Projektai Kaune (archyvas)

[liutass]

"Arx Baltica" į spaudos namus investavo 8 mln. litų

ELTA
2004 rugsėjo mėn. 22 d.

Kauno leidybos bendrovė "Arx Baltica" į naują pastatą ir poligrafinę garsios Vokietijos firmos "Heidelberg" įrangą papildomai investavo 8 mln. litų. Nauji 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto "Arx Baltica" spaudos namai Aleksote oficialiai bus atidaryti kitą antradienį.
"Įmonės spausdinimo pajėgumai įsigijus naują įrangą bei investavus į pažangią vadybą padidės maždaug du kartus", - teigė "Arx Baltica" generalinis direktorius Rolandas Dovidaitis.

Pirmąjį šių metų pusmetį leidyklos pajamos siekė 4,2 mln. litų - 2,1 karto didesnės nei pernai, kai apyvarta viršijo 2 mln. litų.

"Arx Baltica" ryšių su visuomene konsultantė Jolanta Šarpnickienė Eltai teigė, kad kitąmet, vidaus rinkoje didėjant spausdinimo darbų paklausai, leidykla planuoja apie 10 mln. litų apyvartą.

Pernai "Arx Baltica" apyvarta buvo 6 mln. litų.

"Be Lietuvos rinkos, planuojame skverbtis ir į Skandinavijos rinką bei kitas Europos valstybes", - sakė J. Šarpnickienė.

"Arx Baltica" spausdina žurnalus, knygas, reklamos medžiagą bei įvairias pakuotes. Leidybos bendrovė siekia gauti tarptautinį kokybės vadybos sertifikatą pagal ISO 9002 standarto reikalavimus.

[Doncikas]

Kaune atidaromas pirmasis „Čili pica“ restoranas
Spalio 1 d. Kaune duris atvers „Čili pica“ picerija. Tai bus jau 25-oji UAB „Čilija“ maitinimo įstaiga Lietuvoje ir pirmasis tinklo restoranas Laikinojoje sostinėje, tvirtinama pranešime spaudai.

Picerija atidaroma naujame prekybos centre „Savas“, kuris lankytojų lauks Savanorių prospekte 346 nuo spalio 1 d. Moderniame 13 tūkst. kv.m. ploto centre įsikurs pusšimtis parduotuvių.


Naujasis restoranas - dar tik pirmasis sparčiai augančio Lietuvoje viešojo maitinimo tinklo žingsnis į Kauną, tačiau tuo pačiu tai pati didžiausia „Čili“ picerija Baltijos šalyse.

Didžiausias Lietuvoje maitinimo įstaigų tinklas ketina ir toliau plėsti savo veiklą Laikinojoje sostinėje. Artimiausiu metu čia duris atvers dar viena picerija, kurios įrengimu jau pradėta rūpintis.

Naujoje picerijoje vyraus modernus interjeras. Lankytojus pasitiks ryškios spalvos ir jauki, įdomi aplinka. Įrengiant didžiausią „Čilijos“ piceriją naudota Lietuvoje dar nauja medžiaga – savotiškas fototapetas, pasižymintis atsparumu ir ilgai neblunkančiomis spalvomis. Jis bus papuoštas autoriniu ornamentu, kuriame dominuos stilizuoti 7-ojo dešimtmečio dvasią primenantys augaliniai ornamentai.

Picerijoje bus pakabintas didelis 3,5 m ilgio ir 3 m. pločio ekranas, matomas iš abiejų picerijos aukštų. Restorano svečiai ekrane galės stebėti varžybas ir sirgti už mėgstamus sportininkus.

Didžiausioje „Čili“ picerijoje vienu metu galės leisti laiką iki 170 svečių. Pirmame aukšte yra 80, antrame – 90 vietų. Be to, vasarą ketinama įrengti lauko terasą. Naujojoje picerijoje svečius aptarnaus iki 80 darbuotojų.

Antrajame aukšte kiekvieną vakarą nuo trečiadienio iki sekmadienio gros Kauno diskžokėjai.

Restoranas Kaune siūlys tokį pat patiekalų pasirinkimą, kaip ir kitos Lietuvoje bei Latvijoje veikiančios „Čili“ picerijos.

"Akropolio" Kaune teks palaukti
Seniai planuotą "Akropolio" statybą "VP Market" nukėlė į neapibrėžtą ateitį, rašo "Laikinoji sostinė". Prekybos ir pramogų centro statybas žadėta pradėti šįmet, o po metų turėjo įvykti jo atidarymas.

"VP Market" atstovas dienraščiui pripažino, kad planų įgyvendinimą trikdo ne tik būtinų formalumų derinimas, bet ir jaučiama nepalanki viešoji nuomonė.

Hmm tik lapkritį bus parengtas detalus planas
įdomu kada turėtų prasidėt statybos, nes vistiek prie Sporto rūmų reikalingas ir Akropolis

[Dzipas]

Kauno savivaldybė žada išnuomoti pareigūnams “Mitsubishi Colt” arba “Volkswagen Golf”

Vakar Savivaldybėje turėjo paaiškėti 20 naujų automobilių nuomos konkurso rezultatai. Jame dalyvavo keturios bendrovės. Pasak komisijos pirmininko Alfonso Jarušausko, galutinis sprendimas kol kas nepriimtas. Nuo išsamesnių komentarų jis susilaikė.

“Kauno dienos” šaltinių teigimu, policijai siūloma išnuomoti dviejų markių automobilius: “Mitsubishi Colt” arba “Volkswagen Golf”.

Prašys papildomų dokumentų

Pasak komisijos pirmininko A.Jarušausko, vakar buvo atplėšti vokai, tačiau galutinis sprendimas turėtų būti priimtas šios savaitės pabaigoje arba kitą trečiadienį.

“Komisija nusprendė paprašyti papildomų dokumentų, įrodančių, kad minėti pasiūlymai atitinka gamintojų sąlygas ir konkurso reikalavimus”, - teigė pirmininkas.

Savivaldybės kuluaruose vakar buvo kalbama, kad greičiausiai policijos pareigūnams bus išnuomoti vokiški automobiliai.

Neoficialiais duomenimis, už vieną “VW Golf” automobilį per mėnesį Savivaldybė turėtų mokėti 1300 litų.

Žada padengti ir kuro išlaidas

Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius teigė, kad šie automobiliai - tai reali pagalba policijai.

“Apie tai kartu su dabartiniu meru Arvydu Garbaravičiumi pradėjome kalbėti dar praėjusios kadencijos miesto Taryboje. Tačiau tada šių planų nepavyko įgyvendinti. Buvo kalbama apie fondą ar kitas programas. Tuo tarpu, mūsų nuomone, reikia imtis realių darbų. Tik tokiu atveju galime tikėtis akivaizdaus efekto”, - sakė direktorius.

Pagal miesto Tarybos patvirtintą projektą Savivaldybė ne tik išnuomos automobilius, bet ir padengs kuro išlaidas.

G.Buinevičiaus teigimu, patvirtinta, kad vieno automobilio metinė ridos norma - 40 tūkstančių kilometrų.

“Vakar buvo atplėšti vokai. Komisija turėtų nuspręsti ir tada bus pasirašyta sutartis. Pagal konkurso sąlygas, po šio dokumento pasirašymo nauji automobiliai policiją turėtų pasiekti per 60 dienų. Nuomos sutartis galios 3 metus”, - sakė Savivaldybės administracijos direktorius.

Naujosios transporto priemonės pareigūnus turėtų pasiekti dar šių metų pabaigoje

Mašinas gaus dar šiemet

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Algirdas Kaminskas vakar neslėpė, kad nekantriai laukia konkurso rezultatų.

“Norėtume, kad nauji automobiliai mus pasiektų dar šiemet. Tai būtų reali pagalba pareigūnams. Galiu tik padėkoti miesto vadovams ir Tarybos nariams, kurie vienbalsiai pritarė tokiam pasiūlymui. Dabar laukiame oficialų konkurso rezultatų”, - sakė viršininkas.

Policijos vadovai numatę, kad minėtos transporto priemonės bus perduotos tarnyboms, užtikrinančioms viešąją tvarką. Dalis jų atiteks policijos nuovadoms ir Patrulių rinktinei.

“Visi automobiliai bus pažymėti specialiais ženklais. Kauniečiai juos tikrai matys miesto gatvėse”, - tikino A.Kaminskas.

Transporto parkas - skurdus

Kauno policijos vadovas pripažino, kad šiuo metu pareigūnų naudojami automobiliai yra nepatenkinamos būklės.

Pagal patvirtintą tvarką, Kauno policijai turėtų būti skirta 199 automobiliai. Pareigūnai šiuo metu naudojasi 134 transporto priemonėmis.

“Galiu drąsiai pasakyti, kad apie 70 procentų mūsų turimų automobilių reikėtų nurašyti. Jų vertė - nulinė. Galite įsivaizduoti, kokia padėtis”, - teigė Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas.

Per pastaruosius metus Kauno pareigūnams pavyko įsigyti 16 naujų transporto priemonių. A.Kaminskas sakė, kad svarbu ir tai, kad miestas sutiko apmokėti kuro išlaidas.

“Tai didžiulė parama. Pagal šiuo metu gaunamą finansavimą vienam automobiliui skiriamo kuro pakanka nuvažiuoti nuo 1,5 iki 2,5 tūkstančio kilometrų per mėnesį. Tuo tarpu Savivaldybės planuojami išnuomoti automobiliai galės nuvažiuoti daugiau nei 3 tūkstančius kilometrus. Pareigūnai galės operatyviau reaguoti į įvykius”, - tvirtino Kauno policijos vadovas.

[Doncikas]

Kaune gali statyti daugiabutį grąžintų namų nuomininkams

Kauno miesto savivaldybė tikisi artimiausiais mėnesiais už daugiau kaip 2 mln. litų nupirkti butų ir iškeldinti iš savininkams grąžintų namų apie 150 šeimų. Kauno valdžia taip pat svarsto galimybę iškeldinamiesiems statyti naują daugiabutį.

Šįmet nuomininkų iškeldinimui iš savininkams grąžintų namų Kaune Vyriausybė skyrė 8,6 mln. litų. Tai yra net keturis kartus daugiau nei pernai.


"Jei rinkoje bus pageidaujamas butų skaičius, savivaldybė nuomininkams butų nupirks už daugiau kaip 2 mln. litų. Už daugiau kaip 5 mln. litų butų įsigis patys nuomininkai, apie 442,5 tūkst. litų bus skirta kompensuoti mažesnės vertės gyvenamųjų patalpų vertės skirtumui", - teigia savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius.

Iki šių metų pabaigos tikimasi iškeldinti nuomininkus iš avarinės būklės bei iki 1992 metų pabaigos grąžintų namų. Dalis grąžintuose namuose gyvenančių kauniečių pageidauja, kad iki 2009 metų jiems būtų išnuomotos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos.

"Atsižvelgdami į gyventojų pageidavimus, manome, kad būtų tikslinga statyti naują gyvenamąjį namą, kuriame įsikurtų dalis dabar grąžintuose namuose gyvenančių kauniečių. Šįmet reikėtų pradėti projektavimo darbus, o kitais metais pradėti namo statybą. Privalome panaudoti visas mums skirtas lėšas, už tai bus atsakingi Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus darbuotojai", - teigia Kauno meras Arvydas Garbaravičius.

Už praėjusiais metais gautus 2 mln. litų Kaune pavyko iškeldinti 35 nuomininkų šeimas. Šiuo metu savininkams grąžintuose namuose gyvena daugiau kaip 800 kauniečių šeimų.

Kauno savivaldybės specialistų teigimu, ne visi grąžintuose namuose gyvenantys nuomininkai yra susitvarkę dokumentus, tad dar ne visiems nuomininkams yra išduoti valstybės garantiniai dokumentai, ne visi nuomininkai įtraukti į sudarytas garantijų vykdymo eiles. Tokiems kauniečiams siunčiami raginimai atvykti į Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių.

[liutass]

ACME sandeliai/ofisas/gamykla

Jonavos prospekte

[Doncikas]

@liutass: dabar žinosiu


Nesusikalbėjimas gilina konfliktą
Nelegalaus daugiabučio namo statytojai tik po pusmečio atsižvelgė į Lampėdžių bendruomenės nuomonę

Daugiaaukščiai gyvenamieji namai Kaune statomi be detaliųjų planų ir leidimų, tačiau įstatymas galioja visiems be išimties. Bent jau toks galėtų būti daugiaaukščio namo statybų prestižinėje Kauno vietoje istorijos moralas.

more: http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=22316

[Doncikas]

Dangoraižis sumažėjo perpus



Privati bendrovė neatsisako planų Savanorių prospekte pastatyti verslo centrą

Bendrovė “Mikrovisatos valda” neseniai Kauno politikams pateikė turto mainų pasiūlymą - beveik už 14 arų aikštelę Savanorių prospekte verslininkai siūlo 3 butus.

Firmos atstovai neslepia, kad jie jau įsigijo tris šalia esančius sklypus.

Iš pradžių šioje vietoje planuota statyti 22 aukštų dangoraižį, tačiau tam pasipriešino miesto architektai. Kalbinti politikai teigė, kad dabar kalbama apie dvigubai mažesnį pastatą.

Įtartinai maža kaina

“Kauno dienai” pavyko gauti turto mainų sprendimo projektą, kurį parengė Komunalinio ūkio skyriaus atstovai. Pagal jį beveik už 14 arų sklypą prestižinėje miesto vietoje verslininkai siūlo 3 dviejų kambarių butus ir beveik 6 tūkstančių litų kompensaciją. Minėta aikštelė įkainota 211 tūkstančių litų.

Turto vertinimas atliktas gegužės pabaigoje. Tačiau kalbinti verslininkai šypsojosi, išgirdę apie tokią kainą. “Galiu pasakyti tik tiek, kad Savanorių prospekte už vieną arą mokama 30-40 tūkstančių litų. Kitas išvadas galite daryti patys”, - teigė vienas verslininkas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.

“Manau, kad tai abiem pusėms naudingas pasiūlymas. Verslininkai negali išsiversti be šio sklypo. Be to, reikia nepamiršti, kad Savivaldybei priklauso tik dalis aikštelės. Jeigu mums priklausytų visas sklypas, tada galėtume kalbėti apie kitą kainą. Taip pat svarbu, kad verslininkai ketina investuoti milijoninę sumą”, - teigė Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika.

Savivaldybės kuluaruose kalbama, kad šis klausimas bus įtrauktas į kitą mėnesį vyksiančio Tarybos posėdžio darbotvarkę.

Pageidauja daugiau aiškumo

Bendrovės “Mikrovisatos valda” daugiaaukščio pastato projektas jau yra sukėlęs gana audringų diskusijų. Verslininkai buvo užsimoję netoli Prisikėlimo bažnyčios pastatyti pirmąjį Kaune dangoraižį. Tačiau tam pasipriešino ir miesto architektai, ir politikai.

Po šios istorijos prabilta, kad būtina patvirtinti aukštuminių pastatų schemą. Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius užsiminė, kad ji jau rengiama, tačiau galutinį variantą ketinama pateikti kitais metais.

Paklaustas apie verslininkų ketinimus Savanorių prospekte statyti 10 aukštų pastatą, valdininkas teigė, kad, formaliai žiūrint, tokio aukščio pastatas gali būti statomas šioje vietoje.

“Tačiau yra kitų niuansų. Viskas paaiškėtų, kai būtų rengiamas detalusis planas. Egzistuoja nemažai apribojimų, todėl reikėtų viską išsiaiškinti”, - tvirtino N.Valatkevičius.

Pristatė viziją

Architektas Algimantas Kančas parengė būsimojo verslo centro projektinius pasiūlymus. “Iš tiesų dabar kalbame apie 10 aukštų pastatą, kuris tikrai nekonkuruos su Prisikėlimo bažnyčia. Automobiliams numatyta įrengti ir požeminę, ir antžeminę aikšteles. Manau, kad šis projektas galėtų sukurti ir naują Savanorių prospekto įvaizdį”, - teigė architektas.

Ankstesnio, 22 aukštų pastato idėją buvo pasiūlęs architektas Virginijus Juozaitis. A.Kančas atsargiai vertino šį projektą. “Dėl to kilo labai daug ginčų. Galbūt tai būtų buvęs ir per aukštas pastatas. Tačiau pastebėjome tendenciją, kad kauniečiai nori aukštuminių pastatų. Galbūt jie galėtų būti statomi Aleksote, netoli Geležinkelio stoties ir kitose vietose. Tokie pastatai reikalingi miestui”, - tvirtino A.Kančas.

Miesto politikams verslininkai užsiminė, kad Savanorių prospekte ketinama investuoti apie 21 milijoną litų.

A.Kančas neslėpė, kad be Savivaldybei priklausančios aikštelės šis projektas neįgyvendinamas. “Detalesnį projektą galėsime parengti, kai Savivaldybė priims sprendimą. Jeigu jis būtų neigiamas, sunku įsivaizduoti, kokį statinį galėtume pastatyti dabar verslininkų turimuose sklypuose”, - teigė architektas.

Politikai neskuba

Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas R.Noreika tvirtino, kad kol kas miesto Tarybos komitetai pritarė siūlomiems turto mainams. Tiesa, galutinis sprendimas turėtų būti priimtas Tarybos posėdyje. Kalbinti politikai užsiminė, kad jiems dar liko nemažai neaiškumų.

“Bent jau mūsų komiteto posėdyje pasigedome tam tikro aiškumo. Norėtume daugiau išgirsti apie minėto pastato projektą. Reikia nepamiršti, kad verslininkams atiduodame 14 arų prestižinėje miesto vietoje Žaliakalnyje. Tai nėra lygiaverčiai mainai, todėl būtina išanalizuoti, ar minėtas projektas naudingas miestui. Taip pat pasigedome aukštuminių pastatų išdėstymo schemos. Miesto Taryba buvo įpareigojusi ją parengti, tačiau kol kas - tylu ramu”, - sakė Savivaldos ir ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas.

Diskusijų neišvengta ir Miesto ūkio bei energetikos komitete. Pasak R.Noreikos, po to, kai buvo pateikti A.Kančo projektiniai pasiūlymai ir būsimojo pastato iliustracinė medžiaga, politikai pritarė turto mainams.

[liutass]

2004.09.29
Atnaujintas prieš 35 metus įrengtas Kauno Ąžuolyno apšvietimas
--------------------------------------------------------------------------------

Tęsiant Kauno miesto gatvių apšvietimo tinklų modernizavimo projekto pirmąjį etapą, Ąžuolyne bus pastatytas 61 naujas šviestuvas ir jų stulpai, atnaujinti kabeliai. Kauno miesto gatvių apšvietimo tinklų modernizavimo projektas pradėtas įgyvendinti 2001-ųjų rugpjūtį, gavus 10 mln. litų paskolą iš Pasaulio banko.

Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjo Algirdo Vaitiekūno teigimu, bus apšviestas ne tik pagrindinis Ąžuolyno takas, bet ir kai kurie šalutiniai takeliai bei aikštelės. Apšviesti Ąžuolyną kainuos 160 tūkst. litų.

,,Teikdamas paskolą Pasaulio bankas pageidavo, kad Kaune būtų apšviestos kelios visam miestui svarbios viešos vietos. Kauniečių pamėgtame Ąžuolyne esantys šviestuvai buvo apgailėtinos būklės, sudaužyti ir visiškai nusidėvėję, statyti net prieš 35 metus, tad Ąžuolynas skendėjo tamsoje. Nauji, belgų firmos šviestuvai yra mechaniškai tvirtesni, todėl chuliganai jų taip lengvai nenuniokos”, teigia A. Vaitiekūnas.

Pirmasis darbų etapas bus baigtas šių metų gruodžio pradžioje, darbų bus atlikta už 1,6 mln. litų.
,,Šįmet iš Pasaulio banko paskolos apšviesime tris Kauno parkus - Ąžuolyno, Draugystės ir Ramybės, taip pat pagrindinius Kauno laiptus. Kaunas iš tiesų taps šviesesnis, nes iki gruodžio bus arba jau yra apšviestos tos gatvės, kuriose šviestuvų iki šiol nebuvo. Iš viso atnaujinsime 83 proc. Kauno gatvėse esančių šviestuvų”, teigia Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Iki gruodžio pradžios mieste bus įrengta 600 naujų šviestuvų, kai kur nutiesti nauji elektros kabeliai ir oro linijos, jau įrengtos 26 elektros apšvietimo valdymo bei apskaitos spintos. Darbus atlieka konkursą laimėjusi AB “Lietuvos automatika”.

Antrajame etape planuojama atnaujinti likusius šviestuvus ir įrengti automatinę gatvių apšvietimo reguliavimo sistemą. Tokia sistema leistų apšvietimo galią reguliuoti priklausomai nuo paros laiko ir sutaupyti lėšų.

[Doncikas]

Nuompinigiams - 70 milijonų


Kauno valdžia už archyvo ir kitų administracinių patalpų nuomą pasišovė sumokėti tiek, kiek kainavo pastatyti Vilniaus savivaldybės dangoraižį

Rytoj miesto Tarybos posėdyje ketinama svarstyti archyvo ir kitų administracinių patalpų nuomos klausimą. Pagal parengtą sutarties projektą Savivaldybė ketina išsinuomoti P.Višinskio gatvėje esantį statinį, už kurį per 25-erius metus sumokės apie 70 milijonų litų. Pasibaigus sutarties terminui teks ieškoti naujų patalpų arba vėl mokėti milijoninius nuompinigius. Specialistų apskaičiavimu, nusipirkti ar pastatyti naują pastatą kainuotų tris kartus pigiau. Palyginimui: naujasis Vilniaus savivaldybės modernus pastatas kartu su Europos aikštės, komunikacijų įrengimu kainavo taip pat apie 70 milijonų litų.

Konkurse dalyvavo vienintelė bendrovė

Prieš kelerius metus Savivaldybė nusprendė įsigyti naujas patalpas archyvui. Dar praėjusios kadencijos miesto Taryba šiam projektui buvo numačiusi skirti 1,5 milijono litų. Buvo apsvarstyti konkretūs pasiūlymai, tačiau dėl neaiškių priežasčių politikai tada nepriėmė sprendimo.

Vėliau Vyriausybės investicinių projektų programai buvo pateiktas bendrovės “Kausta” pasiūlymas P.Višinskio gatvėje 96 numeriu pažymėtame statinyje įrengti miesto archyvą. Šio projekto sąmata - apie 11 milijonų litų. Tačiau šis projektas finansavimo nesulaukė.

Šių metų balandį miesto Taryba nusprendė skelbti pirkimo arba nuomos konkursą. “Kauno dienos” duomenimis, jame dalyvavo vienintelė bendrovė NTIP, kuri Savivaldybei 25-eriems metams pasiūlė išnuomoti tas pačias P.Višinskio gatvėje esančias patalpas.

Apie bendrovę NTIP nėra jokios informacijos internete ir “Lietuvos telekomo” informacijos “118” duomenų bazėje. Ši bendrovė registruota Savanorių pr. 192. Tai buvusios “Koordinatės” patalpos, kuriose įsikūrę daugybė firmų.

Dar prieš konkurso pradžią Savivaldybėje gana viešai kalbėta, kad miesto archyvas turėtų įsikurti P.Višinskio gatvėje. “Kauno dienos” šaltinių teigimu, konkreti vieta net buvo nurodyta ir pirminiame miesto Tarybos sprendimo projekte. Tiesa, vėliau dokumentas pakoreguotas.

Apstu sutapimų

“Kauno dienai” pradėjus domėtis P.Višinskio gatvėje esančiu statiniu, o tiksliau - pastato konstrukcijomis, paaiškėjo įdomūs sutapimai. Dar šių metų pradžioje šį statinį pardavinėjo bendrovė “Baltic realty adviser”, kurios valdybos pirmininkas yra liberalcentristas, buvęs mero Arvydo Garbaravičiaus bendraklasis Arvydas Žilevičius.

Tuomet verslininkas paneigė gandus, kad minėtas statinys yra jo nuosavybė. “Mes gavome užsakymą jį parduoti. Šioje vietoje galima pastatyti daugiaaukštį gyvenamąjį pastatą. Vienas variantų - miesto archyvas. Tai buvo bendrovės “Kausta” iniciatyva”, - šių metų pradžioje teigė A.Žilevičius.

Kalbinti miesto politikai nenoriai kalbėjo apie keistas peripetijas, susijusias su archyvo patalpomis. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė liberalcentristė Adelė Echodienė viešai pareiškė, kad minėtas sandoris nėra naudingas miestui. Paklausta apie galimą A.Žilevičiaus vaidmenį šioje istorijoje, politikė tiesaus atsakymo vengė.

“Daug žinau, bet nenoriu komentuoti. Man nereiktų apie tai kalbėti”, - sakė politikė.

Prieštaravo ir konservatoriai

“Kyla labai daug neaiškumų. Jau paprašiau, kad būtų pateiktos konkurso sąlygos ir dokumentai, susiję su procedūromis. Nesuprantu, kodėl šiame konkurse dalyvavo vos viena bendrovė. Nemanau, kad nuoma 25-eriems metams, neišanalizavus visų aplinkybių, yra teisingas žingsnis. Be to, jau dabar iškilo automobilių stovėjimo aikštelės problema”, - teigė A.Echodienė.

Savivaldybė pasirengusi kasmet už patalpų nuomą mokėti daugiau nei 2,8 milijono litų. Tačiau po 25-erių metų šis pastatas liktų privačios bendrovės nuosavybe.

“Nemačiau atliktos gilios finansinės analizės. Tačiau, mano nuomone, įsipareigojimai yra neadekvatūs. Dėl to ir nepritariu šiai sutarčiai”, - sakė A.Echodienė.

Skirtingai nei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė, dauguma liberalcentristų pritaria šiam projektui. Kai kurie politikai net itin uoliai bando jį prastumti. Savivaldybės kuluaruose kalbama, kad tai gali būti susiję su būsimosiomis statybomis.

“Čia verda interesų kova. Statybos - pelningas verslas”, - teigė vienas valdininkas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.

Minėtai nuomos sutarčiai priešinasi ir konservatoriai. Būtent jų iniciatyva šis klausimas buvo išbrauktas iš miesto Tarybos praėjusio posėdžio darbotvarkės.

Nuoma - vienintelis sprendimo būdas?

Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Buinevičiaus teigimu, nuoma - vienintelis būdas šiuo metu išspręsti archyvo ir administracijos padalinių patalpų klausimą. Jis neslėpė, kad iš pradžių ketinta pastatą įsigyti išperkamąja nuoma.

“Tačiau pasikeitė įstatyminė bazė. Išperkamoji nuoma didina mūsų skolinimosi limitą. Reikia nepamiršti, kad mes ketiname statyti sporto rūmus. Tam reikės skolintis pinigų. Būtent dėl šios priežasties mums reikia pasitenkinti paprasta nuoma. Kas geriau: ar statyti sporto rūmus, ar pastatą valdininkams?” - replikavo G.Buinevičius.

Į P.Višinskio gatvėje esantį pastatą verslininkai numatę investuoti daugiau nei 22 milijonus litų. Čia turėtų įsikurti ne tik archyvas, bet ir po miestą išsimėtę įvairūs Savivaldybės padaliniai. Šiuo metu jie užima apie 8 tūkstančių kvadratinių metrų patalpas. Didžioji jų dalis - Savivaldybės nuosavybė.

Neoficialiais apskaičiavimais, pardavus minėtas patalpas, būtų galima gauti apie 10 milijonų litų. Tiesa, kol kas tai tik preliminari suma, nes nėra nekilnojamojo turto ekspertų įvertinimų.

G.Buinevičius taip pat tikino, kad suderėta gana gera nuomos kaina - 26 litai už kvadratinį metrą. Tuo tarpu už kitų patalpų nuomą Savivaldybė priversta mokėti net 29,5 lito už kvadratinį metrą.

Administracijos vadovas taip pat neigia kalbas, kad konkurso komisijai buvo daromas spaudimas. “Nieko panašaus. Politiniai ginčai kilo dėl informacijos trūkumo. Bandome šią klaidą ištaisyti, todėl su miesto Tarybos nariais susitiks pastato projekto architektas. Tai nėra paprastas klausimas, todėl diskusijų neišvengsime”, - teigė G.Buinevičius.

Neoficialūs pokalbiai su kariškiais

“Kauno dienos” šaltinių teigimu, miesto valdžia svarsto galimybę ateityje į Žaliakalnį iškeldinti visą Savivaldybės administraciją. Tam itin tiktų šalia P.Višinskio gatvės esanti teritorija, kuria šiuo metu naudojasi Pirmojo pulko kariškiai.

G.Buinevičius teigė, kad tai tolimos perspektyvos vizija. Tačiau jis patvirtinto, kad “tam tikros diskusijos su kariškiais vyko”.

“Reikia palaukti rinkimų, po to diskusijas bus galima atnaujinti. Kalbame ne tik apie Pirmojo pulko, bet ir apie kitų mieste dislokuotų karinių dalinių teritorijas”, - užsiminė Savivaldybės administracijos direktorius.

[Doncikas]

“Savas” penktadienį jau laukia kauniečių

Spalio 1 dieną Savanorių prospekte bus atidarytas naujas prekybos centras “Savas”. Atidarymo savaitgalį prekybininkai žada malonių staigmenų.

Didysis atidarymo savaitgalis tęsis net tris dienas - spalio 1-3 dienomis. Naujajame prekybos centre įsikūrė daugiau nei 50 parduotuvių, kavinės, paslaugų įmonės. Kai kurios iš jų - naujos Kaune. Daugelis jų atidarymo progai parengė naujas savo pristatomų gaminių kolekcijas, žada dideles nuolaidas bei neįtikimai geras kainas.

Pirkėjų laukia ir staigmena: atidarymo savaitgalį rengiama momentinė loterija, kurios metu galima laimėti daugiau nei 1200 prizų. Naujajame prekybos centre “Savas” vaikučius pakvies labai linksmas vaikų žaidimų kambarys.

“Savas” centre įsikūrė pirmoji Kaune ir trečioji Lietuvoje parduotuvė “RIMI Hypermarket”. Tai viena didžiausių parduotuvių Kaune, jos plotas viršija 5000 kv. m, čia dirbs daugiau kaip 160 žmonių. Kauniečiams siūlomas prekių asortimentas siekia net 25 tūkst. pavadinimų.

“RIMI Hypermarket” privalumus jau įvertino Vilniaus, Rygos, Talino ir kitų miestų pirkėjai. Labai džiaugiamės galėdami pristatyti šį pažangų sprendimą kauniečiams. Su Kaunu siejame ir daugiau plėtros planų. Artimiausiu metu čia planuojame atidaryti dar vieną “RIMI Hypermarket”, - sakė “RIMI Lietuvos” generalinė direktorė Inga Skisaker.

Atidarymo proga kauniečių laukia patrauklūs pasiūlymai. Didelės nuolaidos bus taikomos buitinei technikai, maistui. Kai kurios prekės kainuos perpus pigiau. Perkantys prekių ne mažiau kaip už 100 Lt, dovanų gaus 20 Lt vertės kuponą, už kurį bus galima nemokamai įsigyti papildomų pirkinių.

Kuriant centro koncepciją buvo vadovautasi Lietuvoje atlikto vartotojų poreikių tyrimo rezultatais ir įvairių Europos šalių prekybos centruose išbandyta patirtimi.

[liutass]

Norvegai toliau investuoja Kaune
VŽ 2004 m. rugsėjo 30 d.

Kauno UAB "Jotron", Norvegijos kapitalo elektronikos pramonės įmonėje,
įrengta nauja paviršinio montažo ir litavimo linija, kainavusi apie 210.000 Lt.
Ši įranga padeda išplėsti esamą gamybą ir imtis naujų produktų.

"Linija sumontuota iš Didžiojoje Britanijoje bei Pietų Korėjoje pagamintų
agregatų, - sakė Algimantas Medžiaušis, UAB "Jotron" direktorius. - Ją paleidę
priėmėme į darbą keletą naujų žmonių, bet iš esmės įranga leis išplėsti gamybą
nedidinant žmonių skaičiaus."

Naująja linija pradėtas gaminti ir naujas produktas - automatinės laivų
koordinačių nustatymo sistemos plokštės. Pati sistema, kuri leidžia
palydoviniu ryšiu tiksliai nustatyti laivų koordinates, gaminama pirminėje
"Jotron" įmonėje Norvegijoje.

Visos UAB "Jotron" akcijos priklauso minėtai Norvegijos įmonei, kuriančiai
prietaisus laivybos saugumui užtikrinti. Norvegai dalį šios produkcijos gamina
savo šalyje, dalį – Anglijoje, dalį – Kaune. Pirminė įmonė perka visą Kaune
pagamintą produkciją.
"Iki naujosios įrangos pirkimo mūsų pirminė įmonė Kaune buvo investavusi apie 1
mln. Lt, - sakė p. Medžiaušis. - Artimiausiu metu planuojame investuoti į
pastato rekonstrukciją."

[99]

Kauno savivaldybė kviečia verslininkus į parodą MIPIM 2005


-Kauno miesto savivaldybė ruošiasi pristatyti miestą ir perspektyviausius investicinius projektus tarptautinėje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM 2005 Kanuose, Prancūzijoje. Kviečiame verslininkus, nekilnojamojo turto, statybines kompanijas bendradarbiauti su Savivaldybe ir kartu rasti geriausias galimybes pakviesti investuotojus į Kauną. Parodoje Kaunas dalyvaus kartu su Vilniumi, Klaipėda ir kitais miestais ateinančių metų kovo 8 - 11 dienomis, - sakė miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Šiemet parodoje bus pristatomi visos Lietuvos investiciniai projektai. Kol kas apsisprendė tik trys didieji miestai, tačiau bus ir daugiau dalyvių. “Pasiūlyta dalyvauti 7 miestams ir 4 kurortams, - sakė Miesto plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys. - Planuojama, kad didieji miestai galėtų parodoje pristatyti tik svarbiausius projektus. Kitąmet bendras miestų stendas bus gerokai didesnis nei šiemet”. Didėja dalyvių skaičius, keliami didesni reikalavimai, tad bendras Lietuvos biudžetas parodoje turėtų gerokai išaugti.

-Pernai dalyvavome kartu su Vilniumi, prisistatėme kaip dvimiestis. Kauno vaidmuo parodoje buvo kuklesnis, nes neturėta patirties, buvo skirta gerokai mažiau lėšų negu skyrė Vilnius. Kauno pristatymas negalėjo prilygti įspūdingam Vilniaus maketui, - sakė Saulius Lukošius, Savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjas. - Buvo aiškiai perdaug nedidelių projektų, kitiems metams planuojame atrinkti tik svarbiausius. Miestai bus pristatomi pagal vienokią koncepciją, kurortai - pagal kitokią. Kiekvienas miestas turės apsiriboti tik raiškiausiais investiciniais bruožais, suderintais tarpusavyje, t. y. įvardyti svarbiausias, įtikinamai ir pagrįstai motyvuotas terpes. Panašių pristatymų su daug dalyvių matėme šių metų parodoje - tai Lenkijos bendras miestų stendas, šalia kurio buvo ir atskiri investiciniai objektai, 6 Anglijos mažesniųjų miestų stendai”.

Kaunas pasiūlęs savo parodos koncepciją ir miesto investicinius privalumus. Svarstoma galimybė pateikti Kauno miesto centrinės dalies maketą, kuriame matytųsi naujausios urbanistinės plėtros idėjos ir investiciniai projektai. Maketas apims Nemuno slėnį, jo centre bus sala su sporto rūmais. Atskirai bus demonstruojami rėmėjų projektai, kompleksas aplink M.K.Čiurlionio tiltą. Galbūt, tai bus pietinės centro dalies pristatymas, detalizuojant Šarūno Kiaunės kūrybinės grupės projektą. Planuojama atspindėti investicinį motyvacinį foną - aukštųjų mokyklų gausą, gerą geografinę padėtį, miesto gamtos ir kultūrinį savitumą (miestas prie upių), jau esamas stambias investicijas.

“Kaunas, kaip ir visa Lietuva, negali pasiūlyti pigios darbo jėgos. Mūsų darbininkų atlyginimai ne mažesni nei lenkų, didesni už bulgarų ar rumunų, jau nekalbant apie baltarusius ir ukrainiečius, kinus ar indoneziečius”, - sako Strateginio planavimo ir investicijų komisijos pirmininkas R.Garbaravičius. -“Mūsų stiprioji pusė - aukštas intelektas, žmonės, galintys naudotis šiandienos pasiekimais ir kurti produktus, atitinkančius šiandienos reikalavimus”. MIPIM - vien pagrindinių Europoje nekilnojamojo turto paroda, čia rodomas teritorijų urbanistinis patrauklumas, architektūros galimybės. “Mes pamatėme, kas vyksta pasaulyje. Sakykim prekybos centrų talpinimas miesto centre, aukštuminiai pastatai - jau išspręsta problema, nors pas mus daug diskutuojama. Laisvosios ekonominės zonos, tokios kaip Slovėnijoje, arba dvimiesčiai, kaip Oslas ir Geteborgas. Tokie pavyzdžiai mums leidžia dirbti tikslingiau ir nesiblaškant. Dalyvaudami parodose, bandome surasti architektūrinį sprendimą teritorijoms, kurias pristatome. Būtų labai įdomu, jei parodoje dalyvautų mūsų verslininkai ir architektai”, - sakė Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius.

[Doncikas]

Kauniečius pakvies antras kazino


Viešbutyje “Takioji Neris” įsikursiantys lošimo namai taps didžiausi mieste

Lietuvos lošimų rinkos lyderė - Estijos kapitalo bendrovė “Olympic Casino Group Baltija” Kauno viešbutyje “Takioji Neris” lapkritį ketina atidaryti lošimo namus, į kuriuos investuos apie 6 mln. litų. Tai bus antrasis kazino Kaune.

Naujojo kazino plotas sieks daugiau nei 700 kvadratinių metrų, jame dirbs apie 120 žmonių. Anot “Olympic Casino Group Baltija” vadovo Giedriaus Sakalausko, kol kas tikslinama, kiek naujajame kazino bus lošimo automatų bei lošimo stalų. Anksčiau žiniasklaida skelbė, kad šiame kazino ketinama pastatyti 10 lošimo stalų, kur bus galima žaisti kortomis ir amerikietišką ruletę, bei įrengti apie 36 žaidimo automatus.

Viešbučio finansų direktorė Jūratė Juozapaitienė “Kauno dienai” sakė, kad kazino įsikurs šiuo metu statomame priestate. “Jis bus vidiniame viešbučio kiemelyje, kuriame vasarą veikė kavinė. Kol kas tebevyksta statybos”, - sakė ji.

“Kitais metais planuojame plėtrą į Klaipėdą bei Vilnių, galbūt ateityje pavyks įžengti ir į Panevėžį bei Šiaulius”, - sakė G.Sakalauskas.

“Olympic Casino Group Baltija” priklauso didžiausiam Baltijos šalyse lošimų organizatoriui “Olympic Entertaining Group”, valdančiam 23-iejų lošimo namų tinklą Baltijos valstybėse.

“Olympic Casino Group Baltija”, Lietuvoje investavusi daugiau nei 33 mln. litų, dabar turi ketverius lošimo namus Vilniuje. Bendrovės įplaukos iš lošimų per pirmąjį šių metų pusmetį buvo 54,451 mln. litų (2,21 karto didesnės nei pernai tuo pat metu), išmokėta 38,895 mln. litų (2,26 karto daugiau).

Kaune iki šiol veikė vieneri lošimo namai (“Los Casino”) ir aštuoni lošimo automatų salonai. “Los Casino”, kuris atidarytas pernai vasario mėnesį, yra 8 lošimų stalai (6 kortų lošimų ir 2 ruletės) ir 30 lošimų automatų.

“Konkurencija - sveika. Keista, kad Kaune taip ilgai mes buvome vieninteliai. Bet anksčiau ar vėliau tokiame mieste turėjo atsirasti dar vienas kazino”, - sakė “Los Casino” direktorės pavaduotoja Eglė Simuntienė. Anot jos, investuotojus galbūt pristabdė Kauno specifika, taip pat tai, kad mieste mažiau užsienio svečių.

[Doncikas]

Kaunas- geros nuotaikos oazė


Penktadienį Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius dalyvaus oficialiose naujo laisvalaikio ir pramogų centro 'OAZĖ" atidarymo iškilmėse.

Įkurtuvių proga rengiamame uždarame vakare žadėjo dalyvauti ir ponia Alma Adamkienė, atlydėsianti į Kauną penktadienio rytą su pirmuoju oficialiu vizitu atvyksiantį Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų. 'OAZĖJE" bus atidengta p. A. Adamkienės fondo piniginių aukų urna, ir surinktos lėšos paskirtos Kauno universitetinės ligoninės vaikų skyriui.

6000 kvadratinių metų ploto, dviejų aukštų "OAZĖS" laisvalaikio ir pramogų centro pastatas iškilo tankiausiai apgyvendintame Kauno rajone, Šilainiuose, pasiekti automobiliu nuo miesto centro trunka 15 minučių, nuo Vilnius - Klaipėda automagistralės - 2 minutes. Centro statyba ir įranga kainavo per 17 milijonų litų. "OAZĖJE" yra šiuolaikinis 10 takelių ( iš jų 4 -skirti vaikams) boulingas, daugiau nei 700 žmonių talpinantis naktinis klubas, 250 vietų kavinė - baras, erdvios mankštos ir treniruočių salės, vandens zona su nusileidimo takeliu, voniomis, baseinais, pirtimis, soliariumais. "Kadangi laukiame ne tik pavienių lankytojų, bet ir šeimų su vaikais, - teigia "OAZĖS" direktorius Mindaugas Švabas, - tai įrengėme ir vaikų žaidimų kambarį bei numatėme vietas, kur mažieji lankytojai galės sportuoti. Be to, centre turime ir modernią konferencijų salę, grožio saloną ir net ledo kabiną. Manome, jau pirmieji mūsų lankytojai įvertins visiškai valdomas garso ir vaizdo sistemas , kitus šiuolaikinės technikos pasiekimus ir žinoma, - kitą įrangą ypatingai svarbių svečių - V.I.P. ložėse, salėse ar kitur."

Laisvalaikio ir pramogų centrą "OAZĖ" suprojektavo įmonė "Jungtinės pajėgos". Miesto mero A. Garbaravičiaus nuomone, nemažiau už interjero subtilybes svarbu, kad naujajame centre sukurta 140 darbo vietų. Tai reikšminga ir Kaunui, nors bedarbystės rodikliai čia yra žemiausi tarp kitų Lietuvos miestų.

Kartą Modris Tenisonas - garsus latvių režisierius, daugiau nei prieš trisdešimt metų kėlęs jaunimo "maištus" savo pantomimos spektakliais Kauno teatruose, taip pasakė: "Visada mielai atvažiuoju į Kauną gerai praleisti laiko. Manau, Kaunas turėtų būti pramogų rezervatu, nes kauniečiai linksminasi laisvai, moka pamiršti rūpesčius, niekur neskuba, atsipalaiduoja ir užkrečia gera nuotaika, ko nepatirsi kituose miestuose."

Kauno meras A. Garbaravičius įsitikinęs, netruks ateiti diena, kai mieste atsiras ir daugiau tokių centrų, koks iškilo Šilainiuose. Rajone, sulaukusiame bene pirmojo tokio jaunimo ir šeimos laisvalaikio kultūros židinio. Tada visas Kaunas taps ištisa geros nuotaikos oaze.

[liutass]

Kaune naujo būsto rinka šauna aukštyn
VŽ 2004 m. rugsėjo 30 d.

Šiais ir kitais metais Kaune bus pastatyta 3,5 karto daugiau naujų butų nei 2002-2003 m.
Spartus augimas išliks ir vėliau, prognozuoja rinkos dalyviai.
Laukiama, kad būstai Kaune kitąmet brangs.

Marius Narkevičius, nekilnojamojo turto agentūros "Centromera" pardavimų
vadovas, teigia, kad per 2004-2005 m. Kaune bus pastatyta apie 680 butų,
trečdalis jų jau parduoti ar rezervuoti - skaičiuodamas jis remiasi savo
duomenimis ir konkurentų pranešimų analize. Vėlesniais metais statybų dar
pagausės, prognozuoja jis.
Kartu su "Sampo banku" bendrovė Kaune investuoja 12 mln. Lt į 2 namus (iš viso
120 butų), kurių vienas bus baigtas 2005 m. liepą, kitas - gruodį.
Uždirbti bendrovė tikisi dėl Kauno būsto rinkos savybės - mieste trūksta butų,
pritaikytų vidutinių pajamų kauniečiams. Pardavinėjami arba palyginti prasti
butai blokiniuose namuose, arba prestižinis būstas senamiestyje bei
individualūs namai, aiškina p. Narkevičius.
"Per metus butų kainos Kaune pakils iki 10%. O visoje Lietuvoje per kitus 20 m.
butų kainos kasmet kils 5-10%", - prognozuoja jis.
Greičiausiai turėtų brangti naujesnės statybos butai, taip pat butai
senamiesčiuose, kitose prestižinėse vietose. Jei kainų lygis pradės mažėti,
pirmiausia atpigs senesnės statybos ir prastesnės kokybės butai.

Seka sėkmingu pavyzdžiu
Egle Kaušinienė, UAB "Ober-Haus nekilnojamas turtas" Kauno filialo departamento
vadovė, sutinka, kad mieste jaučiama statybų karštligė.
"Iki šiol naujo būsto rinkoje buvo sąstingis, tačiau ledai buvo pralaužti
sėkmingai pardavus butus pernai pastatytame "Fredos" kvartale, po to statyti
suskubo ir kiti. Du daugiabučius jau pastatė ir beveik išpardavė "Kausta", dar
5-6 stambios bendrovės jau braižo detaliuosius planus ar projektus", - kalba ji.
"Kausta" taip pat rengiasi statyti apartamentus nupirktoje buvusios baldų
gamyklos teritorijoje.
Ponia Kaušinienė neabejoja, kad naujuose namuose butais bus prekiaujama
sėkmingai. Statybos tikrai sumažinsiančios būsto kainas senesnės statybos
namuose, o ar neprasidės toks būsto kainų bumas kaip Vilniuje - paaiškės po
metų.

"Statyboms labiausiai kliudo tinkamų sklypų trūkumas", - aiškina ji.
Susidomėjimą nauju būstu pajuto ir Vaidotas Nortkus, "Sampo banko" Kauno
filialo direktorius - paskolos naujos statybos butams šįmet sudarė 4% Kaune
banko išduotų būsto paskolų, pernai - 0%. Ir pernai, ir šįmet 80% būsto paskolų
Kaune išduodama individualiems namams statyti.
"Kadangi butų pasiūla Kaune mažesnė už paklausą, kainų skirtumas tarp pigiausių
ir brangiausių butų yra nežymus, apie 15%. O bendras būsto kainų vidurkis
prilygsta Vilniui", - vertina p. Nortkus.

[Doncikas]

Archyvo nuoma pakibo ore

Po “Kauno dienos” rašinio miesto politikai jau antrą kartą atidėjo 70 milijonų litų vertės sandorio svarstymą

Vakar iš miesto Tarybos darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl archyvo ir kitų administracinių patalpų nuomos P.Višinskio gatvėje. Formali priežastis - viešai išplatintas Socialdemokratų frakcijos pareiškimas. Tačiau Savivaldybės kuluaruose kalbama, kad valdančioji dauguma šį sandorį taip pat prieštaringai vertina.

“Manau, kad šis klausimas išbrauktas iš darbotvarkės, nes jis nebūtų buvęs priimtas. Abejotinam sandoriui nepritaria ne tik socialdemokratai, bet ir nemaža dalis konservatorių bei liberalcentristų”, - teigė vienas politikas, nenorėjęs viešai minėti savo pavardės.

“Kauno diena” rašė, kad Savivaldybės skelbtame konkurse dalyvavo vienintelė bendrovė NTIP, kuri pasiūlė išnuomoti P.Višinskio gatvėje esančias patalpas. Per 25-erius metus Savivaldybė turėtų sumokėti daugiau nei 70 milijonų Lt nuompinigių. Pasibaigus sutarčiai, minėtos patalpos liktų verslininkų nuosavybe.

Šiuo metu P.Višinskio gatvėje tėra apleista dykvietė su pastato konstrukcijomis. Jeigu būtų pasirašyta nuomos sutartis, verslininkai iki 2006-ųjų metų turėtų pastatyti naują pastatą. Į jį planuojama investuoti apie 20 milijonų litų. Nepaisant to, kad minėtas klausimas buvo išbrauktas iš Tarybos darbotvarkės, Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius politikus informavo apie minėto konkurso eigą.

“Jeigu patalpas bandytume įsigyti išperkamąja nuoma, tai jau būtų pirkimas, kuris būtų įtrauktas į skolinimosi limitą. Kitas būdas - patalpas paprasčiausiai nuomotis. Abu šie keliai yra legalūs. Miesto politikai turi apsispręsti”, - teigė direktorius. Savivaldybės vadovas taip pat reagavo į “Kauno dienos” rašinyje išsakytus pastebėjimus, kad už panašią sumą Vilniaus miesto savivaldybė pasistatė naują pastatą. “Šis pavyzdys mums netinka. Statydama minėtą pastatą sostinės valdžia privatiems verslininkams perdavė milijoninės vertės sklypą”, - tikino G.Buinevičius. Neoficialiuose pokalbiuose politikai užsiminė, kad archyvo ir kitų Savivaldybės patalpų klausimas vis tiek bus svarstomas kituose Tarybos posėdžiuose, nes tuo suinteresuoti įtakingi miesto valdžios atstovai.

[liutass]

Gal kas žino kas yra statoma netoli Sporto Halęs?
Tvora aptverta, kranas stovi. Dar kažkoks stendas buvo, bet negalėjau gerai pažiet... skubėjau į rungtynes

Ten bus daugiabutis su prabangiais apartamentais

[liutass]

"Sapa" Kaune pastatė aliuminio profilių fabriką
VŽ 2004 m. spalio 4 d.

Švedų įmonių grupė "Sapa" atidarė Kaune aliuminio profilių apdirbimo fabriką. Švedijos kompanija skaičiuoja, kad Lietuvoje gaminti bus pigiau, taip pat paprasčiau pasiekti naujas rinkas Rusijoje ir Baltarusijoje.

"Gamybos perkėlimą iš Švedijos lėmė pigesnė darbo jėga, kitos gamybos sąnaudos, patogesnės logistikos sumetimai", - sakė Paulius Velička, UAB "Sapa profiliai" generalinis direktorius.
Anot jo, iš Lietuvos bus patogiau įgyvendinti strateginius planus eksportuoti produkciją į Rusiją ir Baltarusiją. Dabar įvairius elektronikos, baldų ar kitokiai pramonei reikalingus komponentai iš aliuminio profilių "Sapa" parduoda Vakarų Europoje bei kitose pasaulio šalyse.
Patys aliuminio profiliai ir toliau bus gaminami Švedijoje. Lietuvos įmonė juos ir perdirbs, ir prekiaus jais, taip pat aliuminio skardos lakštais.
"Sapa profiliai" planuoja maždaug 60% produkcijos eksportuoti, likusią dalį parduoti Lietuvoje – daugiausia statybos bei baldų gamybos įmonėms.

Tikisi augimo
Švedų pastatytas 3 mln. Lt kainavęs fabrikas Kaune - "plyno lauko" investicija. 4.000 m2 naujame pastate - ne tik gamybos padalinys, bet ir didelis sandėlis, iš kurio patogu tiekti produkciją klientams Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.
"Tikimės, kad 2005 metų įmonės apyvarta pasieks 35 mln. Lt. Planuojame užimti apie 30% Lietuvos aliuminio profilių rinkos", - skaičiuoja p. Velička.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje niekas negamina aliuminio profilių, kai kurios įmonės apdoroja importuotus.
Įmonėje šiuo metu jau dirba 43 žmonės, planuojama, kad per metus darbo vietų skaičius išaugs iki 100.

[liutass]

Alaus statines danai gamins Kaune
VŽ 2004 m. spalio 4 d.

Danijos alaus pramonės įrengimų gamintoja "Micro Matic" alaus statinių įrengimus nuo šių metų surinks nebe Danijos mieste Odensėje, o Kaune.

"Micro Matic" šiemet atleido apie 120 gamyklos darbuotojų Danijoje ir pasamdė
130 darbininkų Kaune įsteigtam padaliniui.
"Mūsų padalinys bus atsakingas už pilstomo alaus statinių bei kitų alaus
pramonės įrengimų surinkimą bei pristatymą užsakovui", - teigia Artūras
Pankevičius, "Micro Matic" administracijos ir finansų vadovas.
Pasak jo, bendrovė, įrengimus surinkti pradėsianti jau spalio viduryje, įsikurs
nuomojamose maždaug 5.000 m2 ploto gamybos patalpose, kuriose iki šiol
Norvegijos bendrovės "Kwintet production" padalinys siuvo darbo drabužius.
"Micro Matic" alaus pramonės įrengimų surinkimo cechas veikti pradės spalį, o
visu pajėgumu įmonė tikisi pradėti veikti nuo kitų metų pradžios.
Anot "Micro Matic" atstovo, taip pradėti veiklą nutarta, nes daugiausia alaus
pramonės įrengimų nuperkama pavasarį bei vasarą.
"Micro Matic" įmonei Lietuvoje vadovaus Danijos pilietis Bjarnė Poulsenas
(Bjarne Poulsen).
"Micro Matic" priklauso "Nielsen & Nielsen" įmonių grupe, kurios apyvarta
2003–2004 finansiniais metais buvo 823 mln. Danijos kronų , o ikimokestinis
pelnas – 18 mln. Danijos kronų.
(BNS)

[liutass]

taigi, penktadieni 2004.10.01 atidare






http://www.oaze.net