Nemanau, kad čia reikėtų labai dėl to centro pergyventi. Visų pirma tai laikinas sprendimas, kažkaip manau, kad po kokių penkių metų pirmuosius "shopping-centrus" pradėsim griauti kaip moraliai, o kartais ir fiziškai, susidėvėjusius (kad ir kokį "Molą"). Nes ko gero realybė yra tokia: arba ši skardinė, arba griuvėsiai mažų mažiausiai penkis, o ko gero realiau bent dešimt metų toje vietoje.
Sumanymų galima turėti kokių tik nori, bet parodykit man tuos išsirikiavusius investuotojus tik ir laukiančius sklypo ofisų, kultūros centrų, gyvenamųjų rajonų ir t.t. statybai ? Kur tie investuotojai skubantys apstatyti "Pergalės" teritoriją ? Kur ta bendrovė žadėjusi statyti kitapus Neries rajoną ? Ir kaip sekasi statyti centrą buvusio "Merkurijaus" vietoje ? Nelabai kaip.
Kodėl ? Deja nėra ženklios paklausos. Ir tikrai statytų jie ji būtų. Tas nedidelis kiekis naujų butų parduodamas tikrai nelengvai. Ir ar girdėjot kad kas labai ieškotų ofisinių patalpų. Na o ar tiktų ši teritorija pramoninei statybai nežinau.
Mes niekaip nesugebam išlipti iš depopuliacijos rato. Ir nelabai išlipsim iš jos per artimiausius dešimt metų (nesu čia pesimistas didelis - tikiu, kad po kelių metų prasidės situacija pradės stabilizuotis, tačiau ir augimo nesitikiu). Mes atkartojam tą patį kelią, kurį praėjo dauguma industrinių vakarų Europos miestų pasibaigus industrializacijai - iki tol buvusį augimą pakeitė depopuliacija, kurią po 20-25 metų pakeitė stabilizacija.
Be to mes, lietuviai, nemylim miesto, nes esam pagal kilmę užkietėjusių žemdirbių tauta. Mano žmonos įmonėje šiuo metu net 8 iš 16 darbuotojų statosi namus. Labai gerai, kad statosi, bet arčiausiai namus nuo centro besistatantis darbuotojas tai daro Raudondvaryje. Kitos vietos - Kulautuva, Rumšiškės, Dovainonys, Išlaužas, Turžėnai ir pan (jei pastebėjot, tai net ne Kauno rajone dauguma vietovių). Mano viena pažįstama - didelės įmonės skyriaus vadovė, dar 40 metų neturinti moteris - savaip nustebino pasakydama "Žinai, esu labai laiminga, jau kitais metais negyvensiu Kaune, pradėjom statyti namą prie ... Kėdainių. Į darbą atvažiuosiu." Kai pasakiau, kad visgi toli, atsakė "O kas čia ? Pusvalandis ir atlėkei į darbą. Bet praleidus ten tris paskutines vasaras (vyro senelių tėviškėje) supratau, kad mieste gyventi negaliu. Ten ramu , nėra kolchozo (pati šiuo metu gyvena sublokuotam kotedže Alksote), vasarą su vyru užsiauginam savo agurkų ir pomidorų, šviežia, ekologišla ir t.t." Ir taip kalba ne tokia jau ir smulki vadovė.
Šie žmonės dirbs kur ir dirbo, bet gyvens kitur: t.y. tokie savaitgaliais gal kartais ir pasirodys mieste, bet darbo dienų pavakare jų mieste nebus, jie neis pasivaikščioti po miestą, neis į kavines ar multifunkcinius centru ir t.t. Ce lia vie .
O ką nors išskirtinio turėt tikrai reikia
Sumanymų galima turėti kokių tik nori, bet parodykit man tuos išsirikiavusius investuotojus tik ir laukiančius sklypo ofisų, kultūros centrų, gyvenamųjų rajonų ir t.t. statybai ? Kur tie investuotojai skubantys apstatyti "Pergalės" teritoriją ? Kur ta bendrovė žadėjusi statyti kitapus Neries rajoną ? Ir kaip sekasi statyti centrą buvusio "Merkurijaus" vietoje ? Nelabai kaip.
Kodėl ? Deja nėra ženklios paklausos. Ir tikrai statytų jie ji būtų. Tas nedidelis kiekis naujų butų parduodamas tikrai nelengvai. Ir ar girdėjot kad kas labai ieškotų ofisinių patalpų. Na o ar tiktų ši teritorija pramoninei statybai nežinau.
Mes niekaip nesugebam išlipti iš depopuliacijos rato. Ir nelabai išlipsim iš jos per artimiausius dešimt metų (nesu čia pesimistas didelis - tikiu, kad po kelių metų prasidės situacija pradės stabilizuotis, tačiau ir augimo nesitikiu). Mes atkartojam tą patį kelią, kurį praėjo dauguma industrinių vakarų Europos miestų pasibaigus industrializacijai - iki tol buvusį augimą pakeitė depopuliacija, kurią po 20-25 metų pakeitė stabilizacija.
Be to mes, lietuviai, nemylim miesto, nes esam pagal kilmę užkietėjusių žemdirbių tauta. Mano žmonos įmonėje šiuo metu net 8 iš 16 darbuotojų statosi namus. Labai gerai, kad statosi, bet arčiausiai namus nuo centro besistatantis darbuotojas tai daro Raudondvaryje. Kitos vietos - Kulautuva, Rumšiškės, Dovainonys, Išlaužas, Turžėnai ir pan (jei pastebėjot, tai net ne Kauno rajone dauguma vietovių). Mano viena pažįstama - didelės įmonės skyriaus vadovė, dar 40 metų neturinti moteris - savaip nustebino pasakydama "Žinai, esu labai laiminga, jau kitais metais negyvensiu Kaune, pradėjom statyti namą prie ... Kėdainių. Į darbą atvažiuosiu." Kai pasakiau, kad visgi toli, atsakė "O kas čia ? Pusvalandis ir atlėkei į darbą. Bet praleidus ten tris paskutines vasaras (vyro senelių tėviškėje) supratau, kad mieste gyventi negaliu. Ten ramu , nėra kolchozo (pati šiuo metu gyvena sublokuotam kotedže Alksote), vasarą su vyru užsiauginam savo agurkų ir pomidorų, šviežia, ekologišla ir t.t." Ir taip kalba ne tokia jau ir smulki vadovė.
Šie žmonės dirbs kur ir dirbo, bet gyvens kitur: t.y. tokie savaitgaliais gal kartais ir pasirodys mieste, bet darbo dienų pavakare jų mieste nebus, jie neis pasivaikščioti po miestą, neis į kavines ar multifunkcinius centru ir t.t. Ce lia vie .
O ką nors išskirtinio turėt tikrai reikia
Comment