Skelbimas

**liutass** · 2004.09.01, 15:31

Kauno sporto rumu vienas is projektiniu pasiulymu
paimta is http://www.pajegos.lt

**Doncikas** · 2004.09.01, 19:49

Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų plėtra

Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų sporto patalpų plotas - 6475 kv.m, neužstatytas žemės sklypas - esantis už sporto patalpų ir tinkantis rūmų plėtrai - 1,84 ha.

daugiau cia

**Doncikas** · 2004.09.02, 17:51

A. Sabonio Sporto arena
Kaunas, Baršausko g.
8600 vietų

http://www.eskizas.lt

**Alchemic** · 2004.09.03, 16:10

Ačiū Mantaz!!!

Beje Kas nors skaitė ,,Kauno dieną"
Apie prekybos centrą ,,Savas" ir 4 kaštonus?

Užterštame Savanorių prospekte gali likti dar keliais medžiais mažiau

Savivaldybės ir statomo prekybos centro interesai susikirto ties keturiais medžiais Savanorių prospekte. Verslininkai norėtų juos iškirsti, kad būtų geriau matomas planuojamas įrenti didelis vaizdo ekranas. Aplinkosaugininkai teigia neleisią išpjauti medžių labai užterštoje miesto vietoje.

Medžiai užstotų brangią investiciją

Pagal bendradarbiavimo sutartis tarp UAB “Actual City Media”, UAB “Hanner” ir KB “Katos inovacija”, Savanorių pr. statomo prekybos centro “Savas” fasadinėje dalyje turėtų būtų įrengtas 32 kvadratinių metrų dydžio šviesos diodų vaizdo ekranas.

Kaip teigė “Hanner” projektų vadovė Jurgita Bažanovienė, ekraną užstotų prie Savanorių pr. ir Pramonės pr. sankryžos augantys medžiai. “Savivaldybės prašome, kad leistų juos nukirsti. Už tai sutinkame pasodinti medžius bet kurioje kitoje nurodytoje vietoje”, - sakė J.Bažanovienė.

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė teigė esanti nustebinta “Hanner” prašymo.

“Bendrovė sako, kad ekranas kainuos 800 tūkstančių litų, todėl investicijos gali neatsipirkti, jei jis bus užstotas.

Du kaštonai seni, du neseniai atsodinti, sunkiai prigijo, nes toje vietoje dirvožemis labai užterštas sunkiaisiais metalais. “Hanner” baiminasi, kad spalio mėnesį, kai bus atidaromas centras, medžiai užstos videoekraną. Tuo metu medžiai jau bus be lapų. Pasiūlėme pirma įrengti ekraną ir žiūrėti, ar jį kas nors užstoja”, - sakė M.Stanikūnienė.

Man tai medžių gaila

bet ekranas gal ir nieko būtų?

**liutass** · 2004.09.10, 15:18

Kauno LEZ sudarė pirmąjį sandorį| 2004 09 10 14:23:00 |

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė pasirašė sutartį su viena iš didžiausių Lietuvos statybos bendrovių AB "YIT Kausta" dėl 5,6 hektaro sklypo Kauno LEZ nuomos, pranešė Kauno savivaldybė. Kol kas tai yra pirmasis sudarytas sandoris, žymintis Kauno LEZ veiklos pradžią.

Kauniečiai skundžiasi, kad Klaipėdos LEZ gyvuoja daug palankesnėmis sąlygomis nei Kauno, nes Klaipėdos LEZ veiklą pradėjo valstybės suteiktoje teritorijoje, o Kauno LEZ suprojektuota privačių savininkų teritorijoje. Skiriasi ir žemės nuomos maksimalus laikotarpis: Klaipėdoje - 99, Kaune - 49 metai. Kauno miesto taryba ketina kreiptis į kauniečius Seimo narius, kad būtų priimtos Kauno LEZ įstatymo pataisos ir sulygintos kauniečių ir klaipėdiečių galimybės.

http://www.omni.lt/?i$9359_127772$z_198882

**Doncikas** · 2004.09.10, 23:22

"YIT Kausta" Kauno LEZ numato statyti logistikos centrą

ELTA
2004 rugsėjo mėn. 10 d. 22:33

Kauno statybos darbų bendrovė "YIT Kausta" miesto laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) numato statyti 23 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centrą. "YIT Kausta" tapo pirmąja bendrove, nusprendusia LEZ pradėti veiklą.
"YIT Kausta" ir Kauno LEZ valdymo bendrovė sutartį dėl 5,6 ha sklypo nuomos laisvojoje ekonominėje zonoje pasirašė šią savaitę. Planuojama, kad ateityje sklypas didės iki 10 ha, pranešė Kauno miesto savivaldybė.

Suomijos kompanijos "YIT Construction" valdoma Kauno statybos darbų bendrovė ankščiau skelbė, jog šiais metais tikisi gauti ne mažiau kaip 140,7 mln. litų pajamų - 31,6 proc. daugiau nei pernai, bei uždirbti 5,3 mln. litų ikimokestinio pelno (3,5 karto daugiau).

Skelbta, kad vien iš būsto verslo "YIT Kausta" tikisi gauti 35,1 mln. litų pajamų. Bendrovė yra įsigijusi butų statybai sklypus Vilniuje ir Kaune, kur galima pastatyti apie 600 butų.

2003 metais "YIT Kaustos" pardavimai ir paslaugos siekė 106,917 mln. litų - 16,2 proc. mažiau nei 2002-aisiais (127,575 mln. litų), uždirbta 1,312 mln. litų grynojo pelno - 22,6 proc. mažiau (1,694 mln. litų). Pernai bendrovė į žemės sklypus investavo 8,258 mln. litų.

"YIT Kaustos" įstatinis kapitalas - 10 mln. litų. Šių metų vasario 19 dieną "YIT Construction" valdė 75,23 proc., Kauno įmonės generalinis direktorius Antanas Butkus - 10 proc. "YIT Kaustos" akcijų. Vėliau A. Butkaus valdomas bendrovės akcijų paketas sumažėjo ir šių metų balandžio 29-ąją jam tepriklausė 7 proc. įstatinio kapitalo.

2003-iųjų pabaigoje "YIT Kaustoje" dirbo 442 darbuotojai

**Doncikas** · 2004.09.14, 15:11

Kaune užsidarė du didžiausi centrai, tačiau entuziastai jau ieško naujų vietų statyboms

Mieste šiemet vienas po kito uždaryti du didžiausi ir naujausi uždari lauko teniso centrai. Dar pavasarį buvo parduotas “Oranžinis teniso centras”, o neseniai Garliavoje užsidarė ir mažiau nei metus gyvavęs didžiausias šalyje lauko “Teniso miestelis”, greitai virsiantis sandėliais.

Profesionalams aikštelių neliko

Teniso žaidėjai neteko net 13 aikštelių uždarose patalpose. Anot Kauno teniso klubo prezidento Mindaugo Skvarnavičiaus, Kaune dar yra uždarų teniso aikštelių, tačiau jos labiau skirtos mėgėjams. “Profesionalų varžybų jose nesurengsi. Žinant, kad Lietuvoje lauke tenisą galima žaisti tik 4-5 mėnesius, uždarų aikštynų praradimas yra didelis smūgis”, - sakė M.Skvarnavičius.

Pasak jo, didieji teniso aikštynai nebuvo pelningi. “Juos statė teniso fanatai, manydami, kad nuo ryto iki vakaro juose bus žaidžiančiųjų, bet taip neatsitiko. Gerai, kad “Oranžinis teniso centras” liko sporto reikmėms. Mano manymu, “Teniso miestelis” neišsilaikė dėl pasirinktos vietos. Vakarais ten netrūko tenisininkų, tačiau dieną nuvežti vaikus į Garliavą daugeliui tėvų pasirodė sudėtinga”, - sakė M.Skvarnavičius.

Jo nuomone, nepalankiomis oro sąlygomis keli šimtai teniso mėgėjų kauniečių prieglobsčio bus priversti ieškotis mokyklose ar kitose įstaigose.

Anot M.Skvarnavičiaus, tenisas nėra pelninga sporto šaka, o sąnaudos didelės. “Vienoje aikštelėje žaidžia du arba keturi žmonės, šaltuoju sezonu apšildyti dideles sales brangiai kainuoja, žmonės dar per mažai uždirba tokiai pramogai”, - aiškino jis.

Taps sandėliais

Buvusio “Teniso miestelio” savininkas ir mėgėjas tenisininkas Linas Adomavičius atsisakė teniso aikštelių, gavęs vertingą pasiūlymą - 17 tūkst. kv. metrų ploto buvusios traktorių gamyklos pastatą išnuomojo bendrovei “Senukai”, kuri čia įrengs sandėlius.

Į “Teniso miestelį”, kuriame buvo 9 dengtos aikštelės, spalvotųjų ir juodųjų metalų laužą superkanti bendrovė “Torlina” investavo apie 6 milijonus litų. L.Adomavičius prognozavo, kad centras atsipirks per 12-15 metų.

Ieškos kitos vietos

Jei pavyks rasti sklypą, L.Adomavičius galbūt ryšis statyti naują lauko tenisui pritaikytą pastatą. “Rankų nenuleisiu. Dabar žinau, kad tokį centrą reikia statyti miesto centre. Jei Savivaldybė sutiks padėti, išnuomoti žemės, tai būtų galima padaryti. Dvi patogias vietas esu nusižiūrėjęs - Ąžuolyne, kur buvo atviri kortai ir netoli “Girstučio” maniežo”, - sakė jis.

Verslininkas pripažino, kad labiausiai koją kišo per didelis atstumas nuo Kauno. “Kai kurie tėvai neišleisdavo savo vaikų važiuoti į Garliavą, nes tekdavo net po 2-3 kartus persėsti į kitą autobusą”, - sakė L.Adomavičius.

“Oranžinį teniso centrą” įsigijo krepšininkas Arvydas Sabonis, čia vietoj keturių teniso aikštelių dabar įrengiama krepšinio aikštė. Atvirų teniso kortų Kaune netrūksta, čia yra ir Europos standartus atitinkantis aikštynas.

**Dzipas** · 2004.09.15, 13:12

Kazkaip labai idomiai su taip sporto rumais, kadangi projektas JAU buvo isrinktas ir sukista i jo projektavima milijonai

O dabar jau vel is naujo renka? Labai smagi $ plovimo masinele B-) O del Akropolio labai gerai kad jis centre

Pradings batai ir sukneles is laisves al. Barams ir klubams ten vieta

O del aukstuminiu pastatu Klaipedoj ir Kaune... Tai po auktuminiu pastatu isdestymo chemos kaune patvirtinimo, ju bus ;] Prie naujo VB pastato salia kyla naujas, tiesa kyla LAAABAI letai nes laukiama to projekto patvrtinimo, kad galetu saut i virsu

Va tada ir prasides...

**Doncikas** · 2004.09.16, 08:52

23 000 m2 logistikos centras

AB „YIT Kausta“ su Kauno LEZ valdymo bendrove pasirašė sutartį dėl 5,6 ha sklypo nuomos, su galimybe išplėsti sklypą iki 10 ha. Išsinuomotame sklype YIT Kausta numato statyti 23 000 m2 logistikos centrą, kuris bus skirtas nuomai įvairioms logistikos kompanijoms. Jos galės naudotis visomis laisvosios ekonominės zonos teikiamomis lengvatomis.

Daugiabučių namų kompleksas Archyvo g.

Viename iš prestižinių Kauno miesto rajonų, Žaliakalnyje (Archyvo gatvėje), iškils modernus daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas. Šio rajono puikiai išvystyta infrastruktūra patenkins kiekvieno gyventojo poreikius. Netoliese rasite:
Prekybos centrą Hyper MAXIMA
Techninių studijų kolegiją
Mėgstantys aktyvų poilsį ir sportą per kelias minutes galės pasiekti Žaliakalnio parką ar pasigrožėti Neris upės slėniais
Idealūs keliai sukuria gerą galimybę per kelias minutes pasiekti Kauno miesto senamiestį, o norintiems pabėgti nuo miesto monotijos ar lekiantiems atostogauti prie jūros nekils jokių problemų išvažiuojant į greitkelį Kaunas – Palanga.

„YIT Kausta“ projektuoja ir stato namus skirdama ypatingą dėmesį gyventojų gyvenimo kokybei:
Gyventojų patogumui yra suplanuoti garažai bei požeminio parkavimo aikštelė (parduodami atskirai)
Namo svečiam yra numatyta bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelė
Kiekvieno namo rūsyje bus sandėliukai, kuriuose gyventojai galės laikyti įvairios paskirties daiktus (kiekvienas butas turės atskirą sandėliuką)
Įstiklinti lodžijos - balkonai (vidutiniškai 10 m2 dyžio) su slankiojančiomis stiklų sistemomis
Saugios laiptinių durys su įmontuota kodine spyna
Pragrindinio įėjimo durys ir butai turi pasikalbėjimo įrenginius – domofonus
Tobulesnė garso ir šilumos izoliacija, t.y. namai iš išorės apšiltinti akmens vata, kuri yra dengiama dekoratyvyniu tinku
Butuose šarvuotos durys su apdaila
Modernūs liftai („Schindler“ firmos)
Plastikinių profilių langai su stiklo paketu
Kiekvienam butui įrengti atskiri šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisai
Sutvarkyta aplinka

Čia Jūs galėsite rasti butą atitinkantį Jūsų poreikius:
2 kambarių butai: 41 m2; 51 m2 ir 58 m2;
3 kambarių butai: 71 m2 ir 79 m2;
4 kambarių butai: 95 m2 ir 105 m2;
Mėgstantiems susikurti savitą gyvenamają erdvę galėsime pasiūlyti butus mansardiniame aukšte;

Pabaigus statybas bus suformuota gyvenamųjų namų savininkų bendrija, kuriai bus perleistos statinio eksploatavimo teisės.

**Doncikas** · 2004.09.16, 15:15

Investuotojams Kauno LEZ gali pritrūkti žemės

Šią savaitę investicijomis Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje domėjosi stambi Austrijos baldų pramonės įmonė, automobilių gamintojai iš Vokietijos bei dar kelių valstybių pramonininkai
placiau

**Nedas** · 2004.09.16, 16:35

postimu naujo YIT Kaustos gyv. namu komlekso statybas, cia ka matau per savo mikriuko langa

jau nemazai pastate

**Doncikas** · 2004.09.17, 09:11

13 aukštų pastatas

Informacija:
Dalinis įrengimas, durys šarvuotos, langai plastikiniai, stiklai selektyviniai, balkonai įstiklinti ir aliuminio profilio, visos komunikacijos - elektra, vanduo, fekalinė, telefono linija, internetas, priešgaisrinė signalizija ir kabelinė televizija. Vienam butui skiriama viena nemokama aikštelės vieta automobiliui. 2 liftai. Šildymas miesto. Kiekvienas butas turi atskirą nepriklausomą šildymo sistemą, šilumos skaitliuką. Rakinama laiptinė.

Pirmas aukštas. Verslo patalpos verslo klientams. Nuomojamos arba parduodamos patalpos. Bendra kvadratūra - 230 kvadratinių metrų. Galima mokėti dalimis.

**Doncikas** · 2004.09.17, 11:17

Vyriausybės atstovai domėjosi Kauno investiciniais projektais

Vakar Kaune viešėję Ministro Pirmininko patarėjas Algirdas Vapšys ir Vyriausybės Kanceliarijos Ekonomikos skyriaus patarėjas susisiekimo klausimais Paulius Girčys liko patenkinti, kaip Kaune įgyvendinami investiciniai projektai. Tačiau Vyriausybės atstovai nežarstė dosnių pažadų dėl kitų metų darbų finansavimo.

Į baseiną svečiai neatvyko

“Vyriausybės atstovai apsilankė mano kvietimu. Norėjau, kad jie vietoje įsitikintų, kur panaudojame Vyriausybės skirtas lėšas”, - teigė Kauno meras Arvydas Garbaravičius.

Svečiai domėjosi, kaip vyksta pasirengimas kitų metų Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui, M.K.Čiurlionio transporto mazgo ir Aleksoto tilto rekonstrukcijos projektams. Jie taip pat apsilankė Prisikėlimo bažnyčioje, Vytauto prospekte esančiame VDU studentų bendrabutyje. Žadėta apsilankyti ir “Girstučio” baseine, tačiau Vyriausybės atstovų čia nesulaukta.

“Dėl baseino rekonstrukcijos kol kas nėra jokių kalbų”, - teigė A.Vapšys. Premjero patarėjas tikino, kad aplankyti objektai jį nuteikė optimistiškai.

“Iš esmės esu patenkintas. Apžiūrėjome bendrabutį. Dalis jo jau rekonstruota. Manau, kad ir kitais metais šis statinys sulauks finansavimo. Marvelės ir J.Bakanausko gatvėse vyksta darbai. Esu linkęs tikėti, kad viskas bus padaryta pagal grafiką”, - sakė patarėjas.

Konkrečių sumų neįvardijo

Tuo tarpu P.Girčį labiau domino transporto mazgo projektas. Aleksoto tilto remontui Vyriausybė šiemet skyrė 3 milijonus litų, nors Kauno valdžia prašė 8 milijonų. “Visi projektai yra tęstiniai, todėl manau, kad ir kitais metais jie sulauks finansavimo. Tačiau šiuos klausimus spręs jau kita instancija”, - paklaustas apie miesto galimybes sulaukti didesnio finansavimo sakė Vyriausybės Kanceliarijos atstovas.

A.Vapšys, paklaustas apie Kauno pateiktų projektų kokybę, tiesaus atsakymo vengė. Ministro Pirmininko patarėjas neslėpė, kad anksčiau mieste per dažnai keitėsi vadovai, todėl tam tikrų nesusipratimų neišvengta. “Važiuodamas perverčiau visų projektų sąrašą. Nustebino, kad daugiausiai jų pateikė ne Kauno ir Vilniaus, o Alytaus apskritis. Apie kokybę kol kas nenoriu kalbėti”, - sakė A.Vapšys.

Užuominos apie sporto rūmus

Premjero patarėjas nekonkretizavo ir Vyriausybės paramos Nemuno saloje planuojamiems statyti sporto rūmams. “Sutarėme, kad iki lapkričio bus pateikti visi detalieji planai. Tada ir bus galima pasikalbėti”, - teigė jis.

A.Garbaravičius tvirtino, kad miestas spės laiku pateikti visą dokumentaciją. Įdomus sutapimas, tačiau Savivaldybės kuluaruose kalbama, kad iki to laiko turėtų būti parengti ir “Akropolio” planai. Kai kurie miesto architektai neslėpė, kad sporto rūmai tėra priedanga didžiuliam prekybos centrui. Miesto vadovai šias kalbas kategoriškai neigia.

99 · 2004.09.17, 12:09

Įvairioms frakcijoms atstovaujantys 32 Seimo nariai kreipėsi į Vyriausybę, prašydami skirti 5 mln. Lt Kauno Prisikėlimo bažnyčios atstatymui.

Pasak kreipimosi autorių, Lietuvos tūkstantmečiui paminėti skirtoje programoje buvo numatyta šiais metais Kauno Kristaus parapijos Prisikėlimo bažnyčios atstatymui skirti 4 mln. litų, 2005 metais - 1 mln. litų, tačiau ši suma į 2004 metų valstybės biudžetą įtraukta nebuvo.

"Dėl šios priežasties labai užsitęsė darbai, be to, jie brangsta", - pažymi parlamentarai. Jų nuomone, Prisikėlimo bažnyčios atstatymas - Lietuvos garbės reikalas.

Seimo narių duomenimis, Kauno Kristaus parapijai Prisikėlimo bažnyčiai atstatyti šiais metais buvo paskirta tik 300 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų.

Kreipimosi iniciatoriai prašo Vyriausybės rengiant 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą bei atsižvelgiant į tai, kad darbai brangsta, atskira eilute įtraukti 5 mln. Lt Prisikėlimo bažnyčios atstatymui.

Parlamentarai taip pat pažymi, kad Lietuvos žmonės nuo 1998 metų yra suaukoję apie 5,5 mln. litų, t. y. daugiau, negu buvo skiriama iš valstybės biudžeto.

Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi yra Seimo nariai Rasa Juknevičienė, Kęstutis Glaveckas, Vaclovas Stankevičius, Irena Degutienė, Irena Šiaulienė, Gediminas Vagnorius, Algimantas Matulevičius ir kiti.

**Doncikas** · 2004.09.19, 21:00

Kauno dienoj rašė apie tą garažą. O apie pramogų centrą kažkaip pirmą kart girdžiu. Nors aišku garažas be kito obejekto neišdygs :/

čia tas straipsnis iš KD:

Vakar Kaune prasidėjo tris dienas truksiantis seminaras “Upių pakrančių investicinių projektų rengimas ir įgyvendinimas”. Jame savo patirtimi šioje srityje dalysis Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto ir infrastruktūros plėtros kompanija “Capita Symonds”. Britai lietuviams valdininkams aiškins, kad prie upių esančių miestų savivaldybės, pasinaudodamos ES fondais gali padidinti savo investicinį patrauklumą ir duoti galimybę uždirbti verslininkams.

Bankininkai deklaruoja, kad viešojo sektoriaus projektų finansavimas bei ES remiamų fondų projektų bendrafinansavimas yra viena prioritetinių jų veiklos sričių. Anot “Sampo banko” projektų vadybininko Mindaugo Paunksnio, bankams yra didelės garantijos, kad upių pakrančių tvarkymo projektai bus gyvybingi, o jų vertė labai išaugs. Mat sutvarkytos pakrantės Europoje - brangiausios vietos gyventi ir populiariausios leisti laisvalaikį.

Tai, kas aišku bankininkams, Kauno savivaldybės atsakingiems pareigūnams nesuprantama. Nemuno ir Neries pakrantėse miesto centre ne kuriamos viešajam bendravimui gamtoje skirtos erdvės, o statomi ūkiniai pastatai. Paaiškėjo, kad upių, kuriomis atseit didžiuojamasi, krantinėse planuojama jau trečia automobilių stovėjimo aikštelė.

Iš pradžių buvo paskelbta apie garažą virš Karaliaus Mindaugo prospekto, miesto centro panoramą nuo Aleksoto pusės apdovanosiantį “moderniu akcentu” - 250 metrų ilgio kirminu. Vietiniai ir sostinės urbanistai prognozuoja, kad miesto žemėje išdygsiantis triaukštis statinys atbaidys to paties miesto gyventojus nuo noro nusileisti prie upės. Likimo ironija - vienas garažo autorių prieš keletą metų visai netoli buvo suprojektavęs masalą žmonėms ateiti prie vandens. Plaukiojantis pramogų klubas-restoranas turėjo tapti Nemuno krantinės atgimimo pradininku. Bet iš miesto valdžios, matyt, papūtė kitos krypties vėjai ir vietoj kitos pakrantės atrakcijos architektas prie upės gavo projektuoti garažą.

Vasaros pradžioje miesto Taryba nutarė išnuomoti Prieplaukos krantinės prie Vytauto bažnyčios dalį. Taip pritarta vieno miesto verslininko norui įrengti čia automobilių saugojimo aikštelę savo statomo viešbučio gyventojams. Ši caro laikais akmenimis išgrįsta teritorija, dar vadinama “cimbruvka”, tarpukariu buvo mėgstama miestiečių promenadų vieta. Ši vienintelė Centre patogi prie upės žmogui prieiti vieta populiari ir dabar. Jeigu čia vakarais degtų daugiau žibintų, būtų gausu vaikštinėtojų ne tik dieną.

Paskutinė naujiena. Dviaukštė automobilių stovėjimo aikštelė prie Neries ties prekybos centru “Iki Lituanica” taps Senamiesčio bažnyčių bokštų panoramą iš Vilijampolės pusės papildančiu “autoakcentu”. “Svarbu, kad miestas “modernėja”. Bala jų nematė tų pakrantės krūmokšnių, pilka spalva šiuolaikiškiau atrodo, ir riedučiais bus galima su automobiliais palenktyniauti, ir į Nerį nuo terasos paspjaudyti”, - savo komentare ironizavo vienas “Kauno dienos” skaitytojas.

Kitas internautas priminė sovietinį požiūrį į upes, nepasikeitusį mieste lig šiol. “Nemunas Kaune tapo nuotėkų lataku ir nuo žmonių yra atskirtas trigubu barjeru: autobanu, šlaito betonu ir pakrantės geležimi”, - atkreipė dėmesį jis. Intensyvūs Nemuno laidojimo į betoninį kairiojo kranto karstą darbai, siekiant, kad Marvelės gatvė taptų A kategorijos magistrale, savo stiliumi nė kiek nesiskiria nuo sovietiniais metais atliktos dešiniojo Nemuno kranto egzekucijos. Komunalinis požiūris į upių krantines klesti.

Kauniečiai pavydžiai sutiko žinią, kad vasaros pradžioje Vilniuje prie Neries ėmė veikti kavinių krantinė, o dabar dar įrengtas ir pliažas. Turi Zuokas idėjų, žarstė pagyras veikliam merui kauniečiai. Tačiau pliažų apsuptų atvirų baseinų idėja Kaune gimė dar anksčiau, prieš dvejus metus. Architektų Gintaro ir Astos Prikockių, Rimvydo Palio ir Audrio Karaliaus parengtame Vilijampolės dykvietės konversijos projekte “Naujasis krantas”, be kitų atrakcijų, sieksiančių žmones privilioti leisti laisvalaikį mieste prie upės, numatyta ir ši.

**liutass** · 2004.09.21, 10:14

"Stora Enso Packaging" investicijoms vietoje Klaipėdos pasirinko Kauną
2004 09 21

Bendrovė "Stora Enso Packaging" stabdo investicinius planus uostamiestyje - naują pakuotės gamyklą Klaipėdoje planavusi statyti įmonė investicijas nukreipė į Kauną.

"Klaipėdos padalinio planai priklausys nuo Kauno gamyklos pajėgumų ir tolesnių investicijų į ją. Be to, Kaunas patrauklesnis geografiniu požiūriu, iš čia patogiau pasiekti klientus. Klaipėda vis dėlto yra specifinis regionas", - "Verslo žinioms" sakė įmonės generalinis direktorius Alvydas Morkevičius.

Anksčiau "Stora Enso Packaging" planavo uostamiestyje statyti naują gamyklą ir į savo Klaipėdos padalinį buvo investavusi per 250 tūkst. litų.

Tačiau bendrovė, prieš keletą metų nusipirkusi gamybinį cechą Kaune, jį modernizavo ir dabar jis tapo pagrindine įmonės gamykla. Konkrečių investicijų Kaune bendrovė neatskleidžia dėl konkurencijos.

Pasak A.Morkevičiaus, Klaipėdoje buvo nutraukta specializuota šiam regionui žuvų pakuočių gamyba.

Daugiau nei dvejus metus bendrovė gamino šaldytoms žuvims pakuoti skirtas gofruoto kartono dėžes, kurios buvo pristatomos tiesiai į laivus. Tačiau šių pakuočių atsisakė žvejai, ir vietoje jų pradėta gaminti pakuotė baldų bei maisto pramonės įmonėms Vakarų Lietuvos regione.

Nors ir atsisakiusi didelės žuvų pakuočių gamybos, įmonė, anot jos vadovo, nuostolių nepatyrė, nes dabartinės produkcijos apimtys sparčiai auga.

Bendrovė neatskleidžia planuojamos šiemet apyvartos. Bendri rezultatai, pasak A.Morkevičiaus, augs. Pernai bendrovė pasiekė maždaug 30 mln. litų apyvartą, panašią kaip 2002 metais.

BNS

**liutass** · 2004.09.21, 11:05

2004.09.21
Kurs gatvių dangos monitoringą

--------------------------------------------------------------------------------

Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus Giedrius Buinevičiaus pavedimu Komunalinio ūkio skyrius įpareigotas parengti sąlygas konkurso, kurio nugalėtojas turėtų sukurti pirmąjį Kauno gatvių dangos monitoringą. Jo, anot direktoriaus, prireikė, mėginant įdiegti sistemą, kaip racionaliau ir tinkamiau panaudoti lėšas miesto gatvių bei į daugiabučių namų kiemus vedančių keliukų remontui.

- Mes tikimės, - sako savivaldybės administracijos vadovas, - kad konkursą laimėjusi laboratorija ar panaši įstaiga gerai ištirs dabartinę miesto gatvių būklę, įvertins dangos susidėvėjimo laipsnį ir sukurs monitoringą, numatydama visus kriterijus, pagal kuriuos specialistai galės tiksliau sudaryti remontuotinų gatvių sąrašą ir organizuoti darbus. Kol kas sąrašo pradžioje dažnai atsiranda tos gatvės, kurių gyventojai aktyviai "atakuoja" savivaldybę skundais. Būna, jog gatvių remonto pirmaeiliškumą nulemia ir kiti kriterijai - asmeninės pažintys, simpatijos ar kitokie dalykai. Turėdami gatvių dangos monitoringą, galėsime lengviau remonto datas derinti ir su gyventojais, ir su tose gatvėse esančių bendrovių vadovais, ir su politikais.

Greta techninių sąlygų, kurios keliamos konkurso dalyviams, labai svarbi yra ir darbo trukmė. Savivaldybės administracijos direktorius G. Buinevičius viliasi , kad konkurso laimėtojas monitoringą sukurs iki pavasario, iki gatvių remonto darbymečio pradžios.

Miesto mero Arvydo Garbaravičiaus teigimu, monitoringas padės sudrausminti ir ne visada pamatuotą politikų kišimąsi į komunalininkų reikalus. Nes gatvių remonto 'korta" linkęs pasinaudoti ne vienas, į Seimo nario kėdę startuojantis iš miesto tarybos, kai demonstratyviai rūpinasi gatvių ar keliukų remontu bei kitais gyventojų reikalais vien savo rinkiminėje apygardoje. "Miestas yra mūsų visų namai, ir tarybos nariai turėtų problemas spręsti, neskirstydami kauniečių nei pagal rajonus, nei pagal partijas", - sako meras

**Doncikas** · 2004.09.21, 12:20

Į Kauno LEZ žvalgosi suomiai, belgai ir vokiečiai

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) tikisi šiemet atmatuoti sklypą Suomijos logistikos bendrovei. Galimybėmis įsikurti Kauno LEZ domisi dvi Belgijos ir Vokietijos įmonės, susijusios su automobilių pramone.

"Tikimės, kad iki metų pabaigos pasirašysime sutartį su logistikos įmone iš Suomijos",- dienraščiui "Verslo žinios" sakė Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis.

Pasak jo, Suomijos įmonę, užsiimančią krovinių vežimu iš Vakarų į Rusiją, domina trumpesnis kelias į Rusiją.

V.Petružio nuomone, neatmestina galimybė, kad iki metų pabaigos bus pasirašyta sutartis su Belgijos gamybos įmone, susijusia su automobilių pramone.

"Belgai nori plėsti veiklą Lietuvoje, jie siekia prikalbinti investuoti Kauno LEZ savo verslo partnerius iš Suomijos ir Italijos",- sakė jis.

Vokietijos įmonė, gaminanti automobilių pramonei, ketina investuoti 50 mln. litų: ji svarsto galimybę išsinuomoti 2-4 ha žemės sklypą ir statyti gamyklą.

Galimybe Kauno LEZ statyti gamyklą ir investuoti 50 mln. eurų domėjosi ir Austrijos baldų gamybos įmonė.

"Jos atstovų ketinimai susiję su pageidavimu nutiesti ten geležinkelio atšaką. Akivaizdu, kad tai įmanoma tik tolesniais Kauno LEZ plėtros etapais",- sakė V.Petružis.

Pirmąja investuotoja Kauno LEZ tapo statybos bendrovė "YIT Kausta".

Šiuo metu Kauno LEZ valdymo bendrovė yra išsinuomojusi 57 hektarus žemės.

**Doncikas** · 2004.09.22, 14:17

Kauno miesto strategija

Metų pabaigoje dabartinė miesto Taryba turės rezultatą darbo, kurio ankstesnės Tarybos savo laiku, deja, nepadarė. Gruodžio mėnesį bus baigtas rengti Kauno strateginio vystymo 2005-2015 metais planas. Tai, kad iki šiol jo nebuvo, neretai tapdavo kliuviniu įgyvendinti realius Kauno vystymo projektus. Šis dokumentas - tarsi pamatas, ant kurio statomi miesto ateities rūmai. Pagal vizijas, Kaunas yra Baltijos jūros regiono mokslo, studijų ir žinių ekonomikos, patrauklus investicijoms, atviras partnerystei, jaukus, įdomus ir svetingas atvykstantiems miestas, Vidurio ir Rytų Europos transporto ir logistikos centras, šalies upių uostas, sporto sostinė. Jame gyvena nuolat besimokanti, išprususi, sveika ir saugi visuomenė. Kad ateities vizija taptų realybe, padirbėti turime visi: ir miesto taryba, ir administracija, ir Kauno bendruomenė. Kai žinom, nuo ko pradėti, tai galime tikėtis geresnių darbo rezultatų. Besiremiant miesto esamos būklės analize bei suformuota vizija, išskirti Kauno plėtros prioritetai: konkurencingumo didinimas, subalansuotas aplinkos vystymas ir pažangios visuomenės kūrimas. Ateityje apsvarsčius Kauno miesto strateginį planą, prioritetai gali būti tikslinami. Lygiagrečiai bus rengiami ir kiti dokumentai: Savivaldybės veiklos 2006-2008 metais strateginis planas, elektroninio-Kauno strategija, dvimiesčio plėtros bei panašūs reikšmingi projektai, kuriuos išanalizuos ir patvirtins miesto Taryba.

Niekam nekyla abejonių, kad šiuo metu patys svarbiausi yra plėtros projektai, kurių įgyvendinimui galime gauti ES struktūrinių fondų paramą. Tai - “Greitkelio Via Baltica sujungimas su Kauno miesto centru ir pramonės rajonais M.K. Čiurlionio tiltu“. Projektas, kuriuo siūloma sujungti Via Baltica magistralę su miesto centrine dalimi ir esamomis bei naujomis verslo ir investicijų teritorijomis, jau įgyvendinamas. Jo vertė - 14,6 mln. Lt, prašoma SF parama - 10 mln. Lt. Pagal “Kauno miesto kompleksinė transporto infrastruktūros ir eismo saugos gerinimo programą” planuojama parengti ir Savanorių prospekto įkalnės rekonstrukcijos techninę dokumentaciją. Projekto vertė 2,7 mln. Lt, prašoma SF parama - 2,1 mln. Lt. Kito projekto - “Troleibusų linijos į Šilainių gyvenamąjį mikrorajoną nutiesimo” - pirmuoju etapu, linija nuo Tvirtovės al. ir Utenos g. sankryžos Neries krantine per Varnių tiltą pasieks Jurbarko gatvę. Organizavus troleibusų eismą, Šilainių gyventojams sumažės su kelione į darbo ar mokslo vietą susijusių problemų. Projekto vertė 2,7 mln. Lt, prašoma SF parama - 1.3 mln. Lt. Tęsiant Marvelės gatvės Kaune rekonstrukciją, plėtojamas pietinės miesto dalies gatvių tinklas, sujungiant centro ir verslo rajonus su Vakariniu lankstu bei greitkeliu Via Baltica. Numatomi Aleksoto tilto transporto mazgo statybos, Nemuno kratinės tvirtinimo ir kiti darbai. Projekto vertė 32,5 mln. Lt., prašoma ES SF parama - 21 mln. Lt.

Daugybė ryškesnių miesto infrastruktūros pakeitimų bus susiję su Savivaldybės dalyvavimu tarptautiniuose projektuose. Įgyvendinant elektroninio miesto projektą “E - Kaunas”, numatytas elektroninių paslaugų ir informacijos sistemos diegimas, pradedant teikti gyventojams viešąsias elektronines paslaugas. Be to, pagal Bendrąjį planavimo dokumentą rengiama Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybių paraiška projektui “Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas”. Kaunui iš ES fondų prašoma 5 mln. Lt. Besirūpinant turizmo viešosios infrastruktūros plėtra, kuriama miesto informacijos sistema. Savivaldybė rengia mobilios Panemunio (Vytauto) bei stacionarių Vilijampolės ir Kauno marių prieplaukų detaliuosius planus. Gavus PHARE paramą, bus atlikta Kauno kempingo galimybių studija. Planuojama projekto vertė - 274 tūkst. Lt. Tarp kitų miesto vystymąsi spartinančių ir pažangą diegiančių projektų reikėtų paminėti ir būsimo mokslo ir technologijų parko “Technopolis” įkūrimą Aleksote, Kauno intermodalinio terminalo, leisiančio plėtoti logistikos erdvę, projektavimą bei galimą įdiegimą, panaudojant ES sanglaudos fondo lėšas. Pagal pastarąjį projektą numatoma daugiau nei milijardą litų.

Man, kaip miesto vadovui, užmezgusiam dalykišką dialogą tarp Savivaldybės ir verslo struktūrų, labai aktuali būsimoji Smulkaus ir vidutinio verslo programa. Žinau, kad ji aktuali ir verslininkams, besiskundžiantiems stambiųjų verslo objektų konkurencija, kurioje smulkiesiems sunku nugalėti. Miesto Taryba turės patvirtinti naujos redakcijos programą bei smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo taisykles. Turėsime pagaliau įsteigti ir patį fondą, kurio labai laukia verslą pradedantys kauniečiai.

Pastaruoju metu mes daugiau dėmesio skiriame subalansuotai miesto aplinkos plėtrai: miesto gatvių struktūrai, tinklo plėtrai ir rekonstrukcijai. Susirūpinome, kol dar laikas, greičiau renovuoti senuosius tiltus ir darbus pradėjome nuo avarinės būklės Aleksoto tilto. Jam atjauninti reikia 8 mln. Lt, prietilčiams pastatyti - 9,9 mln. Lt. Būtina pradėti Vilijampolės bei Panemunės tiltų kapitalinius remontus bei tilto per Jiesią rekonstrukciją. M.K.Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos ir eksploatavimo darbams bus organizuojamas koncesijos konkursas, kurio rezultatus patvirtins miesto Taryba.

Numatoma nutiesti ir rekonstruoti šias gatves: Europos prospekto dalį iki Veiverių plento. Darbų kaina - 10 mln. Lt., pabaigtuvės numatytos 2006 metais; Marvelės gatvę. (18,5 mln. Lt., 2006 m.), H. ir O.Minkovskių gatvę ( 5 mln. Lt., 2007 m.), rekonstruoti Raudondvario plentą ( 35 mln. Lt. darbų trukmė 2006 - 2010 m.). Gavus ES finansavimą, 2006 m. numatyta pradėti Europos prospekto nuo Veiverių plento iki Marvelės upelio slėnio rekonstrukciją.

Sprendžiant automobilių statymo miesto centre problemas, projektuojamos: požeminė aikštelė Vienybės aikštėje, kurios detalusis planas yra baigiamas rengti (planuojama investicija - 86,9 mln. Lt.), antžeminė daugiaaukštė aikštelė Karaliaus Mindaugo prospekte (apie 60 mln. Lt.). Gerinant gatvių pralaidumą, bus sukurta miesto eismo valdymo ir eismo saugumo sistema. Pagal šį projektą numatyta rekonstruoti sankryžas, sumontuoti naujus šviesoforus. Įdiegti automatinę jų valdymo sistemą, atnaujinti gatvių ženklinimą.

Nemažai kauniečių kol kas nėra patenkinti miesto visuomeninio transporto teikiamomis paslaugomis. Ji netenkina ir miesto politikų bei transporto eismą organizuojančių pareigūnų. Todėl pagal visuomeninio transporto sistemos plėtrą jau dabar pradėtos diegti tam tikros organizacinės bei kitokios priemonės. Panaudojant tarptautinio VIVALDI projekto bei iš kitų šaltinių gautas lėšas, visose visuomeninio transporto stotelėse bus įrengti paviljonai. Be to, priimti sprendimai dėl visuomeninio transporto eismo juostų įrengimo atskirose gatvėse. Kontroliuojant eismą, prioritetas bus suteikiamas visuomeniniam transportui. Tenkinant kauniečių bei miesto svečių pageidavimus, numatyta atnaujinti transporto parką. Pagal pasirašytą su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku 10 mln. eurų paskolos, skirtos naujų autobusų pirkimui sutartį, UAB “Kauno autobusai” iki 2005 m. pavasario įsigis 50 naujų žemagrindžių miesto tipo autobusų. (bus daugia

Skelbimas

Projektai Kaune (archyvas)

Projektai Kaune (archyvas)

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment

Comment