Miestų architektūros raidos palyginimas (Vilnius, Kaunas, Ryga, ...)

[Goodoo]

Lyginam nesulyginamus dalykus. Iki 1918 m. Kaunas buvo provincijos miestas. Po to įvyko architektūrinis ir plėtros "sprogimas". Vilnius gi, po Lenkijos okupacijos tapo provincija ir jame neįvyko 20 a. pr. būdingo urbanistinio "sprogimo". Lenkijoje toks "sprogimas" buvo. Kolegos kažkokį atradimą padarėte. Apie 20 a. pradžios Vinių ir Kauną įvairiausių mokslinių knygų ir straipsnių prirašyta.

[RokasLT]

Jogailos gatvėje. Čia yra geriausias tarpukario portalas Lietuvoje, daugiau niekur tokio nėra, Kaune tokių portalų nebuvo sukurta.

Gretimas tarpukario pastatas.

Vilniuje suskaičiavau 27 aukštesnius nei 3 aukštai pastatus (pagal jūsų ir kolegos pateiktas nuotraukas), Kaune nusibodo skaičžiuoti, bent jau pasiekiau skaičių - 34.

Vien tik Kęstučio g. pradžioje yra 5 pastatai aukštesni nei 3 aukštai: https://www.google.com/maps/@54.8953...l=lt&entry=ttu

https://www.google.com/maps/@54.8953...l=lt&entry=ttu


Keli įspudingesni pvz. (Moksleivių rūmai ne dėl aukščio, o dėl įspudingesnės architektūros):
Papildomos nuotraukos: https://upload.wikimedia.org/wikiped...skio_g._62.JPG

https://upload.wikimedia.org/wikiped...vinskio_52.JPG

https://i.imgur.com/9RGKgTp.jpg

[dangoraižistas]

Lyginam nesulyginamus dalykus. Iki 1918 m. Kaunas buvo provincijos miestas. Po to įvyko architektūrinis ir plėtros "sprogimas". Vilnius gi, po Lenkijos okupacijos tapo provincija ir jame neįvyko 20 a. pr. būdingo urbanistinio "sprogimo". Lenkijoje toks "sprogimas" buvo. Kolegos kažkokį atradimą padarėte. Apie 20 a. pradžios Vinių ir Kauną įvairiausių mokslinių knygų ir straipsnių prirašyta.

Tai, kad Kaunas iš kaimo ėmė virsti miestu (žr. žurnalisto italo Žiozefo Salvatore atsiliepimus apie Kauną kaip iliustraciją), nereiškia neva Vilnius buvo provincija. Čia kaip skiesti, kad jei mieste gimęs Jonas visada gyveno mieste, todėl jokio „sprogimo“ neįvyko, o štai Petras gimė ir gyveno Klykoliuose, bet 19 m. atvyko į miestą, todėl įvyko „sprogimas“. Kadangi Jonui neįvyko, o Petrui įvyko, jis yra „daug didesnis miestietis“ nei Jonas. Logiška? Ne, bet būtent tai jūs čia ir rašinėjate.

Jei Vilnius buvo neva „provincija“, o Kaunas toks sostiniškas, atsakykite, kodėl Vilniuje per šį laikotarpį nutiesta tiek pat ar net daugiau kilometrų kanalizacijos, kilometrų šaligatvių išgrįsta plytelėmis, kilometrų gatvių apdengta meksfaltu. Kodėl Kaune NEBUVO statoma hidroelektrinė (nors tarpukariu planuota), o Vilniuje buvo, kodėl Vilniuje bent buvo benzininio tramvajaus eksperimentas (pigutka), o Kaune iki 1929 vagonus traukė arkliai – visiškas anachronizmas kai Talinas tuo pat metu statėsi elektrinį tramvajų. Kodėl vilniečiai prekinosi 5 aukštų universalinėj, o Kaune tokių nebuvo pastatyta? Kodėl lenkai atstatė pilies bokštą, o Kauno pilies bokštas tuo metu neatstytas? Kodėl, galų gale, Vilniuje pastatyta daugiau aukštesnių ir didesnių pastatų nei Kaune (penkiaaukščių Vilniuje iškilo tikrai daugiau nei 3 kaip Kaune).

[RokasLT]

Tai, kad Kaunas iš kaimo ėmė virsti miestu (žr. žurnalisto italo Žiozefo Salvatore atsiliepimus apie Kauną kaip iliustraciją), nereiškia neva Vilnius buvo provincija. Čia kaip skiesti, kad jei mieste gimęs Jonas visada gyveno mieste, todėl jokio „sprogimo“ neįvyko, o štai Petras gimė ir gyveno Klykoliuose, bet 19 m. atvyko į miestą, todėl įvyko „sprogimas“. Kadangi Jonui neįvyko, o Petrui įvyko, jis yra „daug didesnis miestietis“ nei Jonas. Logiška? Ne, bet būtent tai jūs čia ir rašinėjate.

Jei Vilnius buvo neva „provincija“, o Kaunas toks sostiniškas, atsakykite, kodėl Vilniuje per šį laikotarpį nutiesta tiek pat ar net daugiau kilometrų kanalizacijos, kilometrų šaligatvių išgrįsta plytelėmis, kilometrų gatvių apdengta meksfaltu. Kodėl Kaune NEBUVO statoma hidroelektrinė (nors tarpukariu planuota), o Vilniuje buvo, kodėl Vilniuje bent buvo benzininio tramvajaus eksperimentas (pigutka), o Kaune iki 1929 vagonus traukė arkliai – visiškas anachronizmas kai Talinas tuo pat metu statėsi elektrinį tramvajų. Kodėl vilniečiai prekinosi 5 aukštų universalinėj, o Kaune tokių nebuvo pastatyta? Kodėl lenkai atstatė pilies bokštą, o Kauno pilies bokštas tuo metu neatstytas? Kodėl, galų gale, Vilniuje pastatyta daugiau aukštesnių ir didesnių pastatų nei Kaune (penkiaaukščių Vilniuje iškilo tikrai daugiau nei 3 kaip Kaune).

Kur daugiau? Aš tik dalį pvz. pateikiau, ir tai Vilnius jau sutriuškintas su "aukštesniais ir didesniais pastatais". Vilnius neturėjo 6 aukštų daugiabučių, Kaunas turėjo jau labai masyvius pastatus: Banko rūmus, Chemijos laboratoriją, Fizikos ir Chemijos Rūmus, Karo ir Čiurlionio muziejų... Kur Vilnius galėjo tik pasvajoti apie tai prie lenkų.
Univermagas, čia jau didesnis pasiekimas už didžiules mokslo įstaigas?

[dangoraižistas]

Gal galima pamatyti Kauno astronomijos observatorijos pastatus, medicinos institutą su anatomikumu, laboratorijomis ar radijo gamyklą?

https://www.openhousevilnius.lt/2022...os-fakultetas/

https://www.openhousevilnius.lt/prog...-ciurlionio-g/

https://www.vilniusgo.lt/2018/11/15/...os-paviljonas/

https://www.zilionis.lt/history/elektrit/

O tai gal įkelsite kas nors Kauno tarpukario gynybinės linijos fortų žiedą ar hidroelektrinės statybų foto?

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...adkow-historii

[Alfas Vingys]

Melagis. Vilnius buvo laikomas Rytų Lenkijos centru ir Pilsudskio (Lenkijos diktatoriaus) jaunystės miestu (oficialiai vadintas „Miasto Pilsudskiego“ ar „Miasto Marszalka Panstwa“), todėl faktiškai buvo laikomas 2 Lenkijoj pagal svarbą po Varšuvos, net aukščiau už Krokuvą, kuri visą laiką buvo mažesnė ir tarpukariu tik vos nevos susilygino su Vilnium ar Lvovą. Dėl to miestas gaudavo išskirtinio dėmesio. Vilnių tarpukariu projektavo žymiausi Varšuvos architektai ir pastatai panašūs kaip Varšuvoj. Kaunas buvo 2 mln. valstybės sostinė ir vienintelis šimtatūkstantinis miestas, neturėjęs anksčiau architektūrinės minties tradicijos ar architektų ruošimo mokyklos (tą skaičių viršijo vos XX a. 4 deš. vidury, link pabaigos), o Vilnius 12 mln. regiono centru ir 33 mln. valstybės vice-sostinė, visą laiką turėjusi tarpukariu virš 200 tūkst. gyventojų, iš Varšuvos atvykusių geriausių specialistų. Čia kalbant pezalus apie „provincijas“.

Tikrai ne melagis. Romantiškai Vilnius Lenkijai buvo svarbus, bet ekonomiškai Vilnius buvo skurdžiausia Lenkijos dalis. Lenkija tarpukariu ir taip buvo biedna, o visa pramonė, gamyba, tuo pat ir didesnės algos, gerovė buvo sutelkta vakarinėje ir prietvakarinėje šalies dalyje. Vilnius, kaip ir Lvovas buvo kresų centras ir kaip ir kiti Lenkijos miestai sparčiai augo dėl urbanizacijos, bet kaip tik investicijų labai trūko. Vilniuje buvo didžiausias nedarbas, socialinių paslaugų trūkumas, klestėjo nusikalstamumas, prostitucija ir pan. Statybų, na jų negalėjo nevykti, kai miestas sparčiai išaugo, bet nepalyginsi su kitais didesniais Lenkijos miestais, ypač Varšuva. Čia buvo kryptinga Lenkijos politika kresams neskirti dėmesio. Tuo metu buvo svarbi anglių, plieno pramonė, elektrifikacija, automobilizacija ir visa tas koncentravosi ten, kur buvo anglių kasyklos. Vilniuje buvo įsteigta tik viena didelė įmonė Elektrit.

Beje, Vilnius prieš tai 100 metų irgi buvo nereikšminga provincija Rusijos imperijoje, skirtingai nei Ryga, kuri buvo tapusi pagrindiniu Rusijos imperijos uostu ir ten plaukė investicijos, o kartu ir darbo jėga iš Lietuvos. Ryga prieš I pasaulinį buvo daugiau nei 2 kartus didesnis miestas nei kažkada sostinė Vilnius. Nenuostabu, kad lietuvių kokiais 1913 m. Rygoje buvo keliskart daugiau nei Vilniuje

[RokasLT]

Gal galima pamatyti Kauno astronomijos observatorijos pastatus, medicinos institutą ar radijo gamyklą?

https://www.openhousevilnius.lt/2022...os-fakultetas/

https://www.openhousevilnius.lt/prog...-ciurlionio-g/

https://www.vilniusgo.lt/2018/11/15/...os-paviljonas/

O tai gal įkelsite kas nors Kauno tarpukario gynybinės linijos fortų žiedą ar hidroelektrinės statybų foto?

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...adkow-historii

Wow, dabar prasideda bandymai išsisukinėti su whataboutizmais.

Fizikos ir Chemijos rūmuose turėjo būti dvi observatorijos (aiškiai matosi nuotraukoje). Girdėjote kažką apie Kauno Klinikinę Ligoninę, ar nelabai?

Kaunas turi carinę 9 fortų sistemą. Be to, kokią pažangą rodo fortifikacija?

Kaunas turėjo elektrines, kodėl jis būtinai turėjo turėti hidroelektrinę?

[dangoraižistas]

Tikrai ne melagis. Romantiškai Vilnius Lenkijai buvo svarbus, bet ekonomiškai Vilnius buvo skurdžiausia Lenkijos dalis. Lenkija tarpukariu ir taip buvo biedna, o visa pramonė, gamyba, tuo pat ir didesnės algos, gerovė buvo sutelkta vakarinėje ir prietvakarinėje šalies dalyje. Vilnius, kaip ir Lvovas buvo kresų centras ir kaip ir kiti Lenkijos miestai sparčiai augo dėl urbanizacijos, bet kaip tik investicijų labai trūko. Vilniuje buvo didžiausias nedarbas, socialinių paslaugų trūkumas, klestėjo nusikalstamumas, prostitucija ir pan. Statybų, na jų negalėjo nevykti, kai miestas sparčiai išaugo, bet nepalyginsi su kitais didesniais Lenkijos miestais, ypač Varšuva. Čia buvo kryptinga Lenkijos politika kresams neskirti dėmesio. Tuo metu buvo svarbi anglių, plieno pramonė, elektrifikacija, automobilizacija ir visa tas koncentravosi ten, kur buvo anglių kasyklos. Vilniuje buvo įsteigta tik viena didelė įmonė Elektrit.

Vėlgi, tuos pačius išvedžiojimus galite parašyti apie Kauną: skurdus miestas, prostitucija Nemuno g., dauguma gyvena Argentinkoje, Brazilkoje, Slabodkėje ir kituose lūšnynuose. Mitologinis Kauno augimas taip pat pervertintas: 1914 m. buvo virš 100k, 1939 – vos 155k., praplėtus miesto ribas. Realus augimas nuo caro laikų vos 1,3 karto. Galima taip pat utrituoti kaip jūs, neva „veikė tik vienintelis metalo skardos lankstymo fabrikas“ ar „kauniečiai skurdo ir negebėjo apmokėti belgams sąskaitų už elektrą“.

Beje, Vilnius prieš tai 100 metų irgi buvo nereikšminga provincija Rusijos imperijoje, skirtingai nei Ryga, kuri buvo tapusi pagrindiniu Rusijos imperijos uostu ir ten plaukė investicijos, o kartu ir darbo jėga iš Lietuvos.

Jau buvau paneigęs analogiškus išvedžiojimus.

Ryga NIEKADA nėra buvusi „pagrindiniu Rusijos imperijos uostu“ – tai melas.

Daugiausia ką Ryga buvo pasiekusi, tai penktas ar šeštas uostas pagal krovą. Pirmas – be abejo, buvo Peterburgas, lenkęs Rygą gal trigubai ar keturgubai.

Gi Vilnius buvo vienas svarbiausių Rusijos imperijoje prekybos centras ir geležinkelių mazgas.

Neatsitiktinai Vilniuje prie caro veikė KETURAUKŠTĖ universalinė Rotušės a. – Zalkindų prekybos centras.

Tai buvo svarbiausias prekybos miestas tarp Peterburgo ir Varšuvos.

Geležinkelių mazgo reikšmę liudija Mindaugo g. 12 pastato mastelis.

Ryga prieš I pasaulinį buvo daugiau nei 2 kartus didesnis miestas nei kažkada sostinė Vilnius. Nenuostabu, kad lietuvių kokiais 1913 m. Rygoje buvo keliskart daugiau nei Vilniuje

Vėlgi, melas. Vilnius 1909 m. pasiekė 235 tūkst. Ryga maks. pasiekė 480 tūkst. 1913 m., bet tai skaičiuojant su 28 tūkst. atskiru Ust-Dvinsko miestu, kariuomenės įgula, laivų įgulomis, priemiesčio gyvenvietėmis (skaičiuota visa apskritis).

Kitaip tariant, Vilniuje 1909 buvo 235k, o Rygoje apie 370k., pusantro karto tik didesnė.

[Obi-Wan Kenobi]

Tai buvo svarbiausias prekybos miestas tarp Peterburgo ir Varšuvos.
Gi Vilnius buvo vienas svarbiausių Rusijos imperijoje prekybos centras

Galite tai pagrįsti? Tik be nervų, ramiai

[mag]

Jei kapstyt dar toliau, tai 19a. pradžioje/viduryje Vilnius išvis buvo 3-as pagal dydį miestas rusijos imperijoje.

[Goodoo]

Atsakys jums į visus klausimus - 2023 m. gegužės 23 d. Vilniaus rotušėje įvyko dr. Zitos Medišauskienės paskaita "Vilnius XIX a. II-oje pusėje - XX a. pradžioje: klampiu keliu į modernybę":
https://www.youtube.com/watch?v=jeFLzHJ4GqM

[Alfas Vingys]

Vėlgi, tuos pačius išvedžiojimus galite parašyti apie Kauną: skurdus miestas, prostitucija Nemuno g., dauguma gyvena Argentinkoje, Brazilkoje, Slabodkėje ir kituose lūšnynuose. Mitologinis Kauno augimas taip pat pervertintas: 1914 m. buvo virš 100k, 1939 – vos 155k., praplėtus miesto ribas. Realus augimas nuo caro laikų vos 1,3 karto. Galima taip pat utrituoti kaip jūs, neva „veikė tik vienintelis metalo skardos lankstymo fabrikas“ ar „kauniečiai skurdo ir negebėjo apmokėti belgams sąskaitų už elektrą“.


Jau buvau paneigęs analogiškus išvedžiojimus.

Ryga NIEKADA nėra buvusi „pagrindiniu Rusijos imperijos uostu“ – tai melas.

Daugiausia ką Ryga buvo pasiekusi, tai penktas ar šeštas uostas pagal krovą. Pirmas – be abejo, buvo Peterburgas, lenkęs Rygą gal trigubai ar keturgubai.

Gi Vilnius buvo vienas svarbiausių Rusijos imperijoje prekybos centras ir geležinkelių mazgas.

Neatsitiktinai Vilniuje prie caro veikė KETURAUKŠTĖ universalinė Rotušės a. – Zalkindų prekybos centras.

Tai buvo svarbiausias prekybos miestas tarp Peterburgo ir Varšuvos.

Geležinkelių mazgo reikšmę liudija Mindaugo g. 12 pastato mastelis.



Vėlgi, melas. Vilnius 1909 m. pasiekė 235 tūkst. Ryga maks. pasiekė 480 tūkst. 1913 m., bet tai skaičiuojant su 28 tūkst. atskiru Ust-Dvinsko miestu, kariuomenės įgula, laivų įgulomis, priemiesčio gyvenvietėmis (skaičiuota visa apskritis).

Kitaip tariant, Vilniuje 1909 buvo 235k, o Rygoje apie 370k., pusantro karto tik didesnė.

Na, gerai, paskaičiau, Ryga trečias pagal dydį uostas Rusijoje. Po Peterburgo ir Odesos.

В Российской империи порт приобрёл важную роль, на начало XX века заняв третье место среди портов государства по объёму внешней торговли (после Петербурга и Одессы) и первое — по экспорту древесины. Его доля во внешнеторговом обороте возросла с 9,2 % до 11 %.

Bet tai nekeičia esmės. Ryga sparčiai augo kaip traukos centras, gyventojų x4, kai Vilnius smuko. Kas liečia Kauną, tai irgi buvo menkas skurdus gubernijos miestas, bet kai tapo laikinąja sostine, užvirė gyvenimas, kas Vilniuje atsitiko jau tik po II pasaulinio karo.

[dangoraižistas]

Tai buvo svarbiausias prekybos miestas tarp Peterburgo ir Varšuvos.
Gi Vilnius buvo vienas svarbiausių Rusijos imperijoje prekybos centras

Galite tai pagrįsti? Tik be nervų, ramiai

Paskaitinėk kokią „Vilniaus miesto istoriją“, Aelitos Ambrulevičiūtės ar kitas knygeles.
https://www.knygos.lt/lt/knygos/auto...mbruleviciute/

O pradžiai užteks kokio straipsnelio spaudoje
https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenim...rekiavo-kefyru

Prekybos centro, Berlyno mastelio, nuotraukos
https://madeinvilnius.lt/vilniaus-is...kybos-centras/

Ar Vakarinės Rusijos imperijos dalies geležinkelių būstinės mastelio.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...i-ministerijos
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...keliu-pastatas
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...egiais-i-dalis

[dangoraižistas]

Na, gerai, paskaičiau, Ryga trečias pagal dydį uostas Rusijoje. Po Peterburgo ir Odesos.

В Российской империи порт приобрёл важную роль, на начало XX века заняв третье место среди портов государства по объёму внешней торговли (после Петербурга и Одессы) и первое — по экспорту древесины. Его доля во внешнеторговом обороте возросла с 9,2 % до 11 %.

Bet tai nekeičia esmės. Ryga sparčiai augo kaip traukos centras, gyventojų x4, kai Vilnius smuko. Kas liečia Kauną, tai irgi buvo menkas skurdus gubernijos miestas, bet kai tapo laikinąja sostine, užvirė gyvenimas, kas Vilniuje atsitiko jau tik po II pasaulinio karo.

Blogai paskaitėt, nes nenurodyta jokia konkreti data, laikotarpis. Jei vienerius metus buvo 3, nereiškia, kad visada buvo 3. Esu matęs pilną sąrašą pamečiui. NIEKADA Ryga nebuvo nei didžiausias, nei vienas didžiausių, o malėsi kažkur dešimtuko gale.

Vilniuje gyvenimas virė ir caro laikais, ir tarpukariu. Nereik nusišnekėt iš nežinojimo. Pavyzdžiui, Vilnius visada buvo reikšmingesnis kultūros ir mokslo centras nei Ryga.

Jei kapstyt dar toliau, tai 19a. pradžioje/viduryje Vilnius išvis buvo 3-as pagal dydį miestas rusijos imperijoje.

Iki maždaug 1835-1840 Vilnius buvo didesnis už Kijevą.

[TrippleA]

Realiai, tai jau truputi pabodo skaityt Dangoraizisto blevyzgas apie tai, koks Kaunas ir Ryga sudas, o Vilnius nerealus. Primenu, kad diskusija prasidejo, del to, kad nemazai forumieciu teige, kad Vilnius turi tik Senamiescio architechtura ir paskui sovietmecio, nors tai buvo netiesa ir turim tikrai nemazai geros tiek 19a. vidurio pabaigos, tiek Art Nouveau, tiek Tarpukarinio Modernizmo.

[dangoraižistas]

Realiai, tai jau truputi pabodo skaityt Dangoraizisto blevyzgas apie tai, koks Kaunas ir Ryga sudas, o Vilnius nerealus.

Esi melagis, ad hominem rašinėtojas ir šiaudinių baidyklių kaišiotojas.

Kadangi nesugebėjai paneigti pateiktų faktų, kuriuos pacitavau, nuotraukų, kurias įkėliau ir statistikos, kurią paviešinau, kaip tipiška šiame forumiūkštyje, griebeisi niekšingos purvo pylimo, melavimo ir apeliavimo į mases taktikos.

[TrippleA]

Esi melagis, ad hominem rašinėtojas ir šiaudinių baidyklių kaišiotojas.

Gal truputi prafiltruok, ka rasineji. Manau adminai galetu bana jam uzdet kuriam laikui, kad atvestu truputi.

[digital]

Esi melagis, ad hominem rašinėtojas ir šiaudinių baidyklių kaišiotojas.

Būtų prašymas kiek mažiau svaidytis (nesvarbu, pagrįstais ar nelabai) kaltinimais ir etiketėmis.

[TrippleA]

P.s., gal reiktu pakeist temos pavadinima i "Vilniaus architechturos raida", tikrai nemazai diskusiju del to forume kyla ir temos tam nera.

[digital]

Apie Vilnių temų nemažai yra šioje skiltyje, o būtent apie miestų palyginimus lyg ir nebuvo.