcijų - nuo Archeologijos dienų, Riterių turnyrų iki išvykos upe po kitas pilis, priklausančias tai pačiai Nemuno gynybos sistemai.

J.Malinauskaitės žodžiais, “Pilies” narių tikslas - pateikti Kauno pilies atgaivinimo idėją viešam svarstymui. Tolesniu idėjos realizavimu, dailininkės nuomone, turėtų rūpintis miesto valdžia ir entuziastų sutelkti specialistai.

Savivaldybė rengiasi atidaryti TIC

Tai ne pirmoji Kauno pilies atgaivinimo idėja, kilusi pastaruoju metu. Savivaldybės Plėtros programų valdymo skyrius buvo parengęs du Kauno pilies pritaikymo šiuolaikinėms reikmėms projektus.

Projekte “Turizmo infrastruktūros vystymas kairiajame bei dešiniajame Neries krante” apie Kauno pilies atgaivinimą kalbama Vilijampolės dykvietės konversijos kontekste. Konversijos projekto autoriai - architektų grupė: Audrys Karalius, Gintaras ir Asta Prikockiai bei Rimvydas Palys.

“Pramoninės zonos pertvarkymas į turizmo centrą aplink Santaką” - tai aukščiau minėtojo projekto dalis, tačiau jame apsiribota tik Kauno pilies ir jo prieigų sutvarkymu.

Abu šie projektai pernai negavo Phare ESS Priežiūros komiteto ir Europos komisijos delegacijos Lietuvoje palaiminimo. Anot Plėtros programos valdymo skyriaus Vyginto Grinio, šiuo metu Savivaldybėje rengiamas projektas dėl Turizmo informacijos centro įrengimo Kauno pilies prieigose.

KTU Statybos ir architektūros fakulteto magistro V.Baltušio parengtame projekte “Kauno pilies komplekso panaudojimas ir architektūrinis tvarkymas” siūloma pilies mūrų neatstatyti, tik nužymėti pilies komplekso teritoriją.

Ketinama gynybinius griovius prileisti Neries vandens, atstatyti pilies pylimą, o pilies kieme įrengti lietuviško raidyno skulptūrų parką.

[Doncikas]

Verslininkai Kaune perka kareivines

Valstybės turto fondui pavyko privatizuoti keletą metų nesėkmingai bandytas parduoti kareivines, o jų kaina aukcionuose pakilo kelis kartus.

Juozapavičiaus prospekte 3,24 tūkst. kvadratinių metų dviaukščio mūrinio pastato su 0,569 hektaro žemės sklypu pradinė pardavimo kaina nuo 98 tūkst. litų pakilo iki 499,999 tūkst. litų. Aukcione dalyvavo 10 fizinių ir juridinių asmenų, laimėjo juridinis asmuo.

"Kareivinės pardavinėjamos nuo 1999 metų, tačiau kol privatizuojamam objektui nebuvo suformuoti žemės sklypai, pirkėjų nebuvo ir aukcionai neįvykdavo. Šis aukcionas buvo jau aštuntas", - Eltai sakė Valstybės turto fondo Rinkodaros skyriaus viršininkė Jolanta Varapnickaitė - Mažylienė.

Kitos kareivinės Juozapavičiaus prospekte - dviejų aukštų apgriuvęs pastatas (statybos darbų likę 76 proc.) ir 0,655 hektaro žemės sklypas paduotas už 676,329 tūkst. litų. Pradinė pardavimo kaina siekė 110 tūkst. litų. Aukcione varžėsi 11 dalyvių, kareivines įsigijo fizinis asmuo.

"Lapkričio 5 dieną bus parduodamos dar vienos kareivinės Juozapavičiaus prospekte - 3,286 tūkst. kvadratinių metrų ploto, dviejų aukštų pastatas ir 0,69 hektaro žemės sklypas. Pradinė pardavimo kaina - 117 tūkst.litų", - primena Valstybės turto fondo atstovė.

[Doncikas]

Narciziškos ambicijos istorinėje erdvėje
Ketinamas statyti daugiaaukštis gali užgožti ne tik Malūnininko bokštą, bet ir Muzikinio teatro bei Centrinio pašto pastatus

Miesto gynybinės sienos pašonėje projektuojamą dešimties aukštų pastatą paminklosaugininkai kritikuoja dėl jo narciziškos architektūros. Statinys turėtų iškilti Kęstučio ir I.Kanto gatvių sankirtoje. Šis sklypas istorinėje miesto dalyje unikalus ne tik išlikusia gynybinės sienos dalimi. Čia eina riba tarp Senamiesčio ir Naujamiesčio.
Iš pradžių norėjo statyti viešbutį

Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio viršininkė Irena Vaškelienė pabrėžė, kad ši vieta yra labai svarbi miesto istorijos raidos dalis, o gynybinės sienos likučiai įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir yra saugomi valstybės.

Sklypas Kęstučio ir I.Kanto gatvių sankirtoje anksčiau buvo užstatytas pastatais. Sovietiniais metais nutarta, kad gynybinės sienos likučius reikėtų padaryti matomus ne tik iš Miesto sodo pusės, ir čia stovėję XIX pabaigos - XX amžiaus pradžios pastatai, fiksavę Kęstučio, I.Kanto gatvių perimetrą, buvo nugriauti. I.Vaškelienės nuomone, tai buvusi klaida: nuo seno miesto pastatai glausdavosi prie vidinės gynybinės sienos pusės.

1997 metais sklypas 99 metams buvo išnuomotas viešbučio “Naktinė magija” savininkui Arūnui Stravinskui. Nuo to laiko įvairiuose specialistų posėdžiuose svarstomi čia užsakovo ketinamo statyti pastato projektai. Iš pradžių ketinta statyti viešbutį, paskui A.Stravinsko planai pasikeitė.

Savo lėšomis ketina rekonstruoti bokštą

Naujausias Paveldo ekspertų tarybai pateiktas statinio Kęstučio ir I.Kanto gatvių kampe projektas - Gintauto Natkevičiaus architektų grupės suprojektuotas aštuonių pagrindinių ir dviejų papildomų nepilnų aukštų pastatas. Pirmajame jo aukšte turėtų įsikurti restoranas ir komercinės patalpos, antrajame numatyti plotai biurams, o aukščiau planuojama įrengti gyvenamuosius apartamentus. Po žeme projektuojamame garaže ketinama sutalpinti maždaug 60 automobilių. A.Stravinskas “Kauno dienai” teigė, kad savo lėšomis rekonstruos turimo sklypo kaimynystėje stovintį Malūnininko bokštelį ir jo aplinką.

G.Natkevičiaus architektų grupės parengtas projektas sulaukė paminklosaugininkų pasipriešinimo.

I.Vaškelienės apibūdinimu, šio pastato projektuotojai dar nerado architektūrinio sprendimo, derančio su aplinka. Reglamente yra užfiksuota, kad, užstatant sklypą, būtina išsaugoti siaurutę senovinę gatvelę prie gynybinės sienos, išlaikyti pagarbų atstumą nuo istorinių statinių liekanų. Paminklosaugininkė sveikina verslininko siekį rekonstruoti Malūnininko bokštelį ir pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms. Tačiau ji įsitikinusi, kad čia turi būti įrengta ne kokia uždara restorano erdvė, o visiems miestiečiams atvira kavinukė.

Siūlė projektuoti ne tokį agresyvų tūrį

Paveldo ekspertų tarybos narys, architektas Rimvydas Palys buvo griežtesnis: “Architektas turi suderinti užsakovo norus su miesto norais. Kol kas to nedaroma. Norima įpiršti ilgą, storą, aukštą tūrį, kuris gali pavojingai kyšoti virš netoliese esančių pastatų”. Eksperto pastebėjimu, projektuojamas statinys vizualiai spaus Malūnininko bokštą. Kai kurie architektai sarkastiškai yra pajuokavę, kad šalia gremėzdiško pastato Malūnininko bokštas atrodys kaip suvenyrų kioskas.

R.Palio teigimu, specialistai architektui siūlė projektuoti ne pastatą-dėžę, o iš keleto tūrių susidedantį, Centrinio pašto pusėn palaipsniui žemėjantį statinį. Tačiau, anot R.Palio, jo kolega “užsispyrėliškai to nedaro”. “Kiekvienas nori turėti kuo daugiau, tačiau demokratinės visuomenės ženklas - interesų suderinimas”, - pastebėjo ekspertas.

Leido statyti aukštesnį statinį

Kitas Paveldo ekspertų tarybos narys, profesorius Algimantas Miškinis teigė, jog šioje unikalioje vietoje turi stovėti geros architektūros statinys. “Kol pastatą Kęstučio ir I.Kanto gatvių kampe projektuojantys architektai nesuvoks, jog ne tik jų kūrinys čia turi būti vizualiai reikšmingas, nieko nebus”, - sakė profesorius. Jis užsiminė apie kompromisus, kuriuos specialistai jau padarė šiam užsakovui, tikėdamiesi šioje miesto vietoje geros architektūros.

Prieš šešerius metus patvirtintame šio sklypo detaliajame plane buvo numatyta galimybė čia statyti gerokai žemesnį pastatą. Pasikeitus užsakovo ketinimams statyti viešbutį, buvo parengtas naujas detalusis planas. Jame jau leidžiama sklypą užstatyti 30 metrų aukščio pastatu.

Architektas G.Natkevičius, Paveldo ekspertų tarybai neseniai pristatęs gal jau aštuntą pastato Kęstučio ir I.Kanto gatvių sankirtoje projektą, pasigedo specialistų pasitikėjimo autoriumi. “Eskiziniame projekte visų dalykų neįmanoma aptarti, tai reikia palikti techniniam projektui”, - sakė architektas. Jis su kolegomis priėjo prie išvados, kad tūrių skaidymas vizualiai didina pastato aukštį ir nuo to bokšteliui tik blogiau. O horizontalios plokštumos - anot G.Natkevičiaus, dryžiai - kuria iliuziją, kad bokštelis yra aukštesnis ir stambesnis nei iš tikrųjų.