Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Miestų architektūros raidos palyginimas (Vilnius, Kaunas, Ryga, ...)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Parašė R.D. Rodyti pranešimą

    Iš kur tokia klaidinga ir klaidinanti informacija?

    Yra visa Vilniaus savivaldybės "Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra", kuri ir užsiima tuo, kad skirto pinigus tvarkybai (ir Naujamiestis gauna lėšų): https://www.vsaa.lt/
    Jeigu pastatai turi "valstybės saugomo" statusą, jie gali gauti lėšų iš paveldotvarkos programos, kompensavimo lėšų per KPD: https://kpd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys...turos-paveldui
    Bėda juk yra ta, kad gyventojai yra absoliučiai pasyvūs ne tik, kad burtis į bendrijas, bet atlikti namo priežiūros fasadų darbus, kurie nereikalauja projektų.
    Gal ir gerai, kad Vilnius neturi tokio kiekio to laikotarpio pastatų, kiek jų turi Ryga, kur gali eiti kvartalų kvartalus ir vis dar bus sena iki WWII statyba.
    Jei tiek jų būtų pas mus, atsižvelgiant kaip dabar negalim sutvarkyt poros dešimčių tokių namų, vaikščiotume po griuvėsius.

    Comment


      #22
      Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
      TrippleA, ačiū. Labai įdomi fotofiksacija, bet noriu pastebėti, IMHO, kad daug vaizdų yra tikrai ne Art Noveau stiliaus pastatai. Pavyzdžiui, Filharmonija, Centro poliklinika, namas šalia Kalvarijų turgaus.
      O nenori pastebėti, kad Rygos vadinamasis „art nouveau“ 99% atvejų nėra „art nouveau“, nes neatitinka elementariausio kriterijaus, kuriuo buvo kuriamas art nouveau – asimetrijos? Dauguma Rygos to laikotarpio (1890-1914) pastatų fasadų yra simetriški kaip neoklasicizme, o maskaronai sutinkami jai renesanso architektūroje. Dauguma už art nouveau nuolat bandomų prakišti Rygos pastatų iš tiesų yra neoklasicistiniai, neorenesansiniai ir neobarokiniai.

      Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą

      Gal ir gerai, kad Vilnius neturi tokio kiekio to laikotarpio pastatų, kiek jų turi Ryga, kur gali eiti kvartalų kvartalus ir vis dar bus sena iki WWII statyba.
      Jei tiek jų būtų pas mus, atsižvelgiant kaip dabar negalim sutvarkyt poros dešimčių tokių namų, vaikščiotume po griuvėsius.
      Vėl nusišneki pezalais? Rygoje didesnė dalis istorinių pastatų yra apleisti, kai kurie „truputį“ sugriūva ant gatvės.

      Comment


        #23
        Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą

        Gal ir gerai, kad Vilnius neturi tokio kiekio to laikotarpio pastatų, kiek jų turi Ryga, kur gali eiti kvartalų kvartalus ir vis dar bus sena iki WWII statyba.
        Jei tiek jų būtų pas mus, atsižvelgiant kaip dabar negalim sutvarkyt poros dešimčių tokių namų, vaikščiotume po griuvėsius.
        Visa problema su to laikotarpio pastatais Vilniuj, kad gyventojam yra konkreciai pajebat ant to kaip atrodo ju namas uz buto duru. Ir daugumai senoviniu pastatu naujamiesty tikrai nereikia kazkokiu super duper kapitaliniu remontu, kur gyventojai turetu issikelt ilgam. Uztektu susitvarkyt fasadus su balkonais ir laiptinem, susidet normaliu langus viteoj piugiu plastikiniu veluxu ir mediniu puveku, apsisiltint pamatus ir atsinaujint silumos, vandens ir elektros mazgus. Per 5-7 metus ta butu galima nesunkiai padaryt ir dar 50% prasikompensuot is valstybiniu programu. Bet kai uz tokia neprieziura nera baudu nei is savivaldybes, nei is paveldo instituciju, visiem pofik. Jiem net neruoi, kad pakiltu busto verte, sutaupytu ant komunialiniu ir gyventu svaresnej ir saugesnej aplinkoj. Vienas pliusas pas mus, lyginant su Ryga yra tas, kad Vilnius augantis miestas ir vystytojai noriai perka tokiu pastatus ar visus kompleksus ir daro is ju biurus ir gyvenamuosius namus. geras pavyzdyd yra pirkliu namai, kur vystytojas perka aplinkinius pastatus ir kokybiskai remontuoja, ir is to dar gerai uzdirba.

        Comment


          #24
          Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
          P.s. Jei kazkas dar zinot tokiu pastatu imeskit nuotraukas ir adresus i foruma, manau, kad kazka galima idomaus prasukti ir apsviesti visuomene apie to laikmecio architechtura labiau.
          Neįdėjai pagrindinio pastato – Kauno g. 2. Art nouveau elementų turi Lietuvos geležinkelių buvusi būstinė Mindaugo g. Taip pat Islandijos g. 4, Jogailos g. 10 ar Gedimino pr. 29. Čia kaip parašytų vienas ekspertas – „Liepojos lygis“.

          Comment


            #25
            Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą

            Neįdėjai pagrindinio pastato – Kauno g. 2. Art nouveau elementų turi Lietuvos geležinkelių buvusi būstinė Mindaugo g. Taip pat Islandijos g. 4, Jogailos g. 10 ar Gedimino pr. 29. Čia kaip parašytų vienas ekspertas – „Liepojos lygis“.
            Ideti ir Kauno g.2 ir Gedimino 29, pirmoj nuotrauku grupej. As tikrai visu pastatu nesugaudysiu, nes uztrunka laiko, o kai kurie pastai labiau eklektizismo yra negu art nouveau.
            Paskutinis taisė TrippleA; 2023.05.26, 01:22.

            Comment


              #26
              Parašė TrippleA Rodyti pranešimą

              Ideti ir Kauno g.2 ir Gedimino 29, pirmoj nuotrauku grupej. As tikrai visu pastatu nesugaudysiu, nes uztrunka laiko, o kai kurie pastai labiau eklektizismo yra negu art nouveau.
              Kaip minėjau, dauguma Rygos pastatų yra eklektiški , tą neretai pripažįsta patys latviai menotyrininkai, o apskritai tai yra tiesiog akivaizdu kai pažiūri su kokiomis idėjomis reiškėsi moderno stilius (pavyzdžiui, pabrėždavo pastato asimetriją, o ne simetrišką komponavimą pagal centrinę pastato ašį, įskaitant simetrišką dekoro išdėliojimą). Bet yra kita problema – tai kaip pavadina vietiniai menotyrininkai. Ką mūsuose beveik visada vadins kaip nors „modernizuotas neoklasicizmas“ (kur modernizuotas reiškia - neoklasicizmas su moderno detalėmis ar planavimu, etc.), Rygoje nesusimąstydami vadins tiesiog "modernas". ​​Pavyzdžiui, pirmuoju moderno pastatu patys rygiečiai visada vadina, berods, 1891 ar 1892 m. pastatytą namą. ​​Ir tai daro visokiuose moderno muziejaus puslapiuose, savivaldybės turizmo puslapiuose ir kitur. ​​ Pas mus net Jogailos g. 12 ne visada vadina „modernu“, nes menotyrininkai tarytum gėdijasi to termino, bet iškelia į padanges visokias pusiau kaimiškas Liepojas, girdi „va ten tai modernas, o vat mes tai vat, vat visai jo neturime“. ​​ Jei būtų kitaip, jei vietiniai menotyrininkai populiarintų tai ką turime, visuomenė atkreiptų dėmesį ir pamatytume, kad mes iš tiesų turime ne „labai mažai“, o gana daug moderno architektūros.

              Comment


                #27
                Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
                b) Dalis pastatu yra pertvarkytais fasadais. Tai tikriausiai kyla is to, kad jie arba dege per 2PK arba buvo nurenuovuoti sovietmeciu, neturint medziagu ir nezinant, kaip atlikti normalia fasadu rekonstrukcija, bet siuo atveju viska galima pataisyt nesunkiai, nes dauguma pastatu turi islikusias detales, brezinius ar originaliu fasadu nuotraukas.
                Taip, būtent taip ir yra. Pavyzdžiui, ar tikrai toks pastatas buvo visiškai be jokio dekoro ir tas bokštas užsibaigdavo lygiai niekuo?

                Click image for larger version  Name:	001.jpg Views:	0 Size:	122,4 kB ID:	2053625

                Click image for larger version  Name:	002.jpg Views:	0 Size:	88,8 kB ID:	2053626

                Arba Teatro g. esantis pastatas, stogo forma buvo banguotai, įmantriai įdomi, o ant viršaus buvo rutulys su ant jo tūpinčio erelio skulptūra. Raudonskūriams be abejo tas netiko... Dėl to pokariu ta skulptūra dingo, rutulys dingo, o jo vietoje atsirado primityvesnis stogas.
                Click image for larger version  Name:	vilnius-senamiestis-teatro-g.jpg Views:	0 Size:	186,5 kB ID:	2053627
                Dabar jis buvo kątik atnaujintas, bet stogas neatkurtas, prarasta dalis su rutuliu ir ant jo tupinčio erelio skulptūra nebuvo atkurta. Kodėl ne? Juk tai taptų akcentu, o ne dabar paprastas namas...


                Kodėl nepareikalavus, restauruojant pastatus, visada atkurti jų prarastus akcentus, gražiausias dalis? Juk net tokie pastatai Gedimino prospekte turėjo bokštą.


                Dabar net matosi ta dalis, kur buvo bokštelis su šalmu ir net atrodo kvailai - kaip nukramtyta. Nieks į tokį pastatą daug dėmesio neatkreipia. O jei būtų atkurtas bokšto šalmas?

                Comment


                  #28
                  Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą

                  Taip, būtent taip ir yra. Pavyzdžiui, ar tikrai toks pastatas buvo visiškai be jokio dekoro ir tas bokštas užsibaigdavo lygiai niekuo?

                  Arba Teatro g. esantis pastatas, stogo forma buvo banguotai, įmantriai įdomi, o ant viršaus buvo rutulys su ant jo tūpinčio erelio skulptūra. Raudonskūriams be abejo tas netiko... Dėl to pokariu ta skulptūra dingo, rutulys dingo, o jo vietoje atsirado primityvesnis stogas.
                  Dabar jis buvo kątik atnaujintas, bet stogas neatkurtas, prarasta dalis su rutuliu ir ant jo tupinčio erelio skulptūra nebuvo atkurta. Kodėl ne? Juk tai taptų akcentu, o ne dabar paprastas namas...


                  Kodėl nepareikalavus, restauruojant pastatus, visada atkurti jų prarastus akcentus, gražiausias dalis? Juk net tokie pastatai Gedimino prospekte turėjo bokštą.


                  Dabar net matosi ta dalis, kur buvo bokštelis su šalmu ir net atrodo kvailai - kaip nukramtyta. Nieks į tokį pastatą daug dėmesio neatkreipia. O jei būtų atkurtas bokšto šalmas?
                  Surask ir sumesk visus tokius pavydzius, kiek tau zinoma, kartu su senom foto kaip buvo ir kaip dabar yra. Manau daug kam butu idomu pamatyt.

                  Comment


                    #29
                    Parašė TrippleA Rodyti pranešimą

                    Surask ir sumesk visus tokius pavydzius, kiek tau zinoma, kartu su senom foto kaip buvo ir kaip dabar yra. Manau daug kam butu idomu pamatyt.
                    Click image for larger version

Name:	41840056_2152085745039214_6055042845201399808_n.jpg
Views:	740
Size:	118,4 kB
ID:	2053680

                    Šitas namas TOKS ir buvo, nes kažkur teko matyti nuotraukas, bet seniai, gal prieš 10 m. Komunistai nuardė, sunaikino rutulį su ereliu.
                    Click image for larger version

Name:	Erelio namas.jpg
Views:	731
Size:	192,3 kB
ID:	2053681

                    Comment


                      #30
                      Gerai, kad Rygoje nebuvo komunistų ir Ryga atsidūrė visai kitoje santvarkoje ir šalyje. Tik dėl to ten daugiau pastatų su dekoracijomis nei Vilniuje.

                      O, jei rimčiau, tai Vilnius po karo buvo apleistas kaimas ir (stalininiai) komunistai pastatė reikšmingą dalį dekoruotų Vilniaus pastatų, suformavimo didelę dalį centro ir traukos centrų bei padarė Vilnių panašesniu į miestą. Tai, kas buvo pastatyta Vilniuje tarp karo pabaigos ir Kruščiovo laikų buvo (ir ilgai liks) geriausia statyba mieste po antrojo pasaulinio. Rygoje, tuo tarpu, 'stalinukų' yra gerokai mažiau, nes jau iki komunistų Ryga buvo tikras miestas, tad statybos poreikis ten buvo gerokai mažesnis. Nereikia nei sakyti, aišku, kad Rygos naujamiesčio pastatai yra gerokai vertingesni nei Vilniaus 'stalinukai'.

                      Comment


                        #31
                        - Mama, noriu Art Nouveau kaip Rygoje.
                        - Namuose turime Art Nouveau, kuris yra geresnis nei 99%, esančio Rygoje!
                        Art Nouveau namuose:


                        Click image for larger version  Name:	fetch?id=2053625&d=1685054860.jpg Views:	0 Size:	122,5 kB ID:	2053827

                        Beje, the Guardian teigia, kad Ryga turi daugiausia Art Nouveau pastatų Europoje:
                        https://www.theguardian.com/travel/2...dapest-glasgow

                        Reiktų jiems parašyti ir paminėti, kad ten nėra Art Nouveau, gal ištaisys straipsnį.
                        Paskutinis taisė VLR; 2023.05.26, 23:11.

                        Comment


                          #32
                          Parašė Obi-Wan Kenobi
                          VLR 10 balų! Dabar prasidės dangoraižisto isterika ir įžeidinėjimai. Nors, gal jūsų adresu nebus, bet man teko su kaupu. Kaip suprantu, adminas tokius ad hominem šou toleruoja.
                          Tavo kumyras parašė tuščių blevyzgų, panašių į tavo pezalus ir už tai „10 balų“. Labai solidūs argumentai abiejų pezalų prelegentų. Kažkodėl labiau įtikina latvių menotyrininkų pateikiami faktai, kad didžioji dalis Rygos „moderno“ yra paprasčiausi neoklasicizmas ar neobarokas, tiesiog beveik VISUS pastatus tarp 1891 ir 1914 vadina „modernu“. Štai čia, pavyzdžiui, nuotrauka, iliustruojanti „Rygos moderną“ daugelyje teminių interneto puslapių.

                          Click image for larger version  Name:	elizabetes33.jpg?w=1024&h=598.jpg Views:	0 Size:	214,8 kB ID:	2053851

                          Bet čia tai jau, anot forumo iksperdų, tai jau į modernus NETINKA.
                          Click image for larger version  Name:	89836_1-2936dc2bff4cd3ba3a1690fe8b1331bf.jpg Views:	0 Size:	288,3 kB ID:	2053852

                          Comment


                            #33
                            Parašė VLR Rodyti pranešimą
                            O, jei rimčiau, tai Vilnius po karo buvo apleistas kaimas ir (stalininiai) komunistai pastatė reikšmingą dalį dekoruotų Vilniaus pastatų, suformavimo didelę dalį centro ir traukos centrų bei padarė Vilnių panašesniu į miestą.
                            Čia tiesa?

                            Comment


                              #34
                              Galbūt klystu, bet manau kad Vilniui labai daug žalos padarė Lenkijos okupacija, nes vilnius iš šalies/regiono sostinės tapo kraštinis miestas okupuotoje žemėje ir dėl to nebuvo prižiūrimas.

                              Comment


                                #35
                                Parašė digital Rodyti pranešimą
                                Čia tiesa?
                                Žinoma, kad ne. Ką ten kokie komunistai pastatė – šviesų rytojų, nugriaudami šiaurinę Vokiečių g. pusę, pusę Pilies ir Didžiosios gatvių, visą Rūdninkų g. kvartalą ir pusę Vilniaus gatvės, kur dominavo miestiška, tanki architektūra, dažnu atveju – 4 aukštų?
                                Click image for larger version

Name:	1 (2).jpg
Views:	733
Size:	75,0 kB
ID:	2053872

                                Click image for larger version

Name:	1 (1).jpg
Views:	727
Size:	68,3 kB
ID:	2053873

                                Click image for larger version

Name:	i72_VLN 1944 07 AusrosV 1-1600.jpg
Views:	744
Size:	216,6 kB
ID:	2053874

                                Click image for larger version

Name:	Screenshot_20230527-090622~2.png
Views:	772
Size:	943,8 kB
ID:	2053875
                                Click image for larger version

Name:	Screenshot_20230527-090555~2.png
Views:	770
Size:	1,18 MB
ID:	2053876​​​​​​​


                                ČIa tik šių dviejų veikėjų pezalionės. Na ir dar miesto tyrėjas D. Pocevičius porina panašias nesąmones, bet ir prisistato anas kaip anarchosocialistas (kitaip sakant, gražiau pasivadinęs komunistas ) tai kaip gi nepagirs sovietų komunistų Vilniaus valdžiukės...

                                Comment


                                  #36
                                  Ką pokario Vilniaus komunistai padarė, tai vietoj miesto sukūrė urbanistinių dykrų sistemą, kažkodėl vadinamą „aikštėmis“ (Geto aukų „aikštė“, J. Basanavičiaus „aikštė“ ir t.t.) ir „skverais“ (Sirvydo „skveras“, bomžų šunparkis priešais Aušros vartus ir kt.) ar net „parkais“ (Stoties rajono „parkai“ vietoje keturaukščių kvartalų), „bulvarais“ (Vokiečių gatvės kliedesys). Ypač daug išnyko didžiulių namų, pirmiausia Senamiesty, bet ir Naujamiesty (išgriautas visas keturaukštis rajonėlis ties dab. Sierakausko g. ir Pamėnkalnyje), išgriauta Stoties gatvė, nes reikėjo sukurti „pjedestalą“ stalino stovylai ir t.t.
                                  Click image for larger version

Name:	FB_IMG_1685168255035.jpg
Views:	735
Size:	178,5 kB
ID:	2053879

                                  Click image for larger version

Name:	FB_IMG_1684926936044.jpg
Views:	734
Size:	66,7 kB
ID:	2053878

                                  Comment


                                    #37
                                    Click image for larger version

Name:	Screenshot_20230527-092734~2.png
Views:	756
Size:	1,08 MB
ID:	2053882

                                    Click image for larger version

Name:	Screenshot_20230527-092713~2.png
Views:	766
Size:	1,77 MB
ID:	2053883

                                    Comment


                                      #38
                                      Niekas, bent jau aš ir neneigia, kad Vilniaus gal 40 % po karo sunaikino tuometinė sovietų valdžia. Tik noriu priminti, kad tokia pat sovietinė valdžia buvo ir Latvijoje, kur Rygos niekas taip nuožmiai nenaikino. Ten pagrindinai nukentėjo Rotušė, Juodagalvių namai (Melngalvju nams) ir dar kiek aplink juos.
                                      Vilnių griovė, kaip sakoma, su atsidėjimu, nuosekliai ir negailestingai. Nors, pavyzdžiui, tuometinis LKP Pirmasis sekretorius A. Sniečkus, jis turėjo netgi Maskvoje autoritetą ir buvo vienintėlis iš sovietų "respublikų" vadų, kurio Stalinas nelietė, taigi jis nė piršto nepajudino dėl Vilniaus griovimo. Mikučianis, atsiųstas į Vilnių, tapo vyr architektu ir ėmėsi darbo Vilnių paversti Minsku.
                                      Vilnius po karo neteko gal 80 % savo gyventojų, o naujiesiems atvykėliams, tame tarpe ir lietuviams, tai buvo svetimas miestas. Jie su Vilniumi neutrėjo jokio santykio, jokio sentimento. Tai ne tą namą griovė, kuriame jie gėrė kavą jaunystėje, ne tą gatvę sunaikino, kuria jie mėgo pasivaikščioti. Svetimas miestas kaimo atvykėliams.

                                      Comment


                                        #39
                                        O tu taip gerai pažįsti Rygą ir išmanai jos istoriją, kad žinotum ką ten komuniagos griovė ir ko negriovė? Ar tiesiog papezi visokias fantazijas?

                                        O kaip dėl fakto, kad nekaimiečiai latviai prie Ulmanio išgriovė pusę senamiesčio, nes čia „ne jų, o vokiečių šlykštūs namai“?

                                        O kaip dėl fakto, kad latvių komunistai gavo Rygą su 70% gyventojų latvių, o paliko su 33%, pristatydami imigrantams getus kaip Imanta, Purvciems, Zolitude, kur latvis nekelia kojos ir yra mieste savotiški nacionaliniai getai?

                                        Comment


                                          #40
                                          Parašė digital Rodyti pranešimą
                                          Čia tiesa?
                                          Žiūrint apie ką kalbama. Vilniuje miestas buvo tik Senamiestyje ir Naujamiestyje (kuris irgi buvo žymiai mažesnis, nei dabartinis), o visur kitur realiai buvo kaimas su pavieniais "miesto intarpais".

                                          Comment

                                          Working...
                                          X