Medinė koplyčia pastatyta 1852 m. Išorė likus autentiška, formos sietinos su romantizmu. Koplyčia su portiku - atviru prieangiu su kolonomis, aštuoniakampė. Svarbiausias dekoratyvinis akcentas, išsiskiriantis fasade, yra arkinės dvivėrės durys, apkaltos lentelėmis rombo raštu. Interjeras paprastas - neaukšta, vientisa erdvė, uždengta plokščiomis lubomis su atviromis sijomis. Choras žemas, aptvertas baliustradų (ažūrinių lentelių) tvorele. Koplyčioje palaidotas Vilniaus universiteto auklėtinis, gydytojas, memuaristas, Jundeliškių (Ustronės) dvaro savininkas Stanislovas Moravskis (1802-1853) bei jo giminaičiai. Nedidelė ekspozicija koplyčios viduje supažindina su šio talentingo žmogaus gyvenimu. Koplyčioje taip pat saugomi seni kryžiai, daryti vietinių meistrų. Trys iš jų – valstybiniai dailės paminklai. Iki 1848 m. šios kapinės buvo tik Moravskių šeimos nuosavybė.
Paskutinis taisė digital; 2024.11.10, 16:09.
Priežastis: atkurtos nuotr.
Parausių kaimo koplyčia kaimo kapinėse buvo pastatyta 1929 – 1930 metais. Lėšų jos statybai aukojo aplinkinių kaimų ūkininkai. Vilkaviškio krašto muziejuje saugomi senųjų Parausių kaimo gyventojų prisiminimai, kuriuose jie teigia, kad prieškario metais aplink būta nemažai turtingų ūkininkų, kurie ir išlaikė šią koplyčią.
Apie koplyčią šiek tiek žinių palikęs dabar Kaune gyvenantis Jonas Brundza. „Kai XIX a. viduryje Parausių kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, artimiausios bažnyčios buvo Pilviškiuose, Gižuose. Kaimo kapinės buvo kairiajame Rausvės upelio krante. Kaimo žmonės nusprendė statyti kaimo koplyčią. Vieta buvo parinkta kairiajame Rausvės upės krante, netoli kaimo kapinių, Staugaičių Magdelės žemėje, ant nedidelės aukštumėlės. Kaimo ūkininkai suaukojo lėšas, patys dirbo. Koplyčia medinė, su skardiniu stogu, su varpinės bokšteliu. Statyba vyko gana sparčiai. Atrodo, kad koplyčia pradėta statyti 1929 metų pavasarį.<...> Parausių koplyčia buvo užbaigta 1930 metais ir, atrodo, tais pačiais, Vytauto Didžiojo metais, pašventinta.
Koplyčią prižiūrėjo Staugaičių Magdelė. Koplyčioje vykdavo gegužinės pamaldos, šv. Jono atlaidai, laidojimo apeigos. Kunigas atvažiuodavo iš Pilviškių. Suvažiuodavo gana daug žmonių ne tik iš Parausių, bet ir iš kitų kaimų. <...> Koplyčios šventoriuje taip pat buvo laidojami žmonės. Čia laidojo garbingiausius ir galbūt turtingiausius kaimo ūkininkus, kurie daugiausiai prisidėjo prie koplyčios statybos“, – rašoma Jono Brundzos, gimusio ir augusio Parausių kaime, atsiminimuose. Šie užrašai saugomi Vilkaviškio krašto muziejaus fonduose.
Nuo 1961 m. ši koplyčia stovi nenaudojama.
Valstybės saugomu kultūros ir architektūros paminklu Parausių koplyčia tapo prieš 2005 metais. Ant Rausvės upelio kairiojo kranto pastatytą Parausių kaimo koplyčią šiomis dienomis dažnai aplanko satanistai, kuriems ne kliūtis čia linksmintis. “Mes čia randame tuščių butelių, skardinių ir visokių kitokių linksmybių atliekų. Išvalome, sutvarkome, bet neilgam. Po kiek laiko ir vėl viskas būna nuniokota”, - pasakojo Parausių koplyčia besirūpinantis Pilviškių seniūnas V.Judickas.
Pilviškių seniūnijai pavesta prižiūrėti koplyčią, bet tikrojo savininko ji neturi. Aplink – vos vienas kitas vienkiemis, kuriame gyvena senyvo amžiaus žmonės ir į kaimo bendruomenę jie vargu ar bursis. Koplyčios nereikia ir Pilviškių parapijai.
Rumšiškių kapinių koplyčia
Anksčiau buvo kažkoks kitas statinys, atrodo, ten buvo palaidoti sovietiniai kariai. Prieš kelerius metus pastatyta (ar atstatyta) dabartinė koplyčia
Comment