Diskusijos apie Vilniaus miesto užstatymo tankinimą ir aukštingumą

[mantasm]

Na bet tas tankų pravažumo reikalas buvo naudojamas kaip rimtas argumentas sovietų laikais, kartu su greitkelių naudojimu aviacijai ir pan. Tad nesu tikras dėl šito.

Tankų pravažumas magistraliniams keliams ir atsarginiai pakilimo takai ir dabar turėtų būti svarus argumentas.

Aišku jei tankui prireiks pravažiuot Naugarduko gatve tai vistiek bus tokia situacija, kad teks važiuot tiesiai per viską.

[Sirius]

Šimašiaus prioritetas- Vilniaus gatvės, ypač pagrindinės-paranoiškai siaurint iki kapiliarų pločio.
Absurdas, dėl automobilių gausos piko metų jau dabar neįmanoma normaliai judėt mieste. Jo idilija tinka tik nedideliems miestams, bet ne šalies sostinėi.

O dėl jo fantazijų apie gatvių apželdinimą-piko metu oro užterštumas bus toks-kad greit jokių augalų ten nebepamatysime.

[liootas]

Sirius, tokie pasvaičiojimai šitame forume neveikia Išvardinkite konkrečiai, kurios gatvės buvo susiaurintos? Nuo juostų pločio kamščiai tikrai nepasidaro. Juostų sumažinta nebuvo niekur, gal tik išsukimas iš GV į Ozo g. tapo vienjuostis

[ttttt]

Šimašiaus prioritetas- Vilniaus gatvės, ypač pagrindinės-paranoiškai siaurint iki kapiliarų pločio.
Absurdas, dėl automobilių gausos piko metų jau dabar neįmanoma normaliai judėt mieste. Jo idilija tinka tik nedideliems miestams, bet ne šalies sostinėi.

Tamstai reiktų pakeliaut su mašiną po Skandinaviją ir Vakarų Europą, gal pamatęs gyvai suprasit, kad tai yra visiškai normali praktika net n kartų didesniuose miestuose. Vilniuje gatvės ant tiek neadekvačiai plačios, kad vakar apturėjau tokią įdomią patirtį kaip stovinčių mašinų lenkimas tarp dviejų juostų GV gatvėje. Ta prasme stovi dvi juostos prie sankryžos, o tarp jų dar susiformuoja trečia kelių gaidelių juosta. Čia jau net ne rusyno, o kažkokio Bangladešo lygis

[mantasm]

Tamstai reiktų pakeliaut su mašiną po Skandinaviją ir Vakarų Europą, gal pamatęs gyvai suprasit, kad tai yra visiškai normali praktika net n kartų didesniuose miestuose. Vilniuje gatvės ant tiek neadekvačiai plačios, kad vakar apturėjau tokią įdomią patirtį kaip stovinčių mašinų lenkimas tarp dviejų juostų GV gatvėje. Ta prasme stovi dvi juostos prie sankryžos, o tarp jų dar susiformuoja trečia kelių gaidelių juosta. Čia jau net ne rusyno, o kažkokio Bangladešo lygis

Jei prie GV-Mokslininkų sankryžos tai čia normali praktika nuo neatmenamų laikų. Esu matęs kaip į dvi juostas ir keturios eilės mašinų susipaišo

[Sirius]

Sostinės mero idėjos ir fantazijos.

https://www.15min.lt/gazas/naujiena/...es-221-1589028

1. Medis visada yra pirmas. Nuo medžio pradedame projektavimą ar remontą: saugome esamus, randame vietų naujiems, prie medžių taikomi visi kiti elementai (baldai, apšvietimas, tinklai, takai).
2. Medžiai ir krūmai – tarp automobilių ir pėsčiųjų. Medžiai ir krūmai kuria žaliąjį gatvės perimetrą, saugo nuo automobilių pėsčiuosius, suteikia pavėsį. Veja palei važiuojamąją dalį keičiama krūmais, nepažeidžiant esamų medžių.
3. Važiuojamosios dalys – be perteklinio pločio. Juostų pločiai pritaikomi pagal gatvės greitį ir transporto rūšis, o ne pagal gatvės kategoriją. Automobiliams: 30 km/h gatvėje – 2,75 m; 50 km/h gatvėje – 3,0 m. Juostų pločiai viešajam transportui – ne mažiau kaip 3,25 m. Sutaupytos vietos naudojamos pagal šią hierarchiją: pėstiesiems, želdiniams palei pėsčiųjų taką, dviračių takams, parkavimui, želdiniams skiriamojoje juostoje.
4. Pakankamai saugių pėsčiųjų perėjimų. Pėsčiųjų perėjimai įrengiami tankiau, užtikrinant patogesnius judėjimo pėsčiomis ryšius. Pėsčiųjų perėja turi simbolizuoti pėsčiojo pirmumą. Pėsčiasis turi kirsti kuo mažesnį važiuojamosios dalies plotą.
5. Apšvietimas – pirmiausia pėsčiajam. Šviesa užtikrina saugumą. Šviestuvai apšviečia pėsčiųjų takus ir perėjas, ne tik gatvę. Įrengiamas atskiras apšvietimas pėsčiųjų ir dviračių takams – ant atskirų atramų ar papildant esamą gatvės apšvietimą.
6. Visi gatvės elementai – juodi. Gatvėse yra daugybė elementų, juos suvienodindami suteikiame gatvėms vientisumą, pabrėžiame gatvės ritmą ir siluetą. Naujai projektuojami tik juodi elementai, o esami palaipsniui perdažomi. Visi gatvės elementai – miesto baldai, šiukšliadėžės, informaciniai stendai, apšvietimo ir ženklų stulpai – išskyrus dviračių stovus, dažomi vienoda juoda spalva – RAL 9004 MATT.
7. Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą. Įvažiavimuose į kiemus arba ramaus eismo gatves takai nenutrūksta ir į gatvės lygį nesileidžia – automobilio vairuotojas turi jaustis svečias. Pirmenybės teikimą kitiems eismo dalyviams simbolizuoja trinkelių danga, todėl ji sveikintina ir ramaus eismo gatvėse, iškiliose perėjose.
8. Automobilių parkavimas įrengiamas daugumoje gatvių, įprastai lygiagretus. Parkavimo vietų gali būti įrengiama visose 30 km/h ir 50 km/h gatvėse. Jos skirstomos grupėmis po 2–3 vietas, jas skiria želdinių salelė, mažiausiai 3 m ilgio. Šios vietos įprastai įrengiamos iš trinkelių dangos.
9. Dangos kuria gatvės charakterį. Skirtingos dangos kuria gatvės charakterį ir atspindi judėjimo greitį. Danga parenkama pagal kontekstą, esamą ir planuojamą situaciją, kvartalo savitumus ir norimą judėjimo greitį. Ji patogi, estetiška ir kokybiška. Pėsčiųjų takas projektuojamas iš kelių plytelių tipų – baldų zonoje ir palei fasadą gali būti naudojamos kito mastelio plytelės. Kiekvienas dangos elementas turi derėti tarpusavyje.
10. Vizualinė švara, laisvė nuo perteklinių elementų. Mažiau yra geriau, todėl tikrinama, ar siūlomi gatvės elementai tikrai neišvengiami. Gatvės elementai yra daugiafunkciai ir nekartoja vienas kito paskirties: pvz., krūmai atstoja apsauginę tvorelę, 30 cm pločio bortas – techninį šaligatvį, ant apšvietimo stulpų tvirtinami ženklai.
11. Gatvės „metras“ – šeimininkams. Pastato prie gatvės šeimininkai naudojasi, žalina ir rūpinasi 0,5–3 m zona tarp gatvės ir fasado (galima rūpintis želdinių juosta prie gatvės, sodinimą susiderinus su savivaldybe). Gyventojai gali želdinti fasadus vijokliais, krūmais ar kitais žemais želdiniais, išnešti vazonų su augalais, staliukų, kėdžių, suoliukų taip, kad tai netrukdytų pėsčiųjų eismui.
12. Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai. Transportui tik tiek, kiek numato minimalūs STR reikalavimai, visa išsaugota erdvė skiriama žmonėms, medžiams, krūmams ir kokybei.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/...1589028?copied

[TIME]

Tamstai reiktų pakeliaut su mašiną po Skandinaviją ir Vakarų Europą, gal pamatęs gyvai suprasit, kad tai yra visiškai normali praktika net n kartų didesniuose miestuose. Vilniuje gatvės ant tiek neadekvačiai plačios, kad vakar apturėjau tokią įdomią patirtį kaip stovinčių mašinų lenkimas tarp dviejų juostų GV gatvėje. Ta prasme stovi dvi juostos prie sankryžnera/os, o tarp jų dar susiformuoja trečia kelių gaidelių juosta. Čia jau net ne rusyno, o kažkokio Bangladešo lygis

jau buvo daugybe kartu kalbeta, kad lyginti su Vakaru Europos miestais, kur isvystytas viesasis transportas yra nesamone/logine klaida. Galima lygint su tokiomis vietomis kaip Vilnius, kur viesojo transporto nera (naujuose rajonuose)/jis yra tragiskas (tarybiniuose rajonuose). Net labiausiai vakaru Europoje vietose kur nera viesojo transporto, visi zmones vairuoja (as zodi "yra" naudoju ne teoriniam lygmenyje, kur tipo yra koks autas teoriskai, bet nuvaziuot iki reikiamos vietos uztruktu pusantros valandos vietoj 20min automobiliu)

[TIME]

Bet, aisku naudojant Anausausko logika, tai keliu siaurinimas kaip tik geriau butu, nes prieso tankai leciau pravaziuotu.

[ttttt]

Jei prie GV-Mokslininkų sankryžos tai čia normali praktika nuo neatmenamų laikų. Esu matęs kaip į dvi juostas ir keturios eilės mašinų susipaišo

Būtent ten

[Sirius]

Tamstai reiktų pakeliaut su mašiną po Skandinaviją ir Vakarų Europą, gal pamatęs gyvai suprasit, kad tai yra visiškai normali praktika net n kartų didesniuose miestuose. Vilniuje gatvės ant tiek neadekvačiai plačios, kad vakar apturėjau tokią įdomią patirtį kaip stovinčių mašinų lenkimas tarp dviejų juostų GV gatvėje. Ta prasme stovi dvi juostos prie sankryžos, o tarp jų dar susiformuoja trečia kelių gaidelių juosta. Čia jau net ne rusyno, o kažkokio Bangladešo lygis

Pvz. Amsterdame, Kopenhagoje -automobilių yra žymiai mažiau, negu Lietuvoje. Pusė gyventojų vietoj auto važiuoja dviračių. Todėl jų gatvių plotis visiškai atitinka. Piko metu nėra jokių spūsčių.

[ttttt]

Pvz. Amsterdame, Kopenhagoje -automobilių yra žymiai mažiau, negu Lietuvoje. Pusė gyventojų vietoj auto važiuoja dviračių. Todėl jų gatvių plotis visiškai atitinka. Piko metu nėra jokių spūsčių.

O pagal kokią logiką mažesniuose už Lietuvą pagal gyventojų skaičių miestuose turi būti daugiau automobilių? Ir ką bendro tai turi su Vilniumi?

[mantasm]

Būtent ten

Deja per trumpa papildoma juosta sukantiems į į kairę nuo centro. Sukantiems į dešinę po žalios rodyklės nukabinimo kartais irgi pritrukdavo vietos kol nesureguliavo šviesoforų. Gal geriau taip nei dar ilgesnis kamštis su neišnaudojamu sankryžos pralaidumu.

[Kristisz]

Pvz. Amsterdame, Kopenhagoje -automobilių yra žymiai mažiau, negu Lietuvoje. Pusė gyventojų vietoj auto važiuoja dviračių. Todėl jų gatvių plotis visiškai atitinka. Piko metu nėra jokių spūsčių.

Siūlau pažiūrėti šitą: https://www.youtube.com/watch?v=d8RRE2rDw4k
Kaip Olandijos dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra paverčia šalį labai patogia vairuotojams.

[Creatium]

Pvz. Amsterdame, Kopenhagoje -automobilių yra žymiai mažiau, negu Lietuvoje. Pusė gyventojų vietoj auto važiuoja dviračių. Todėl jų gatvių plotis visiškai atitinka. Piko metu nėra jokių spūsčių.

Gatvių plotį nusako juostų plotis ir skaičius. Vilniuje dar nei viena gatvė nebuvo susiaurinta (mano atmintis jeigu nemeluoja) taip, kad būtų sumažėjęs naudojamų juostų skaičius. Jeigu klystu - pataisykit mane nurodydami konkrečią gatvę.

O juostos yra siaurinamos iki STR reikalavimų, t.y. iki standartų.

[MedinisStrazdas]

Šimašiaus prioritetas- Vilniaus gatvės, ypač pagrindinės-paranoiškai siaurint iki kapiliarų pločio.
Absurdas, dėl automobilių gausos piko metų jau dabar neįmanoma normaliai judėt mieste. Jo idilija tinka tik nedideliems miestams, bet ne šalies sostinėi.

O dėl jo fantazijų apie gatvių apželdinimą-piko metu oro užterštumas bus toks-kad greit jokių augalų ten nebepamatysime.

Sprendimas - mažinti automobilių kiekį.

[Lettered]

Šimašiaus prioritetas- Vilniaus gatvės, ypač pagrindinės-paranoiškai siaurint iki kapiliarų pločio]

Kad nei viena gatvė nėra susiaurinta, t.y. juostų skaičius niekur nėra mažinamas, tik atsisakoma perteklinio ar nesaugaus asfalto ir vietoje jo įrengiamos saugos salelės/augmenija/šaligatviai. Nebūkite pats tuom paranojiku.

[AšNeRobotas]

Sirius ar nebūsi Puidokas?

[Sirius]

Tos salelės dažniausiai ne labai padeda pėstiesiems, dėl augmenijos ateities aš jau rašau,o dėl šaligatvių-jeigu konkrečioj vietoj jų niekada nebuvo, gal jie ten niekam ir nereikalingi (vaikščioti palei užterštos gatvės be jokio tikslo niekam nereikia).
Ir kam tada tos mero investicijos?

[Sirius]

Sirius ar nebūsi Puidokas?

Atsiprašau, gal nereikia palyginimų ir tapatinimų su konkrečiomis asmenybėmis? Nebrandu.

[MedinisStrazdas]

Tos salelės dažniausiai ne labai padeda pėstiesiems, dėl augmenijos ateities aš jau rašau,o dėl šaligatvių-jeigu konkrečioj vietoj jų niekada nebuvo, gal jie ten niekam ir nereikalingi (vaikščioti palei užterštos gatvės be jokio tikslo niekam nereikia).
Ir kam tada tos mero investicijos?

Šaligatviai ir dviračių takai yra reikalingi ir jie privalo būti rengiami rekonstruojant gatvę. Palyginimas kad suprastum: Jeigu kelio nebuvo it niekas pieva nevažiavo tai gal niekam važinėti ir nereikia.