[KAU] Daugiabučių namų renovacija

[index]

Bet problema, kad netgi Kubiliaus kiaušiniai gali būti per silpni panaikinti kompensacijas tiek pensininkams tiek kitiems socialiai remtiniems veltėdžiams. Bet vietoje to galima padaryti, kad dėl renovacijos nuspręsti galėtu gyventojų dauguma ir tie pensininkai veto teisės nebeturėtu.

[suoliuojantis]

Bet problema, kad netgi Kubiliaus kiaušiniai gali būti per silpni panaikinti kompensacijas tiek pensininkams tiek kitiems socialiai remtiniems veltėdžiams. Bet vietoje to galima padaryti, kad dėl renovacijos nuspręsti galėtu gyventojų dauguma ir tie pensininkai veto teisės nebeturėtu.

Kiek žinau dabar pakanka 50 proc + 1 buto sutikimo, bet iškyla kitų problemų. Konkreti situacija su vieno namo renovacija Kovo 11 g. : namas jau renovuotas, tačiau 10 butų kategoriškai atsisako mokėti savo įnašus, nes jie nenorėjo atseit renovuotis. Bendrija su jais teisiasi, procesas ilgas, o kol kas likę butai turėjo sumokėti dalį (ir čia dar papildoma dalis butų atsisakė mokėti už kitus), nes darbus atlikusi įmonė pagrasino priskaičiuoti pagal sutartį priklausančius didelius delspinigius.
O konkreti situacija su mokesčiais už šildymą tame name šią žiemą: patį brangiausią gruodžio mėn keturių kambarių butas mokėjo 212 LT. Mes už savo mažesnį butą tą patį mėn. mokėjom 396 LT už šildymą, mano tėvai už panašaus kaip tas renovuotas dydžio butą - 546 LT. Ir tie 10 butų neatsisako mokėti mažesnių mokesčių už šildymą ir nesisiūlo mokėti kaip už nerenovuotą.

[index]

Taip, tokiais atvejais yra problema, nors prisiteisti ir galima. Prieš kiek laiko sugalvojau tokį variantą. Pakaičiuoji tam tikro laikotarpio mokesčio už šildymą vidurkį ir renovavus gyventojai ir toliau jį moka. Dalis eina mažesnėms šildymo išlaidoms, dalis paskolos įmokoms. Aišku, suma pritaikoma pagal paskolos dydį, indeksuojama kintant šilumos kainoms ir t.t. Esmė, kad mokejimas vyktu kartu su mokėjimu už šilumą ir liktu mažiau galimybių nemokėti.

[aras991]

Įdomu sąmatą buvo pamatyti. Gal jau žinot kiek maždaug sumažėjo šildymo sąskaitos? Per kiek metų turėtų atsipirkti?

Šilumos tinklai dar nerenovuoti (nepakeisti radiatoriai), turėtų juos artimiausiu metu tvarkyt ir žiemą buvo apšiltinta tik viena pusė namo. Tiesa, toj pusėj žymiai šilčiau buvo, ypač, kai orai atšalo iki -15 ir daugiau. Apsilankiau pats ir skirtumas tikrai buvo.
Kitas šildymo sezonas turėtų jau parodyti atsiperkamumą.

[GediminasJa]

Na visa šita renovacija kuo toliau tuo labiau man kelia didelį nepasitenkinimą Lietuvos valdžia ir tik galiu pasakyti, kad gaila man žmonių, kuriuos įtikino kažkas renovuotis.
Ir tikrai ne dėl to kad aš prieš renovaciją, aš už ją, bet už tokią kuri būtų daroma taip kaip priklauso. Sakykim kad gal ir yra žmonių kuriems pasisekė gauti gerus rangovus ir turi gerą ilgaamžį produktą, bet kiek tenka matyti dauguma renovacijų vyksta principu pinigų plovimas. Žiauru žiūrėti kaip naudojamos pačios prasčiausios medžiagos, kurios realiai neatitinka jokių standartų, darbai daromi nesilaikant technologinių procesų ir t.t. Tai tiesiog nesuprantančių žmonių mulkinimas.
Pačiam teko dalyvauti vieno daugiabučio renovacijoje prieš porą metų.. Tai baisu kai pagalvoji kaip buvo apgaudinėjami žmonės. Projektuotojas, rangovas ir techninė priežiūra(kuri ir turėtų deramai atstovauti užsakovą) dirbo taip kad būtų kuo pigiau viskas padaryta. Apie kokią kokybę galima šnekėti jai apsilankius statybos inspekcijai objekte, techninė priežiūra tiesiog džiūgavo kad inspekcija nelipo ant stogo.. Džiaugiausi ir aš kad ant jo nebuvau, nes užteko ir to ką mačiau kaip dirba gen rangovas su fasadų šiltinimu. Gaila buvo pirmininko kuris pasirinko netinkamą projektuotoją, paskui pigiausią rangovą ir gale nežinojo net ką daryti, nes sutarčių juk nutraukti negalima..
Šių metų pavasarį teko matyti kaip Pakraščio gatvėje esant minusiniai temperatūrai yra klijuojamas polistirolas.. Gailiuosi kad tuo metu nespėjau - neturėjau laiko paskambinti į statybos inspekciją.. Ir tai tik keletas pavyzdžių kuriuos teko matyti.
Aš nekalbu jau apie švietimo ir medicinos renovaciją kur naudojami europiniai pinigai.. Ten išviso nėra tvarkos, apie ką kalbėti jai po pusės metų struktūrinis tinkas jau pakeičia spalvą, t.y. nublunka..? Kraupu darosi visą tai matant ir negalint nieko padaryti. Lenkai jau susizgribo,įkūrė kažkokią tai ale inspekciją, kiek teko girdėti, kuri atvykus į objektą paima visų medžiagų mėginius ir tiria laboratorijose ir jei nesutampa gauti duomenys su deklaruojamais atitikties deklaracijose(o tokią turi turėti kiekviena medžiaga atvykstanti į objektą) labai stipriai baudžiami rangovai. Nes Lenkai jau nebe suvaldo kitaip situacijos.
Aš už renovaciją, bet tik už tokią kuri būtų daroma teisingai.
GediminasJa yra prisijungęs Skirti įvertį GediminasJa Pranešti apie blogą pranešimą Taisyti/Trinti pranešimą

[represser]

Na visa šita renovacija kuo toliau tuo labiau man kelia didelį nepasitenkinimą Lietuvos valdžia ir tik galiu pasakyti, kad gaila man žmonių, kuriuos įtikino kažkas renovuotis. (...) Aš už renovaciją, bet tik už tokią kuri būtų daroma teisingai.

Aš irgi už renovaciją, bet truputį yra tekę apžiūrėti statybos aikšteles praeinant, tai aš asmeniškai nesuprantu kaip galima saugoti akmens vatą po atviru dangumi, montuoti neigiamoje temperatūroje po lietaus ir visiškai neapsaugoti sumontavus, o palikti taip likimo valiai kelioms savaitėms kol uždedamos plokštės. Jeigu net šiltinant iš vidaus po gipso kartono plokštėmis reikia dėti garų izoliacijos plėvelę, kad į akmens vatą nepatektų žmonių iškvepiami garai, tai ką jau kalbėti apie visiškai šlapios akmens vatos nuo kurios varva vanduo šiluminės izoliacijos savybes? O kur dar neapmokytų darbininkų kruopštaus sandarinimo supratimas.
Ir šiaip nesuprantu projektuotojo nenorėjimo savo darbą padaryti gerai ir tikrinti jį realizuojant, taip pat kas per techninė priežiūra jei tokių dalykų nemato ar darbų vykdytojo, meistrų atsakomybė. Kas jiems suteikė atestatus? Teisiškai viskas juk taip gražiai aprašyta, bet realybėje nesilaikoma to. O ir šiaip žinau situacijų, kai pvz. iš garsių Lietuvos naujų statinių techniniai prižiūrėtojai nepasirašydavo, tai jie paprasčiausiai būdavo pakeičiami tokiais, kurių kompetencija matomai kitokia ir jie nepamatydavo, arba nenorėdavo matyti dėl tam tikrų priežasčių broko ir tiesiog praleisdavo tą projektą. O daugiabučių renovavimas tai juk realiai labai nesudėtingas darbas (turiu galvoje apšiltinimą, bet ne santechnikos keitimą, vėdinimo įrengimą ir pan.).
Na čia kaip bobutė įsijautęs paplepėjau. Kartais reikia

[Čikupakas]

(..) Tai tiesiog nesuprantančių žmonių mulkinimas. (..)

Tai lygiai taip pat yra ir paprastose renovacijose, jeigu žmogus pasisamdys meistrus, o meistrai matys, kad žmogus nieko nesupranta, tai ir padarys atitinkamos kokybės. Todėl nereikia sakyt, kad šitos renovacijos yra blogesnės už paprastas, o reikalaut kokybės gali kiekvienas.

[AllFOLK]

del samatos. Nesupratau 10 punkto Butu langu keitimas, kaip ir niekas nesikeicia, bet suma apacioje vistiek 18 648 Lt. Uz ka? Kaip suprantu mazieji butai (iki 30kv.m.) be balkonu?
Idomu kokia suma butu buvusi, jei dar butu tvarkytos laiptines (tureklai, pakopos, pasto dezutes, etc), bei gerbuvis, nes tas vien apsiltinimas irgi tik menka dalis tikrosios renovacijos.

[liutass]

Beviltiška su tom renovacijom. patys žmonės tikrai nerenovuos, nes daugiabučiuose gyvena ne didžiuasias pajamas turintys asmenys. Jei valstybė neprisidės, tai nieko ir nebus. Bet pirmiausia turėtų pradėti renovuotis pačios šilumos teikimo įmonės savo tinklus. Kai visos magistralės bus pilnai renovuotos, tada galima pradėti galvoti ir apie namų renovaciją su valstybės pagalba.

Beje, šiltinant pastatą būtina daryti ir pastato vėdinimo sistemą nes kitaip, arba žmonės dus, arba atsidarę langus ir vėdindami šildys orą lauke.

[Lettered]

Beje, šiltinant pastatą būtina daryti ir pastato vėdinimo sistemą nes kitaip, arba žmonės dus, arba atsidarę langus ir vėdindami šildys orą lauke.

O kokios problemos? Pvz. žiemą, atsidarai langą, per kelias min. išsivėdina, o uždarius per kelias min. prišyla vėl. O tuo tarpu nerenovuotame name visą laiką šalta, nors radiatoriai karšti ir didelės sąskaitos už šildymą, kitaip sakant oras šildomas ne keliolika min. per parą, o visas 24h. Šilumos nuostoliai dėl vėdinimo sudaro labai menką dalį, lyginant su visais nuostoliais dėl kiaurų sienų.

[liutass]

Šilumos nuostoliai dėl vėdinimo sudaro labai menką dalį, lyginant su visais nuostoliais dėl kiaurų sienų.

ne visada taip yra, be to, nera komforto.

[Lettered]

ne visada taip yra, be to, nera komforto.

Paprastuose butuose kokybiška vėdinimo sistema, kuri neprieštarautų higienos normoms, būtų labai didelė prabanga. O prasta, tai jau daug geriau natūralus vėdinimas.

[GediminasJa]

Paprastuose butuose kokybiška vėdinimo sistema, kuri neprieštarautų higienos normoms, būtų labai didelė prabanga. O prasta, tai jau daug geriau natūralus vėdinimas.

Vėdinimas yra reikalingas netik dėl higienos, bet ir dėl pastato konstrukcijų, joms drėgmė labai kenkia, kurios ore yra labai daug.

[WastedYears]

Renovuotas pirmasis daugiabutis Kaišiadoryse. Renovacija vyko 2010 - 2011 metais.
Vaizdas renovacijos pradžioje


Ir galutinis vaizdas 2011 metų pavasarį.

[aras991]

del samatos. Nesupratau 10 punkto Butu langu keitimas, kaip ir niekas nesikeicia, bet suma apacioje vistiek 18 648 Lt. Uz ka? Kaip suprantu mazieji butai (iki 30kv.m.) be balkonu?
Idomu kokia suma butu buvusi, jei dar butu tvarkytos laiptines (tureklai, pakopos, pasto dezutes, etc), bei gerbuvis, nes tas vien apsiltinimas irgi tik menka dalis tikrosios renovacijos.

Na samata senoka 2009 metų, matyt tiesiog suskaičiuoti nepakeisti langai, o paskui kiekvienam butui pridėjo tą sumą atskirai.

Žinau, kad pabrango tik balkonų įstiklinimas, nes įmonė laimėjusi konkursą nenorėjo dėt, nes pasak jų pabrango medžiagos. Bendrija nenorėjo skelbt naujo konkurso, tai kiekvienas butas 100lt susimokėjo papildomai ir sudėjo...

mažieji butai (iki 30kv.m.) - be balkonų.

Drįsčiau nesutikti, kad apšiltinimas menka dalis. Kaip tik laiptinių sutvarkymas turėtų būti menka dalis visos renovacijos.

Gerbūvis:
Už lauko duris 15 butų sumokėjo po 340 Lt. Taigi vienos durys kainavo 5100Lt (name trys lauko durys). Durys atsidaro įvedant kodą, kurį turi kiekvienas butas ir su mikroschema-elementu, vieno tokio padarymas kainavo 8 lt. Taip pat įrengta telefonai butuose...

Laiptinę turbūt tvarkys po renovacijos...

[AllFOLK]

Drįsčiau nesutikti, kad apšiltinimas menka dalis. Kaip tik laiptinių sutvarkymas turėtų būti menka dalis visos renovacijos.

na gal apšiltinimas ir ne menkiausia dalis, bet tikrai be jos yra daug svarbių elementų, be kurių tokia renovacija turėtų vadintis namo apšiltinimas, o ne renovacija

Man visuomet stovi akyse jau seniai renovuotas pavyzdinis daugiabutis Žirmūnuose, tiesa nežinau kaip jis atrodo dabar, bet tada (kokiais 2006m.) kai jį pamačiau galvojau, kas čia nugriovė seną naugiabutį ir pastatė naują. Tik apėjus kelis ratus supratau, kad čia renovacija.

Ar per jūsų renovacija buvo keičiamas vamzdynas (butuose ir laiptinės)? Gal tai prirašyta prie 2 punkto? Kaip su elektra? el. skydinėmis? Dar dadėjus visus mano minėtus turėklų, laiptų pakopų keitimus, laiptinės apšvietimą, šildymą (akivaizdu, jog laiptinėje šildomos grindys kur kas efektyviau), pašto dėžutes, etc. Gerbūvis mano akimis irgi turi būti taisomas: parkingo vietos, vaikų žaidimo aikštelės, takeliai, augmenija ir t.t. Samata reliai turėtų padidėti 2x, IMHO.

[aras991]

na gal apšiltinimas ir ne menkiausia dalis, bet tikrai be jos yra daug svarbių elementų, be kurių tokia renovacija turėtų vadintis namo apšiltinimas, o ne renovacija

Man visuomet stovi akyse jau seniai renovuotas pavyzdinis daugiabutis Žirmūnuose, tiesa nežinau kaip jis atrodo dabar, bet tada (kokiais 2006m.) kai jį pamačiau galvojau, kas čia nugriovė seną naugiabutį ir pastatė naują. Tik apėjus kelis ratus supratau, kad čia renovacija.

Ar per jūsų renovacija buvo keičiamas vamzdynas (butuose ir laiptinės)? Gal tai prirašyta prie 2 punkto? Kaip su elektra? el. skydinėmis? Dar dadėjus visus mano minėtus turėklų, laiptų pakopų keitimus, laiptinės apšvietimą, šildymą (akivaizdu, jog laiptinėje šildomos grindys kur kas efektyviau), pašto dėžutes, etc. Gerbūvis mano akimis irgi turi būti taisomas: parkingo vietos, vaikų žaidimo aikštelės, takeliai, augmenija ir t.t. Samata reliai turėtų padidėti 2x, IMHO.

Apie vamzdžių keitimą nieko negirdėjau. Nematau reikalo keisti vamzdynus jei jie tvarkingi... Skydinės irgi tvarkingos, o jei netvarkingos tai turėtų šiuo klausimu susirūpinti tų skydinių savininkai ar jomis besinaudojantys asmenys. Pašto dėžutės yra - nematau reikalo ir jas keisti. Turėklai pagyvenę, bet pakeitus viršutines atramas irgi tiktų tolimesniam naudojimui. Šviesa veikia. Laiptinių šildymui pakanka 1 radiatoriaus išlaikyti 16-18 laipsnių šilumą, o šildomų grindų tikrai nereik.. Namuose daugelis tokių neturi, tai ką kalbėt apie laiptinę... Šiaip laiptines reik tik perdažyti.

Takelius ar kitą infrastruktūrą turėtų tvarkyt savivaldybė (nors taip niekada ir nebus). O kiek samata padidėtų tikrai negaliu atsakyt, kol nemačiau projekto ar atliktų darbų kiekio. Renovacija turėtų būti ten kur jos tikrai reikia...

[represser]

šildymą (akivaizdu, jog laiptinėje šildomos grindys kur kas efektyviau)

Gal būtų galima kokių nors pavyzdžių? Nesu realiai tokio dalyko daugiabučio laiptinėje matęs ir net nesugalvojo jokio pliuso šiai sistemai. Ir iš ko sprendi, kad tai būtų efektyviau? Net sakai, kad tas efektyvumas akivaizdus

[AllFOLK]

Gal būtų galima kokių nors pavyzdžių? Nesu realiai tokio dalyko daugiabučio laiptinėje matęs ir net nesugalvojo jokio pliuso šiai sistemai. Ir iš ko sprendi, kad tai būtų efektyviau? Net sakai, kad tas efektyvumas akivaizdus

efektyvumas tame, kad reikalingas mazesnis silumo kiekis (ne turis), galima naudoti gryztanti vandeni ar pan. Patalpos ne tik sildomos, bet ir dziovinamos (ziema, lietus, etc). Ir taip nedideles erdves neuzgriozdinamos radiatoriais, t.y. erdves isnaudojimas. As ne energetikas ir ne inzinierius, kad pateikciau skaiciavimus ar pagrystus argumentus, bet tokiu nuomoniu teko girdeti ir joms labai pritariu.
Sildomos grindys laiptinese irengtos Kaune Naujakuriu g. 116 (dabar nepamenu kuri raide), Siauliuose V. Kudirkos g. 26. Abieju namu seimininkai vardija tik pliusus.

[represser]

efektyvumas tame, kad reikalingas mazesnis silumo kiekis (ne turis), galima naudoti gryztanti vandeni ar pan. Patalpos ne tik sildomos, bet ir dziovinamos (ziema, lietus, etc). Ir taip nedideles erdves neuzgriozdinamos radiatoriais, t.y. erdves isnaudojimas. As ne energetikas ir ne inzinierius, kad pateikciau skaiciavimus ar pagrystus argumentus, bet tokiu nuomoniu teko girdeti ir joms labai pritariu.
Sildomos grindys laiptinese irengtos Kaune Naujakuriu g. 116 (dabar nepamenu kuri raide), Siauliuose V. Kudirkos g. 26. Abieju namu seimininkai vardija tik pliusus.

Aš tai kaip tik drįsčiau paprieštarauti su erdvės išnaudojimu. Vienai laiptinei penkių aukštų name pilnai užtenka vieno radiatoriaus apatiniame aukšte (nes šiltas oras kyla į viršų ir automatiškai šildo virš jo esančias erdves, laiptinė atvira erdvė per visus penkis aukštus). Turbūt ir pats supranti, ką reiškia pakeisti vieną radiatorių ir ką reiškia visose laiptinės perdangose išvedžioti vamzdžius, kloti naujas grindis ir t.t. Laikas, darbų sudėtingumas ir kaina iš skirtingų galaktikų. Bet tiesą pasakius visai norėčiau tus namus apžiūrėti gyvai. Tik noriu paklausti, ar tie namai renovuoti buvo ar yra visiškai naujos statybos?