Kaunas ketina statyti didelę krepšinio areną

[Aug1z]

Na kokios zinios is Projektu salos XX - XXI a. ?

[Neformalas]

Nzn

[Tomkis]

na cia man ir kazkaip keista, spaudoj ir tylu.... zinau, kad akropolio teritorijoj jau kasineja, nes mamos brolis "zemkasyje" dirba

[Doncikas]

/ dėl "Akropolio" tai šaunu, o čia kiek nesąmoningesnės idėjos: http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6814339

[Aug1z]

na cia man ir kazkaip keista, spaudoj ir tylu.... zinau, kad akropolio teritorijoj jau kasineja, nes mamos brolis "zemkasyje" dirba

Dar vakar pravaziavau pro busimo Akropolio teritorija, tai nepastebejau jokiu kasinejimu... Nors "nepastebejau" nereiskia, kad nevyksta

[GYARD-P]

Cia tai absudras ir tiek.
Kodel del bobuciu ir dieduku turi kenteti visas Kaunas ?
Beje referendumas taip pat kainuoja nemazus pinigus.

Nesuprantu kaip cia kas masto...
Dabar rimtai ir auksciausiu lygiu galima kalbeti apie Vilniaus spaudima Kaunui del ateinanciu investiciju !!!

[Doncikas]

Sporto rūmų statybos alternatyvos

Prof.habil.dr. Leonardas Kairiūkštis
Lietuvos Mokslų akademijos narys,
Švedijos Karališkosios Žemės ir miškų
Mokslų akademijos narys

Su įdomumu perskaičiau Augustino Rakausko straipsnį „Kitas požiūris miestui rūpimu klausimu“ („Kauno diena“, 2005-03-25). Straipsnyje keliamas esminis miesto plėtros klausimas susilaukia visuotino dėmesio.
Geras dešimtmetis man teko dalyvauti Pasaulio mokslo federacijos (PMF) kasmetinėse sesijose. Ten aptariamas 15–kos pagrindinių pasauliui gręsiančių katastrofų monitoringas ir prevencija. Tai globalinė
tarša, klimato kaita, žemės dykumėjimas, energetika, maistas, pietų–šiaurės holokaustas ir kt. Viena iš tokių galimų katastrofų vadinasi „Vystymosi limitai“, kitaip sakant, žmogaus norų ir gamtos galimybių lygsvaros pažeidimas. Aštriausiai ši problema pasireiškia nereguliuojamoje didžiųjų miestų plėtroje. Perkraunant miestų centrus neapgalvotais statiniais nustoja veikę tradiciniai susiklostę funkciniai ryšiai. Visose srityse iškyla neišsprendžiamų problemų grandinė: transporto kamščiai, pražūtinga oro tarša, triukšmas, atliekų sankaupa, galiausiai vedanti į gyvenimo kokybės blogėjimą ir centrų atmirimą. Sesijose diskutavę mokslininkai ir ekspertai iš dešimties didžiausių pasaulio miestų (Buenos Aires, Kairas, Meksiko, Delis, Šanchajus, Lima, Niujorkas ir kt.) iki šiol nerado radikalių šios problemos sprendimų, išskyrus nesaikumo prevenciją tvaraus vystymosi pagrindu. Siūloma mažinti miestų centrų apkrovą ir vystyti priemiesčių infrastruktūrą, plečiant miesto gyvybinių funkcijų maitinimo radiusą.
Ką visa tai reiškia aptariamu Kauno miesto atveju? Kaunas daugiau nei 10 kartų mažesnis už tuos 50 didžiausių (daugiau nei 5 mln. gyventojų) miestų, kuriuos nagrinėja PMF. Tačiau ir mūsų miestui būdingos tos pačios problemos. Grįžkime į 7–8–tą praėjusio amžiaus dešimtmetį. Tada Kaune ryškėjo pirmieji grėsmingos oro taršos simptomai. Šančiai, Vilijampolė, Petrašiūnai ir visa žemumoje esanti centro dalis akivaizdžiai rodė artėjantį pavojų. Džiuvo senasis Ąžuolynas. Bėgant metams, želdinių būklės ir oro cheminės taršos monitoringas parodė, kad pagrindinių teršalų koncentracijos miesto centro žemumoje, ypač Šančių, Vilijampolės ir Žaliakalnio priekalnės rajonuose, gerokai peržengė leistinų koncentracijų ribas. Spygliuočiai medžiai, netgi baltoji eglė ir juodoji pušis, kurios pasižymi sąlyginai didesniu atsparumu, veikiai traukėsi iš želdinių sudėties parkuose ir gyvenamų namų kiemuose. Lapų bei spyglių praradimas ir medžių silpnėjimo požymiai buvo juntami visame miesto centre. Kilo idėja oro valymui perkirsti miestą iš šiaurės vakarų į rytus ir į šiaurę nepertraukiama žaliosios dangos juosta. Panaudojant vyraujančių vakarinių vėjų kryptį, buvo manyta sukurti lyg ir natūralius miestą „vėdinančius plaučius“. Projektuota intensyviai apželdinti Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar universiteto) parkui skirtą teritoriją, komponuojant ją su Tado Ivanausko ir Vailionių Kamšos mišku bei natūraliai apžėlusiu Marvelės slėniu ir Nemuno šlaitais. Nuo Santakos į šiaurę abiem Neries krantinėm turėjo būti sukurti peizažiniai želdiniai, kurie žalia juosta jungtųsi su Kleboniškio mišku kairiajame ir Lapių sodų bendrija – dešiniajame Neries krante.
Kita žalioji juosta nuo Santakos į rytus turėjo apimti kairiojo Nemuno šlaito Aleksoto želdinius, Nemuno salos parką iki Karmelitų, buvusios Karo ligoninės kiemų erdves, Ramybės ir Vytauto parkus, išlaikydama nepertraukiamą sąsają su Ąžuolynu. Nuo Ąžuolyno naujai statomi miesto rajonai su pakankama želdynams skirta teritorija natūraliai turėjo jungtis su Kleboniškio, Davalgonių (Biruliškių), Pažaislio ar Panemunės šilais.
Toks natūraliai funkcionuojantis žaliasis miesto karkasas, kurį tada siūlė Lietuvos miškų tyrimo institutas ir Ąžuolyno gaivinimo grupė, grynintų miesto orą, apsaugotų jį nuo kritinių smogo koncentracijų. Siūlyta minėtomis kryptimis įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, kad žmonės iš centro galėtų netrikdomai pasiekti poilsiui skirtus užmiesčio miškus.
Šiai idėjai pritarė tuometiniai miesto vadovai (V.Mikučiauskas, J.Šerys, B.Kučinskas), ją palaikė Statybos ir Architektūros instituto specialistai, gamtosaugininkai ir buvo pradėti želdinimo darbai: įveistas LŽŪU parkas, renovuota Santaka, atjaunintas Ąžuolynas, sukurti Nemuno salos, Kalniečių, Dainavos ir Girionių parkų pagrindai.
Pasikeitus miesto vadovams, o dėl pramoninės recesijos dvigubai sumažėjus miesto taršai, idėja buvo pam
iršta. Tiesiant Via Baltica, gerokai apdarkytas LŽŪU parkas, Marvelėje, vietoje želdiniams skirtų erdvių atsirado svetimkūnis – valymo įrengimai su visa gama miestui nemalonių kvapų. Dabar gi eksponentiškai didėjant transporto taršai, užsimota industrializuoti ir Nemuno salos parką. Čia siūloma pastatyti proginiams sambūriams skirtus gal 12 tūkstančių vietų sporto rūmus, garažus, prekybos milžiną „Akropolį“. Renginių metu čia susidarytų transporto kamščiai ir tarša, paralyžiuojanti visą miesto centrą. Realizavus tokį planą, nesvarbu kas jį beremtų, būtų sukurta neišsprendžiama miesto centro apkrovos problema ir, žinoma, proanūkiams keiksnoti paliktas visų laikų geriausio Lietuvos krepšininko – Sabonio vardas.
Taigi kauniečiams, kurių beje niekas niekada objektyviai neklausė, tenka rinktis iš dviejų alternatyvų.
Pirma, alternatyva turėti Kauną, kaip modernų XXI amžiaus patrauklų žaliąjį miestą, su natūralia centro atgaiva; Nemuno salos parką panaudojant gyventojų poilsiui ir vietinėm pramogom švarėjančiame Nemune įrengiant net paplūdimius, panašiai kaip Vienoje ir kituose miestuose pagal Dunojų; proginėms visų respublikos žmonių sankaupoms sporto rūmus ir visokius prekybos centrus („Akropolius“) statyti priemiestyje prie magistralinių kelių sankirtos, suteikiant tokioms statyboms valstybinės reikšmės statusą.
Antra alternatyva, priešingai šiuolaikinei miestų plėtros logikai: industrializuoti Nemuno salos parką, statyti joje sporto rūmus, požeminius ir antžeminius garažus, Akropolį, pratęsti Karaliaus Mindaugo prospekte „modernių“ benzino kolonėlių seriją ir dirbtinai sukeltais transporto kamščiais nepakeliamai užteršti miesto orą, spartinant jo centro atmirimą.
Manome, kad dauguma kauniečių objektyviai rinksis pirmąją alternatyvą, nesvarbu kieno interesus ji labiau atitiktų. Statybų laikas ir kaina miesto plėtros perspektyvoje neturėtų vaidinti lemiamo vaidmens. Graikai per pusantrų metų pastatė keletą tokių sporto rūmų, kad sunku buvo jais atsigrožėti. Lietuviai, sutardami tarpusavyje, taip pat gali tai laiku padaryti.

[Road]

Kaip manot jis yra buves nemuno salos "parke"?

[alonso]

na debilai, beviltiski. raso, ir nesupranta, jog nusisneka. anksciau gerbiau zaliuosius, kaip kad musu gamtos saugotojus. dabar supratau, jog kas kiek primoka - ta remia.

[Tomas]

industrializuoti Nemuno salos parką

[Nedas]

industrializ&#227;cija [pranc. industrialisation <  industrija],

stambiosios mašininės gamybos kūrimas, jos dalies didėjimas ūkyje.

JIS rašo nežinodamas ką

[Neformalas]

Tai kada prades statyti Sporto Rumus!? man atrodo kad ju taip ir nepastatys.

[tech]

Kaip manot jis yra buves nemuno salos "parke"?

Ne, bet nuvest reiktu.

[Tomas]

"Laikinoji sostinė":


Svarbiausias objektas laukia startinio šūvio
Šią savaitę tikimasi priimti lemiamus sprendimus dėl sporto arenos statybos

Laimutis Genys
LS korespondentas



Ketina statyti viadukus

Netrukus gali prasidėti didelį Kauno ir šalies visuomenės atgarsį sukėlusios naujosios sporto rūmų arenos Nemuno saloje statyba.

Jau gautas leidimas pradėti pirmąjį inžinerinių tinklų tiesimo į Nemuno salą etapą, o šiandien architektai ir specialistai nuspręs, kurioje vietoje geriau tiesti vandentiekio ir kanalizacijos linijas.

„Kadangi į Nemuno salą numatyta pastatyti du viadukus, turėtume apsispręsti, kurį iš jų statyti pirmiausia. Nuo to priklausytų ir vandentiekio bei kanalizacijos tinklų tiesimo variantai“, – sakė Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Pagal projektą vienas vaidukas bus statomas senojo įvažiavimo į Nemuno salą vietoje, o kitas – sutaps su A.Mickevičiaus gatvės ašimi.

Vėluoja darbų pradžia

Vandentiekio ir kanalizacijos tinklus tiesti į Nemuno salą turėtų Savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno vandenys“.

N.Valatkevičius pripažino, kad sporto rūmų statybos darbų pradžia šiek tiek atsilieka nuo sudaryto grafiko, tačiau tikimasi, jog toliau viskas vyks pagal numatytą planą.

„Miesto lėšomis bus įrengta visa sporto rūmams būtina infrastruktūra, o pačių rūmų statybos darbus turės atlikti koncesininkas, su kuriuo Savivaldybė turi pasirašyti sutartį“, – sakė N.Valatkevičius.

Jis teigė, jog koncesininku turėtų tapti sporto klubas, kuris užtikrintų, jog per metus naujoje arenoje bus surengta 40 sporto varžybų.

Naujoji sporto ir pramogų arena dirbtų nenuostolingai, jei per metus joje vyktų apie 120 sporto varžybų ir pramoginių renginių.

Kadangi sporto rūmai yra visuomeninės paskirties objektas, Savivaldybė iš Kauno apskrities viršininko administracijos turės gauti gausybę leidimų visoms viešosioms procedūroms atlikti.

Meras Arvydas Garbaravičius teigė, jog sporto rūmų koncesijos suteikimo klausimas šią savaitę turėtų būti išspręstas.

„Aš paprašiau pateikti informaciją apie sporto rūmų statybą ir koncesijos suteikimą. Mano žiniomis, per šią ir ateinančią savaitę visi klausimai bus išspręsti, prasidės statybos darbai“, – sakė meras.

Išvaizda priklausys nuo lėšų

Pramogų ir sporto rūmų projekto autorius architektas Eugenijus Miliūnas teigė, jog specialistai jau baigia atlikti konstrukcinę sporto rūmų dalį.

Paklaustas, per kiek laiko galima pastatyti jo suprojektuotus sporto rūmus, E.Miliūnas sakė, jog viskas priklausys nuo pasirinkto statybos principo, kiek dėmesio bus skiriama pastato apdailai.

„Jei bus apsispręsta statyti dėžutę ir ją apvilkti skardine konstrukcija, tai sporto rūmus galima pastatyti per metus. Jei bus apsispręsta dėl rimtesnės konstrukcijos, subtilesnės apdailos, statybos procesas bus ilgesnis“, – sakė E.Miliūnas.

Projekto autorius nepraranda vilties, jog koncesininkai, kurie finansuos sporto rūmų statybą, rinksis ne patį paprasčiausią statybos būdą.

„Nesinorėtų, kad mūsų objektas būtų primityvus, kaip „Siemens“ arena ar kiti panašūs pastatai“, – sakė E.Miliūnas.

Pasidomėjus, ar rengiant baigiamąjį sporto rūmų projekto variantą buvo kokių nors esminių pataisų, E.Miliūnas sakė, jog esmė nesikeitė, tik detalės.

Į rūmus – ir į gamtą

„Kaip ir buvome nusprendę, projekte numatyta 12 tūkst. vietų pagrindinė salė. Taip pat paryškinome pastate esančias angas. Norime, kad sporto rūmuose būtų įrengta daug restoranų ir kavinių, o jų lankytojai galėtų grožėtis Nemuno salos gamtovaizdžiu“, – pasakojo E.Miliūnas.

Jis įsitikinęs, kad kauniečiai ir laikinosios sostinės svečiai sporto rūmuose turėtų lankytis ne tik per renginius bei sporto varžybas, bet visą laiką.

„Esu tikras, jog rūmuose įrengti restoranai ir kavinės puikiai tiks pobūviams ir pasisėdėti gamtoje, nes Nemuno sala – puikus gamtos kampelis miesto centre“, – sakė projekto autorius.

[Mantas]

O, girdisi linksmesnė gaidelė. Tikiuosi šį kart sprendimas nebus vėl atidėtas

[D-Mason]

Fantastika

[Tomas]

O, girdisi linksmesnė gaidelė. Tikiuosi šį kart sprendimas nebus vėl atidėtas

Matai, kai statybas vykdo valdiška įstaiga (šiuo atveju savivaldybė), faktiškai dėl kiekvieno menkniekio turi būti skelbiamas konkursas - o tai pakankamai sudėtinga ir atitinkamai užtrunkanti procedūra Taip ir tęsis viskas ...

[GYARD-P]

Lyg ir linksmiau daros, bet neaizku del arenos isvaizdos.
Man rodos jei koncesininkas pasirinks pigesni varianta arenos isores apdailai, tai niekas teisiskai nieko negales padaryti. O toks variantas kaip siemens ar visos maximos tokioje vietoje butu mazu maziausiai katastrofa Kauno centrui !

[Aiwa]

Jup, bet reik tiketis geriausio, galu gale prades bent jau statyt, tik aisku jei bus tokis kaip Siemensas tai jau labai blogai, sakyciau toks pastatas centre tai jau tikra katastrofa.... , bet kaip jau sakiau reik tiketis geriausio

[moskitas]

Vakar per LRT zinias kalbejo G. Navikauskas kalbejo, sake, kad jau turi koncesininka ir zada ji paskelbti tada, kai jau bus galima pradeti statyti