Aiškiai ir suprantamai
Kauno HE - ne baubas
Tradicinę verslo popietę, kokios Kaune vyksta nuo 2002 metų, miesto meras Arvydas Garbaravičius surengė su Lietuvos energetikos institutu, kuriame kažkada pradėjo ir ilgus metus tęsė savo darbinę veiklą. Verslo bendruomenei jis pasiūlė atsigręžti veidu į Nemuną…
- Konsultacijos, susitikimai su mokslininkais - nedažni Savivaldybėje, - įžanginėje kalboje pasakė meras, - o jų patarimų prireikia, sprendžiant labai aktualius miesto klausimus. Ne išimtis ir šis atvejis, kai į diskusijas dėl Pramogų ir sporto rūmų statybos Kaune įsijungė pati Vyriausybė, kai visuomenė gąsdinama elektrinės nepatikimumu. Mums svarbi mokslininkų nuomonė apie tikrus ar tariamus pavojus dėl Kauno hidroelektrinės kaimynystės. Norime žinoti, ar galimos statybos Nemuno saloje, kaip atkurti laivininkystę, kur turi būti uostai.
Pagrindinius pranešimus verslo popietei parengė Energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vedėjas, habilituotas daktaras profesorius Brunonas Gailiušis bei Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir statistikos katedros profesorius, habilituotas daktaras Juozas Augutis. Pirmasis pranešėjas siūlė, prieš pradedant statybas, įvertinti tai, kas anksčiau "padaryta su Nemunu, prieš 50 metų buvusiu švaria ir gražia upe". Anot jo, klaida buvo statyti hidroelektrinę, neįvertinus pasekmių, klaida - paversti Nemuno salą šiukšlynu ar kąsti žvyrą santakoje. Net ir vandens valymo įrenginių statyba, pasak profesoriaus Gailiušio, "nedavė laukto efekto". Taigi, reziumavo jis: "kol kas mes į Nemuną atsigręžę ne veidu, bet užpakaliu".
Profesorius prisiminė 1958 įvykusį potvynį, kai Nemuno vandenys užliejo nemažus žemutinės Kauno dalies plotus. Mokslininko teigimu, rūmus Nemuno saloje galima statyti, įvertinus visas rizikas. Hidroelektrinės užtvankos pralaužimo atveju, jei toks būtų, tiek saloje vaikštinėjantis su šuneliu pensininkas, tiek Laisvės alėja į paskaitas skubanti studentė atsidurtų užliejamoje zonoje. O tarptautiniu vandens keliu Nemunas galėtų tapti tik tuo atveju, jei juo lengvai praplauktų "upės-jūros" tipo laivai. Bet, vaga jiems per sekli, o įstatymas draudžia Nemune daryti patvankas ir kelti vandens lygį.
Verslo forumo dalyviai vieningai pripažino: baiminantis potvynių, iškelti Kauną "kur nors ant kalno" vis tiek neįmanoma. Situacija dabar visai kita, nei 1958-aisiais, kai neturėta patikimos įrangos, sistemų. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Buinevičiaus, "dabar yra priemonių saugotis katastrofų, užtikrinti gerą elektrinės darbą, nekeliant pavojaus miestui. Prieš šimtus metų žmonės kūrė miestus prie upių, užliejamose teritorijose, ir dabar saugiai gyvena: Olandijoje ar Vokietijoje, gyvena ir Lietuvoje." Profesoriaus Algirdo Avižienio (Miesto plėtros ir ekologijos komiteto pirmininko) žodžiais tariant, yra tobulų matematinių modelių ir galima numatyti potvynius ar kitus gamtinius pokyčius kur kas anksčiau iki jiems įvykstant. Numačius, nesuku išvengti skaudžių pasekmių.
Hidroelektrinės "baubą" argumentuotai " nuo Kauno nuvijo " kitas pranešėjas - profesorius Augutis. Jis paaiškino: 2003 metais atlikta išsami Kauno HE ir Kruonio HAE rizikos analizė, parengta studija, numatant maksimalių potvynių įtaką minėtiems objektams ir miestui. Mokslininkai nustatė: hidroelektrinės užtvanka nekelia grėsmės nei užliejamo slėnio gyventojams, nei statiniams. Gerai ją prižiūrint, rizika sumažėja iki minimumo. Yra rizikos, su kuriomis susigyvenama. Pavojus atsiranda tik tada, jei kyla taip vadinami šimtmečio potvyniai, bet jie nekyla per parą. Procesas trunka ilgiau. Griūties atveju didžioji banga 13,5 km atstumą nuo HE iki Nemuno salos įveiktų per pusketvirtos valandos. Per tą laiką suspėtume palikti salos, Senamiestį, miesto centrą ar Vilijampolę. Tiesa, hidroelektrinės užtvankos sugriovimo per potvynį tikimybė, mokslininkų paskaičiavimu, gali būti tik viena iš 30 tūkstančių.
Profesoriaus Augučio nuomone, Kaunas turi apie pavojų įspėjančią sistemą, bet reikėtų tobulesnės Pasaulis tam naudoja mobiliuosius telefonus; į juos operatorius galėtų automatiškai perduoti žinutes apie gresiantį pavojų, jei toks kiltų. Tokia sistema kainuoja nemažus pinigus ir vien miesto biudžetas šių kaštų nepakeltų - reikia Vyriausybės pagalbos. Jei ji tikrai rūpinasi prie HE gyvenančių žmonių saugumu, turi progą tai parodyti konkrečiai.
Miesto tarybos komiteto pirmininkas prof. A. Avižienis negailėjo kritikos prieš pramogų ir sporto rūmų statybą Nemuno saloje pasisakantiems žaliesiems: "Jei jie būtų žalieji, nueitų į salą ir ją pirmiausia išvalytų. Nes kol kas ta vieta yra pati negražiausia visame Kaune. O kokia ji gali būti, esu matęs daugelyje Europos miestų, kuriuos aplankiau. Upė yra miesto širdis, mūsų Nemunas kol kas ne toks…"
- Šis mūsų susitikimas, - pasakė energetikos specialistas, akademikas Jurgis Vilemas, - turėtų sumažinti įtampą, kurią sukėlė tam tikru tikslu paskleistos nerimastingos žinios apie vos nesirengiančią griūti elektrinės užtvanką. Ji tikrai tokio pavojaus dar nekelia. Nepaisant to, jau šiemet pradedama Kauno HE rekonstrukcija, manau, jai pinigų nebus pagailėta. O apie norą įrengti krovininių laivų uostą prieš Nemuno salą, kuri bus panaudota rekreacijai, galiu pasakyti: žemė prie upės vagos brangi ne tik Lietuvoje. Kaune jau niekas verslininkų neįtikins, kad vietoj gyvenamųjų namų centrinėje krantinėje reikia kurti krovininį uostą. Nebūkit naivūs: verslo veržimosi į tas teritorijas nesustabdysim jokiais hidroelektrinės baubais, uostas būtų tikrai ne vietoje. Ne asmeninės ambicijos turi būti viršesnės, bet miesto bendrieji reikalai."
Tradicinę verslo popietę, kokios Kaune vyksta nuo 2002 metų, miesto meras Arvydas Garbaravičius surengė su Lietuvos energetikos institutu, kuriame kažkada pradėjo ir ilgus metus tęsė savo darbinę veiklą. Verslo bendruomenei jis pasiūlė atsigręžti veidu į Nemuną…
- Konsultacijos, susitikimai su mokslininkais - nedažni Savivaldybėje, - įžanginėje kalboje pasakė meras, - o jų patarimų prireikia, sprendžiant labai aktualius miesto klausimus. Ne išimtis ir šis atvejis, kai į diskusijas dėl Pramogų ir sporto rūmų statybos Kaune įsijungė pati Vyriausybė, kai visuomenė gąsdinama elektrinės nepatikimumu. Mums svarbi mokslininkų nuomonė apie tikrus ar tariamus pavojus dėl Kauno hidroelektrinės kaimynystės. Norime žinoti, ar galimos statybos Nemuno saloje, kaip atkurti laivininkystę, kur turi būti uostai.
Pagrindinius pranešimus verslo popietei parengė Energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vedėjas, habilituotas daktaras profesorius Brunonas Gailiušis bei Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir statistikos katedros profesorius, habilituotas daktaras Juozas Augutis. Pirmasis pranešėjas siūlė, prieš pradedant statybas, įvertinti tai, kas anksčiau "padaryta su Nemunu, prieš 50 metų buvusiu švaria ir gražia upe". Anot jo, klaida buvo statyti hidroelektrinę, neįvertinus pasekmių, klaida - paversti Nemuno salą šiukšlynu ar kąsti žvyrą santakoje. Net ir vandens valymo įrenginių statyba, pasak profesoriaus Gailiušio, "nedavė laukto efekto". Taigi, reziumavo jis: "kol kas mes į Nemuną atsigręžę ne veidu, bet užpakaliu".
Profesorius prisiminė 1958 įvykusį potvynį, kai Nemuno vandenys užliejo nemažus žemutinės Kauno dalies plotus. Mokslininko teigimu, rūmus Nemuno saloje galima statyti, įvertinus visas rizikas. Hidroelektrinės užtvankos pralaužimo atveju, jei toks būtų, tiek saloje vaikštinėjantis su šuneliu pensininkas, tiek Laisvės alėja į paskaitas skubanti studentė atsidurtų užliejamoje zonoje. O tarptautiniu vandens keliu Nemunas galėtų tapti tik tuo atveju, jei juo lengvai praplauktų "upės-jūros" tipo laivai. Bet, vaga jiems per sekli, o įstatymas draudžia Nemune daryti patvankas ir kelti vandens lygį.
Verslo forumo dalyviai vieningai pripažino: baiminantis potvynių, iškelti Kauną "kur nors ant kalno" vis tiek neįmanoma. Situacija dabar visai kita, nei 1958-aisiais, kai neturėta patikimos įrangos, sistemų. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Buinevičiaus, "dabar yra priemonių saugotis katastrofų, užtikrinti gerą elektrinės darbą, nekeliant pavojaus miestui. Prieš šimtus metų žmonės kūrė miestus prie upių, užliejamose teritorijose, ir dabar saugiai gyvena: Olandijoje ar Vokietijoje, gyvena ir Lietuvoje." Profesoriaus Algirdo Avižienio (Miesto plėtros ir ekologijos komiteto pirmininko) žodžiais tariant, yra tobulų matematinių modelių ir galima numatyti potvynius ar kitus gamtinius pokyčius kur kas anksčiau iki jiems įvykstant. Numačius, nesuku išvengti skaudžių pasekmių.
Hidroelektrinės "baubą" argumentuotai " nuo Kauno nuvijo " kitas pranešėjas - profesorius Augutis. Jis paaiškino: 2003 metais atlikta išsami Kauno HE ir Kruonio HAE rizikos analizė, parengta studija, numatant maksimalių potvynių įtaką minėtiems objektams ir miestui. Mokslininkai nustatė: hidroelektrinės užtvanka nekelia grėsmės nei užliejamo slėnio gyventojams, nei statiniams. Gerai ją prižiūrint, rizika sumažėja iki minimumo. Yra rizikos, su kuriomis susigyvenama. Pavojus atsiranda tik tada, jei kyla taip vadinami šimtmečio potvyniai, bet jie nekyla per parą. Procesas trunka ilgiau. Griūties atveju didžioji banga 13,5 km atstumą nuo HE iki Nemuno salos įveiktų per pusketvirtos valandos. Per tą laiką suspėtume palikti salos, Senamiestį, miesto centrą ar Vilijampolę. Tiesa, hidroelektrinės užtvankos sugriovimo per potvynį tikimybė, mokslininkų paskaičiavimu, gali būti tik viena iš 30 tūkstančių.
Profesoriaus Augučio nuomone, Kaunas turi apie pavojų įspėjančią sistemą, bet reikėtų tobulesnės Pasaulis tam naudoja mobiliuosius telefonus; į juos operatorius galėtų automatiškai perduoti žinutes apie gresiantį pavojų, jei toks kiltų. Tokia sistema kainuoja nemažus pinigus ir vien miesto biudžetas šių kaštų nepakeltų - reikia Vyriausybės pagalbos. Jei ji tikrai rūpinasi prie HE gyvenančių žmonių saugumu, turi progą tai parodyti konkrečiai.
Miesto tarybos komiteto pirmininkas prof. A. Avižienis negailėjo kritikos prieš pramogų ir sporto rūmų statybą Nemuno saloje pasisakantiems žaliesiems: "Jei jie būtų žalieji, nueitų į salą ir ją pirmiausia išvalytų. Nes kol kas ta vieta yra pati negražiausia visame Kaune. O kokia ji gali būti, esu matęs daugelyje Europos miestų, kuriuos aplankiau. Upė yra miesto širdis, mūsų Nemunas kol kas ne toks…"
- Šis mūsų susitikimas, - pasakė energetikos specialistas, akademikas Jurgis Vilemas, - turėtų sumažinti įtampą, kurią sukėlė tam tikru tikslu paskleistos nerimastingos žinios apie vos nesirengiančią griūti elektrinės užtvanką. Ji tikrai tokio pavojaus dar nekelia. Nepaisant to, jau šiemet pradedama Kauno HE rekonstrukcija, manau, jai pinigų nebus pagailėta. O apie norą įrengti krovininių laivų uostą prieš Nemuno salą, kuri bus panaudota rekreacijai, galiu pasakyti: žemė prie upės vagos brangi ne tik Lietuvoje. Kaune jau niekas verslininkų neįtikins, kad vietoj gyvenamųjų namų centrinėje krantinėje reikia kurti krovininį uostą. Nebūkit naivūs: verslo veržimosi į tas teritorijas nesustabdysim jokiais hidroelektrinės baubais, uostas būtų tikrai ne vietoje. Ne asmeninės ambicijos turi būti viršesnės, bet miesto bendrieji reikalai."
Comment