Patys pagalvokit truputį apie sąvoką "apšiltinimo skardos". Nuo kada skarda naudojama apšiltinimui?
Tokiu "dezuciu" apsiltinimui naudojamas vadinamasis "buterbrodas", t.y. tarp dvieju profiliuotos skardos lakstu patalpintas mineralines vatos, polistirolo ar kitos apsiltinimo medziagos sluoksnis. Nauda visokeriopa - greita, silta ir grazu tiek is vidaus tiek is isores. "Islaidaujantys" statytojai dar kartais apkala "buterbrodus" is vidaus gipskartoniu.
Bijau, kad minetas fasadas tikrai tokiu ir paliks
Kauno valstybiniam dramos teatrui rekonstruoti dėl infliacijos ir neplanuotų darbų būtinos papildomos investicijos
“Statybininkams pradėjus dirbti, teatro pastatas tai šen, tai ten byrėjo kaip kortų namelis. Vasarą įgriuvo grimo kambarių perdangos, kurios, pasirodo, tebuvo 3-4 centimetrų storio. Iš buvusio kino teatro į Dramos teatrą pastatas buvo perdarytas prieš 50 metų - labai paskubomis ir labai nekokybiškai.
Todėl dabar viskas griūva, vos pakrapščius tinką, ir atsiranda anksčiau nenumatytų darbų”, - sako rekonstrukcijos projekto autorius architektas Algimantas Kančas. 2005 metais prasidėjusios renovacijos planuota suma buvo 17 mln. litų. Kauno dramos teatro vadovės Inos Pukelytės teigimu, kūrybinį kolektyvą ir publiką išvarginęs remonto maratonas galėtų pasibaigti per artimiausius porą metų, jei tam bus skirta daugiau lėšų iš Valstybės investicijų programos.
Po peticija - garsūs vardai
Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Joną Jučą, finansų ministrą Zigmantą Balčytį, premjerą Gediminą Kirkilą, kuriame prašoma ypatingo dėmesio ir pakankamo finansavimo Kauno dramos teatro rekonstravimui užbaigti, mero kabinete vakar pasirašė pats meras Arvydas Garbaravičius, VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka, aktoriai Gražina Balandytė, Algimantas Masiulis, Robertas Vaidotas, Kauno garbės pilietė aktorė Rūta Staliliūnaitė, Lietuvos kompozitorių sąjungos skyriaus vadovas, Nacionalinės premijos laureatas Vidmantas Bartulis, Dramos teatro rekonstrukcijos projekto autorius architektas Algimantas Kančas, Nacionalinės premijos laureatas fotomenininkas Romualdas Požerskis.
Tai jau antras miesto kultūrinės bendruomenės garsių atstovų bandymas suminkštinti valstybės vyrų širdis, tikintis daugiau neformalaus dėmesio Kaunui, kur esama daug unikalių kultūros objektų, reikšmingų visos Lietuvos mastu. Pirmasis - priminimas apie tuometinio “Telekomo” privatizuotą, leidus Vyriausybei, o dabar parduodamą Ryšių istorijos muziejų, buvo praleistas pro ausis. Valdžios vyrai Z.Balčyčio lūpomis atsipirko kliše: “Savivaldybė turėtų pati paieškoti galimybių išspręsti šią problemą.”
Infliacija parodė dantis
“Kauno dramos teatro rekonstrukcijos techninis projektas buvo rengiamas 2004-aisiais. Prašėme visam jam įgyvendinti 26 milijonų litų, paskirta buvo 17 milijonų. Tačiau anuomet buvo svarbu bent jau įšokti į Valstybės investicijų programos traukinį”, - dėsto teatro vadovė Ina Pukelytė.
Pasak Inos Pukelytės, per porą trejetą metų daugiau nei dvigubai išaugo darbų kainos, brango medžiagos. Be to, iškilo būtinybė apšiltinti fasado sienas, pasistengti kuo daugiau šiuolaikinių technologijų įdiegti scenoje, įrengti naują repeticijų salę.
“Už anuomet numatytą 17 milijonų litų sumą tokiame dideliame ir išklerusiame pastate įmanomi tik būtiniausi elementarūs pataisymai. Vien scenai pertvarkyti ir modernizuoti reikia bent jau 10 milijonų. Už tam tikslui suplanuotus 3 milijonus nieko gero nepadarysi. Jūs žinote, kokią sumą, reikalingą moderniai kompiuterizuoto valdymo scenai, savo projekte įvardija Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras? 70 milijonų litų!” - sako architektas Algimantas Kančas.
Šykštus moka du kartus
Scenos įrangos lyderiai - austrai ir vokiečiai. Pasak architekto Algimanto Kančo, net mažo Austrijos miestelio teatre rasi modernią sceną už 30 milijonų eurų, kurioje, mygtuką paspaudus, atsiranda kalnai, bedugnės, dekoracijas kelia ir nuleidžia technika, o ne suplukę darbininkai.
“Mes apie supermodernią sceną net nesvajojame, tačiau norisi, kad kompiuteriais būtų valdomas dekoracijų keitimas, apšvietimas. Reikia keisti mūsų scenos, kuri yra per aukštai žiūrovui ir per siaura, erdvę. Norėtųsi, kad bent dalį scenos galėtume skaidyti į segmentus pakeldami ar nuleisdami”, - sako Dramos teatro vadovė.
Naivu galvoti, kad žiūrovų salės kėdė kainuoja tiek pat, kiek ta, kurią mes renkamės savo valgomajam, sako Ina Pukelytė. “Pati pigiausia teatrinė kėdė atsieitų 1,5 tūkstančio litų. Tikrai geros - dar brangesnės, nes jos atsparios, patogios, lengvai valomos. Lietuvoje geros teatrinės kėdės negaminamos. Projekte vienai kėdei planuoti 700 litų - šiandien juokingai maža suma.”
“Teatro rekonstrukcija atliekama ne vieniems metams. Todėl svarbu neužkirsti kelio būsimiems patobulinimams, net jei šiandien tam neužtenka pinigų. Norisi kokybės ir žiūrovams skirtoje teatro dalyje, ir mūsų darbo patalpose. Teatro žmonės jau labai pavargę nuo remonto, nuolatinio diskomforto. Mes tikimės, kad mūsų situaciją supras aukšti valstybės pareigūnai. Juk nėra ko tikėtis, kad į rimtą meną artimiausiu metu investuos privačios struktūros, o lošimo namams pakeliamos scenos nereikalingos”, - dėsto aktorius Robertas Vaidotas.
kauno diena
bet taip net nemirktelėję špygą kaunui atkiša... pirma - ryšių muziejus, dabar jau ir teatrui pinigų gaila... neginu kauno valdžios, bet kad yra blokuojami bandymai gauti pinigų tikrai svarbiems KULTŪRINIAMS objektams, tai jau tikrai nepateisinama iš vyriausybės pusės...
O kodėl Šabtajus ją atidengė??? Juk visai jau buvo pratusi akis regėti pastolius toje vietoje. Beje, ar tas monstras už Danielos - Šabtajaus jurisdikcijoje?
Comment