Nevieni Kauniečiai paišlaidavo statydami areną. Panevėžio Cido arena kainavo 108mln litų palyginimui Siemens 60mln, Šiaulių arena 75mln, Klaipėdos kainuoti turėjo 55, bet galutinė kaina bus didesnė. Iš esmės Panevėžiui nepasisekė dėl tuometinės situacijos, kai statybos buvo labai brangios, tačiau esmė yra ta, kad Panevėžiečiai susimoka mokesti koncesininkui, tai Kaunas juo labiau susimokės, nemanau, kad dėl to verta daryti skandalo.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
''Žalgirio'' arena (2010-2011m. archyvas)
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Parašė GTRooTube Rodyti pranešimąNevieni Kauniečiai paišlaidavo statydami areną. Panevėžio Cido arena kainavo 108mln litų palyginimui Siemens 60mln, Šiaulių arena 75mln, Klaipėdos kainuoti turėjo 55, bet galutinė kaina bus didesnė. Iš esmės Panevėžiui nepasisekė dėl tuometinės situacijos, kai statybos buvo labai brangios, tačiau esmė yra ta, kad Panevėžiečiai susimoka mokesti koncesininkui, tai Kaunas juo labiau susimokės, nemanau, kad dėl to verta daryti skandalo.
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąNejuokink su ta siemens 60 mln kaina... kiek dar metu vis atsiradines tokie isdyge po lietaus, kurie tiki siomis pasakomisNo one really knows
Which way the wind blows
Comment
-
Parašė PukiS Rodyti pranešimąpradekim nuo to, kad miestas padovanojo didziules vertes sklypa arenos statytojams. testi?
P.S. tęsk
Comment
-
Parašė boo Rodyti pranešimąO Kaune kiek už sklypą sumokėjo?
P.S. tęsk
Kas liecia Siemens arena tai sklypas atiduotas privaciai bendrovei buvo "siek tiek " didesnis nei reikia arenos statybai.Paskutinis taisė Saulenas; 2011.02.05, 15:53.
Comment
-
Parašė adebisi Rodyti pranešimąVat jei pateiktum faktus ir argumentuotai paaiškintum, tada tikrai netikėčiau šia pasaka
Comment
-
Truputį off topic bet čia apie Kauno halės statybas, kaip jos tada vyko.
Straipsnis iš laikraščio „Darbas“, 1939 m. gegužės 7 d.
Kaip statoma Europos krepšinio pirmenybėms Pabaltijyje moderniškiausia krepšinio halė. Statyboje suvartota 220 tonų geležies. Tokia statyba pirma Pabaltijyje. Pastaruoju metu dirba 260 darbininkų. Statybą atlieka lietuviai rangovai, lietuviai meisteriai ir lietuviai darbininkai.
Krepšinio halės statyba savo geležies konstrukcija ir darbo spartos išvystymu yra pirma tokia statyba ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Ši krepšinio halės statyba yra mūsų tautos garbė ir pasididžiavimas, kad mes jau ir patys be svetimųjų pagalbos sugebame atlikti sunkų ir didelį statybos darbą.
Halės statyba buvo pradėta gruodžio mėnesį ir visus pamatus ir arkų pastatų betonavimo darbus teko atlikti nepaprastai sunkiose darbo sąlygose – kartais net 24 laipsnių šalčiuose. Betonavimo vietas tekdavo apdengti specialiais pastatais ir, kad palaikyti reikiamą temperatūrą, vanduo visą laiką buvo šildomas, o naujai pastatyti betono pamatai buvo šildomi specialiais įrengimais net iki 6 metrų gylio žemėje. Pagaliau, kai paliaudavo šalti, statybos darbavietėje pasidarydavo ištisi klanai purvo ir darbininkams tekdavo po jį braidžioti apsiavus aukštais batais.
Šioje halės statyboje sunkiausias ir pavojingiausias darbas buvo josios geležies konstrukcija – karkasas. Visas halės apdengimas laikosi ant keturių milžiniškų geležies arkų. Viena tokia geležies arka sveria 1 000 pūdų ir turi 60 metrų ilgio. Iš pradžių šias arkas buvo teirautasi užsakyti didžiausiuose Europos fabrikuose, tačiau pastarieji, užsiėmę karo pramone, atsisakė reikiamu metu šias arkas padaryti. Tada šį pavojingą sunkų darbą ėmėsi dirbti mūsų geriausi meistrai šaltkalviai. Atskiros arkų dalys buvo sukniedintos ant žemės ir vėliau šimto pūdų gabalais buvo traukiamos ant medinių klojinių, pakopų, net iki 15 metų aukščio ir ten sumontuojamos. Taigi, ši nepaprastai sunki ir pavojinga arkų statyba buvo atlikta primityvišku būdu, be mechaniškųjų kranų, kokie yra vartojami didesnėse valstybėse tokioje sunkioje statyboje. Traukiant ir montuojant šias arkas ant pakopų primityvišku būdu buvo daugybė pavojų: pakopos dėl mažiausios apskaičiavimo arba darbo atlikimo klaidos galėjo neišlaikyti, griūti ir tada statybą būtų ištikęs Šančių garažo likimas. tačiau viskas buvo teisingai apskaičiuota ir darbas buvo gerai atliktas ir šiandien jau visos keturios arkos yra pastatytos ir ant jų stogas jau baigiamas tiesti.
Šiuos pavojingiausius ir sunkiausius geležies darbus atliko ir organizavo šaltkalvis meistras – Juozas Paškevičius. Iš pradžių šį darbą jis pradėjo dirbti tik su 30 darbininkų šaltkalvių, vėliau šiam darbui jis surinko ir suorganizavo net 150 geriausių šaltkalvių, prityrusių geležies specialistų darbininkų.
Paklaustas, kaip jis ryžosi imtis tokios sunkaus ir atsakingo darbo, meistras Paškevičius pradėjo pasakoti:
– Geležies darbus aš jau esu ir anksčiau atlikęs mūsų didesnių tiltų statybose, Karininkų Ramovės ir kitų mūsų žymių pastatų kūryboje. Nors iš anksto buvau apskaičiavęs ir žinojau, kad šis darbas man ir su manim dirbantiems bus ne tik nepelningas, bet gal net ir nuostolingas, tačiau ėmiausi jo dirbti dėl to, kad to iš manęs reikalavo lietuvio meistro pareiga, nes šį kartą mes pasiryžome visiems įrodyti, kad mūsų didelės statybos kūryboje mes lietuviai jau sugebame savarankiškai dirbti be svetimųjų pagalbos. Matote, šios mūsų reprezentacinės sporto kultūrinės tvirtovės statyba yra ir mūsų lietuvių statybininkų sugebėjimų pasirodymas, garbė ir pasididžiavimas. Šis darbas buvo nelengvas, nes panašaus darbo mūsų statyboje dar nebuvo, o, be to, viską reikėjo dirbti labai paskubomis ir sunkiose, nenormaliose sąlygose. Man pačiam teko daryti tiksliausius geležies matavimus ir prižiūrėti šio darbo atlikimą. Ištisus mėnesius dieną ir naktį ūžė ir staugė 18 bormašinių, grąžydamos storas geležies blankas. – Ir čia pat meistras Paškevičius man parodė didelę krūvą plieninių grąžtų, nulūžusių, sutrupėjusių ir sudilusių šio darbo metu. – Vartojome oro grąžtus pneumatorius, ir kitokius moderniškiausius geležies apdirbimo prietaisus. Šioje halės statyboje mes apdirbome 220 tonų geležies. Dirbant arkas ant žemės, buvo baimintasi, kad, jas montuojant ant pakopų, gali kuri nors jų dalis keliais centimetrais nesutikti, nesueiti, tačiau dabar jau mes esame ramūs ir patenkinti: visa puikiausiai sutiko ir nebuvo padaryta net milimetrinės klaidos. Matote, garažo pamoka baugina net ir tuos, kurie toje statyboje nedalyvavo, ir mes jausdami visuomenėje dar tebesantį nepasitikėjimą stengėmės kiekvieną mums pavestą darbą kuo geriausiai atlikti, kad vėliau nesusilauktume įvairių priekaištų ir spėliojimų kaip garažo statybininkai. Gegužės septintą dieną geležies darbus mes galutinai baigsime ir kad mūsų darbas tikrai pavyko, mes jau žinojome tada, kai sumontavome paskutinę arką. Dabar tik vienas mūsų troškimas prieš mūsų akis telieka: kad jie laimėtų tas rungtynes, – baigė meistras Paškevičius.
Pastaruoju metu halės statyba jau baigiama, bet darbas eina didžiausiu tempu, amerikoniška sistema. Dabar kartu yra dirbami geležies darbai, dailidžių, mūro, stogo darymo ir dengimo, stalių, dažymo, langų dėjimo ir kitokie darbai. Šiuo metu halės statyboje dirba net 260 darbininkų.
Darbininkų uždarbiai, atsižvelgiant į sunkias darbo sąlygas nėra dideli. Paprasti darbininkai per dieną uždirba nuo 6 iki 12 litų. Taip pat dirbami viršvalandžiai ir kartais tenka dirbti net iki 12 valandų per dieną. Tačiau darbininkai niekuo nesiskundžia ir yra patenkinti, nes jie kuria mūsų sporto tvirtovę, kur Europos tautų akivaizdoje bus garsinamas Lietuvos vardas ir jie šią halę kuria kartu su lietuviais rangovais Dedėle ir Brumium, lietuviais meistrais ir tokiais pat prižiūrėtojais.
Darbovietėje darbą administruoja ir palaiko griežtą darbo tvarką ir drausmę prityręs statybos darbų administratorius ats. majoras J. Reikala. Kad darbovietėje yra tvarka ir drausmė, rodo ir tas faktas, kad iki šiol visoje statyboje neįvyko nė vieno nelaimingo atsitikimo.
Halės statyba numatoma pabaigti dar prieš terminą – gegužės 15 d. Statybos pavėlavimas rangovams kainuotų 120 tūkstančių litų – taigi buvo visa padaryta, kad tokio pavėlavimo nebūtų.
Bendrai, šios krepšinio halės statyboje teko daug vargo patirti, prisiėjo daug naktų nemiegoti ir daug šventų dienų be poilsio dirbti ir meistrams, ir darbo prižiūrėtojams ir visiems darbininkams. Užtat Europos krepšinio pirmenybėms rengti komitetas, norėdamas šiems krepšinio halės statybininkams atsilyginti už jų vargą ir kruopštų darbą, į šias pirmenybių rungtynes pažadėjo visiems šią krepšinio halę stačiusiems darbininkams suteikti nemokamus bilietus. Ir geriausiai jiems galės atsilyginti mūsų krepšininkai, pakartotinai iškovodami Europos krepšinio nugalėtojo vardą.
http://foto.terpe.lt/inkelti/2011012...%20statyba.jpgPaskutinis taisė GediminasJa; 2011.02.06, 10:09.
Comment
-
Parašė Acer1s Rodyti pranešimąJau nuotrauku noretusi pamatyti nauju.
Comment
-
Parašė Oz-s Rodyti pranešimąkepai idomu kaip su kedem kiek sudejo? ar lubas jau baige ?
Lubų dar nebaigė, bet irgi artėjama prie pabaigos. Ganėtinai nedaug beliko darbų ten. Kartu ir vėdinimas salėje jau baigiamas.
Mano manymu pastoliai šią ar kitą savaitę jau iškeliaus iš arenos.
Comment
-
Parašė Oz-s Rodyti pranešimąbeja kiek zmoniu mazdaug dirba ? kaip manai spes?
Comment
-
Nuo lifto "šachtų" NUIMTI stiklai, nes Vėtrūna pamiršo kažką padaryti su apdaila, o klo stiklai yra, jie trukdo.
P.S. Mačiau kelis stiklus sudaužytus, o kol naujus pagamins ir atgabens užtruks...
Sienų dažymas, tik kodėl neištisai? kitur nudažyta ištisai.
Toliau montuojamas apšvietimas (nemažai jau padaryta).
Darbinės siūlės, deformacinės siūlės ar dar kitaip vadinamos (skirtos kompensuoti pastato judėjimui, kad "nesulužtų" perdanga. Nesibaiminkit tokios siūlės visuose pastatuose yra ir jos reikalingos, netgi parkinge šalia arenos jos yra.) Tik keistas silikonas ar kokia kita mastika ten panaudota. Silikonas turi sustabdyti drėgmės skverbimąsi ir pan., bet dabar esant pliusinei temperatūrai ir tirpstant sniegui ant stogo, per siūles bėga vanduo. Kažkas ne taip...
Lubose paliktos skylės. Jos yra keliose skirtinguose vietose per kelis aukštus.
Sumontuotos durys.
Nuotraukų bus dar...
Comment
Comment