65-erius metus Klaipėdoje gyvenanti nevyriausybinės organizacijos "Žalia banga" pirmininkė Dalia Žukienė, kaskart žingsniuodama miesto centru sunkiai suvaldo emocijas. "Vien centrinėje miesto dalyje suskaičiuoju mažiausiai trisdešimt pastatų vaiduoklių, ir jų kaskart daugėja. Ir visada klausiu, kur žiūri miesto valdžia, kuri ir yra už visa tai atsakinga?" - su nuoskauda klausia D. Žukienė.
Liudnai atrodo daugelis pastatų, jei taip toliau miestas bus tvarkomas, miestas panašės į Kaliningrado srities apšiurusius miestus.
Nejuokink, žurnalistėlio pasapaliojimai, taip yra keli pastatai apleisti, kaip ir visuose miestuose, bet nereik iš musės daryt dramblio ir teršt miesto vardo!
„Auksinio trikampio“ žemė Klaipėdoje raižoma sklypais
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos svarstymui pateiktas sklypo Vilniaus pl. 5 detaliojo plano koncepcijos projektas priminė neišsipildžiusias miesto strategų viltis apie vadinamojo „auksinio trikampio“ suklestėjimą. Taip skambiai politikų pavadintos uostamiesčio prieigos (teritorija tarp Vilniaus pl. ir Tilžės g.) turėjo tapti vienu iš investicijų traukos ir miesto ekonominio augimo taškų. Deja, iki šiol ši teritorija apleista, o joje žemes valdantys verslininkai apie drąsius plėtros planus nebekalba.
KU miestelyje rasti unikalūs antkapiniai paminklai
1952 metais statytame buvusio karinio miestelio - dabartinėje Klaipėdos universiteto (KU) teritorijoje - pastato pamatuose, jį demontuojant buvo atrasta keliolika įmūrytų XIX a. viduriu – XX a. pradžia datuojamų antkapinių paminklų, kuriuose išlikusios kadaise Klaipėdoje palaidotų žmonių pavardės. Tarp jų, miesto tarėjo Strausso, Michaelsenų, Masonų, Raucho, ir kt. pavardės.
Jūrinis paveldas Klaipėdoje nėra tinkamai sutvarkytas, dažnai net nežinoma, kokie objektai uoste yra jūrinio paveldo dalis.
Jūrinės kultūros koordinacinė taryba kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorę Dianą Varnaitę ir paprašė atlikti jūrinio paveldo tyrimus bei parengti istorinę ir kultūrinę vertę turinčių jūrinių objektų sąvadą.
„Klaipėdoje ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje be kito kultūros paveldo reliktų yra ir jūrinio kultūros paveldo kompleksai, ir pavieniai objektai. Iki šiol jie nėra apskaityti, nenustatytos jų vertės ir teritorinės ribos. Dalis jų turi ir kitas apibrėžtis – yra ne tik jūrinis, bet ir pramoninis, karinis bei kitoks paveldas. Žemės, kurioje yra tokie kompleksai ir objektai, naudotojai dažnai neįvertina ar net nežino apie tokių kompleksų ir objektų egzistavimą arba nesupranta jų reikšmės ir prasmės“, – tikino Jūrinės kultūros koordinacinė tarybos pirmininkas Petras Bekėža.
Comment