[†] Šiaulių r. bažnyčios

[Romas]

Šiaulių rajone yra 16 katalikų bažnyčių

Žemėlapio pagrindas iš www.akis.mii.lt


1. Aukštelkė. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (buv. KAUN, Šiaul.)
Pastatyta 1932 m., neobarokinė
Tinkuoto mūro
***

2. Bazilioniai (Padubysys). Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia (buv. KAUN, Šiaul.)
Pastatyta 1933 m., liaudies architektūros formų
Medinė, su aukštu cokoliu
**
.

3. Gruzdžiai. Švč. Trejybės bažnyčia (buv. KAUN, Jon.)
Pastatyta 1901 m., neogotikinė
Plytų mūro, dvibokštė
***

4. Juozapava. Šv. Simono ir Judo Tado bažnyčia (buv. TELŠ, Kurš.)
Pastatyta 1829 m.
Mūrinė, su bokšteliu
***
.

5. Kairiai. Švč. M. Marijos Belaisvių Vaduotojos bažnyčia (buv. KAUN, Šiaul.)
Pastatyta 1836 m., turi klasicizmo bruožų
Akmenų mūro, vienabokštė
***

6. KURŠĖNAI. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (buv. TELŠ, Kurš.)
Pastatyta 1933 m. istoristinė
Su bokšteliais. Atstatytas bokštas (iki 2003 m.)
***


7. Kurtuvėnai. Šv. Jokūbo bažnyčia (buv. KAUN, Šiaul.)
Pastatyta 1796 m. Barokinė
Tinkuoto mūro, dvibokštė
****

8. Kužiai. Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčia (buv. KAUN, Šiaul.)
Pastatyta 1946 m.
Medinė, vienabokštė
**

9. Meškuičiai. Šv. Stanislovo bažnyčia (buv. KAUN, Jon.)
Pastatyta 1897 m. Istoristinė - neogotikinė
Plytų mūro, dvibokštė
***

10. Micaičiai. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (buv. TELŠ, Kurš.)
Pastatyta 1808 m., liaudies architektūros formų
Medinė, su bokšteliu
**


11. Pakapė. Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (buv. KAUN, Šiaul.)
Pastatyta 1879 m., bažnyčia
Medinė, su bokšteliu
***


12. Raudėnai. Šv. Baltramiejaus bažnyčia (buv. TELŠ, Kurš.)
Pastatyta 1881 m.
Medinė, vienabokštė
***


13. Šakyna. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (buv. TELŠ, Kurš.)
Pastatyta 1790 m. liaudies architektūros formų
Tinkuoto akmenų mūro
****

14. Šiupyliai. Šv. Aloyzo bažnyčia (buv. KAUN, Jon.)
Pastatyta 1924 m., liaudies architektūros formų
Medinė, su bokšteliu
**

15. Varputėnai. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (buv. TELŠ, Kurš.)
Pastatyta 1787 m.
Medinė, bebokštė
***


16. Žarėnai - Latveliai. Šv. Mikalojaus bažnyčia (buv. TELŠ, Kurš.)
Pastatyta 1790 m.
Tinkuoto mūro
***
-----
Administracinis ir bažnytinis suskirstymas nuo 1997 metų gegužės 28 visiškai sutampa.
Visos 16 bažnyčių priklauso Šiaulių vyskupijos Šiaulių dekanatui: http://siauliai.lcn.lt/dekanatai/index.html

Iki tol bažnytinis suskirstymas labai skyrėsi nuo pasaulietinio (1993 m. žinynas):
- vakarinės dalies 7 bažnyčios įėjo į Telšių vyskupijos Kuršėnų dekanatą (buv. TELŠ, Kurš.);
Kuršėnų dekanatas buvo unikalus tuo, kad apjungė bažnyčias net iš 5 Rytų Žemaitijos rajonų;
- šiaurinės dalies 3 bažnyčios - į Kauno arkivyskupijos Joniškio dekanatą (buv. KAU, Šiaul.);
- likusios rajono dalies 6 bažnyčios - į Kauno arkivyskupijos Šiaulių dekanatą (buv. KAU, Šiaul.).
---

Gražiausios rajono bažnyčios yra:
- barokinė Kurtuvėnų bažnyčia
- akmeninė Šakynos bažnyčia

Taip pat gražios ir savotiškai įdomios:
- XVIII a. statyta bažnyčia Žarėnuose - Latveliuose
- klasicistinė bažnyčia Kairiuose
- neogotikinės bažnyčios Gruzdžiuose ir Meškuičiuose
- istoristinės Aukštelkės ir Kuršėnų bažnyčios
- liaudiškos architektūros medinė bažnyčia Pakapėje

Turbūt nereikia pamiršti, kad rajone yra viena didžiausių Lietuvos šventovių, apie kurią yra atskira tema - Kryžių kalnas

---
Sukurta nauja tema 2010.01.23

[Romas]

Šiaulių rajone, Šakynoje,ugnis nusiaubė senovinę XVIII-XIX amžiaus bažnyčią. Manoma, kad statinys buvo padegtas, praneša TV3 "Žinios".
http://www.delfi.lt/news/daily/crime...php?id=8193193

[vizas]

Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (Šiaulių raj.)

[Romas]

Sukurta atskira tema Šiaulių rajono bažnyčioms


Kuršėnų bažnyčia
Anksčiau bažnyčia neturėjo bokšto

Foto 2003.04
Skanuotos skaidrės


Nuotrauka iš namo priešais bažnyčią laiptinės

[Romas]

Micaičių bažnyčia
Foto 2003.04. Skanuotos skaidrės

[Romas]

Varputėnų bažnyčia
Foto 2003.04. Skanuotos skaidrės

[Romas]

Raudėnai
Foto 2003.04, skanuotos skaidrės


Raudėnų bažnyčia

[Romas]

Juozapavos bažnyčia
Foto 2003.04. Skanuotos skaidrės




Varpinė

[Romas]

Bedarbio užrašai. Kuršėnai

Taip jau susiklostė, kad aš – beveik penkiasdešimties vyras – ne tik nė karto nebuvau Kuršėnų bažnyčioje, bet net ir arti jos. Matydavau tik iš tolo. Kuršėnuose ji iš visur atrodo didelė, mūrinė ir... be bokšto. Šįkart apėjau aplink, įspūdį padarė ne tik pati bažnyčia, bet ir galinga, lyg kokios tvirtovės, šventoriaus tvora. Į vidų nesiveržiau – nemėgstu tikintiems trukdyti. Prie galinių vartų – paminklas „kankiniams”, šventoriuje – „lurdas“, prie paradinių vartų – gražus akmuo, kalvio aptaisytas metalu. Visai šviežias – Lietuvos tūkstantmečiui skirtas. Bet keisčiausia man pasirodė pati bažnyčia – kažkodėl su bokštu...

Bet viskas paaiškėjo paskaitoje. Pasirodo, kadaise Kuršėnų bažnyčia buvo medinė – gal prieš porą šimtmečių, kai Šiauliai buvo tikras kaimas. Paskui pastatė mūrinį bokštą. Dar vėliau prie to bokšto atsirado bažnyčios mūras (1933), o per Antrąjį pasaulinį bokštą sugriovė. Bažnyčios fasadas buvo medinis, prieš pat man gimstant (1961) sumūrijo naują, bet be bokšto, tad aš ir atsimenu tokią... Pasikeitus valdžiai, 1999 m. vėl prilipdė bokštą. Štai kodėl man tas statinys kažkoks kitoks, lyg ne iš vaikystės.

Kuršėnų bažnyčia per karą: http://www.anarchija.lt/images/stori...%20epochos.jpg
Kuršėnų bažnyčia be bokšto: http://www.anarchija.lt/images/stori...%20epochos.jpg
Kuršėnų bažnyčia su bokštu: http://www.anarchija.lt/images/stori...%20epochos.jpg

http://www.anarchija.lt/index.php/me...-kursenai.html

[copper]

Kairiai. Švč. M. Marijos Belaisvių Vaduotojos bažnyčia

Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčia stovi Kairių miestelyje, Kairių ežero šiaurės rytų krante. Turi klasicizmo bruožų.

Istorija
Po 1711 m. maro Kairių kapinėse pastatyta koplyčia. Popiežius Pijus VI 1792 m. sausio 3 d. bule Kairių koplyčiai paskelbė dvejus metinius atlaidus. Koplyčiai susenus, apie 1836 m. valstiečiai, remiami M. Zubovo, kitoje vietoje pastatė naują akmenų mūro koplyčią. Bažnytiniai reikmenys atvežti iš uždaryto Bazilionų vienuolyno. 1904 m. išplėsta, per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta, 1959 m. atstatyta.[1]

Po Pirmojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia. Ją 1919 m. pabaigoje du kartus apiplėšė bermontininkai. Iki 1927 m. įsteigta parapija.

Architektūra
Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Navas dengia cilindriniai skliautai. Šventoriaus tvora akmenų mūro

Šaltinis: http://wikipedia.org/

1. Šiuo takeliu patenkama į bažnyčią.


2. Varpinę žadama atnaujinti.


3.


4.


Bažnyčios teritorijoje:
5.


6.


7.


8. Bažnyčios vaizdas matomas nuo stovėjimo aikštelės, esančios šalia jos.


Foto 2010-03-12
Apsiniaukusi diena.

[copper]

Aukštelkės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Aukštelkės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Aukštelkės kaime, kelių Šiauliai-Kelmė ir Aukštelkė – Sauginiai – Kuršėnai sankryžoje.

Istorija
Apie 1764 m. Aukštelkės dvare pastatyta koplyčia. Antano Radavičiaus rūpesčiu 1885 m. pastatyta mūrinė koplyčia. priklausė Šiaulių parapijai, ją aptarnavo Šiaulių kunigai. Audra 1903 m. nuplėšė koplyčios stogą, 1905 m. ji suremontuota, sutvirtinti pamatai. 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose sugriauta.

Visuomenės veikėjas kunigas Vincentas Jarulaitis (1859–1939, palaidotas Aukštelkėje) 1932 m. koplyčią atstatė. Jai 1935 m. dovanota 19 ha žemės. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčią imta vadinti bažnyčia. 1967 m. ji suremontuota.

Architektūra
Bažnyčia neobarokinė, turi neoklasicizmo architektūros bruožų, stačiakampio plano, bebokštė, su trisiene apside, vienanavė.

Šventoriuje palaidotas iš Aukštelkės parapijos kilęs kunigas Vaclovas Tamoševičius (1912–1991), karo ir pokario metais kalintas.

Šaltinis: http://wikipedia.org/

1. Bažnyčia


2. Bažnyčios teritorijoje


3. Angelas sargas


4. Kapai


5. Tolumoje A12 (Šiauliai-Tauragė atkarpa) ir Lukoilas


6. Ir visas vaizdas


7. Kas nusprendėtė tuoktis šioje bažnyčioje ar pamatyti šventas mišias, informacija čia:


Foto: 2010-03-12
Apsiniaukusi diena.
Bažnyčia buvo užrakinta.

[copper]

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Istorija
Manoma, kad pirmoji koplyčia pastatyta 1523 m. (ją iki 1597 m. pasisavino evangelikai reformatai). 1622 m. bažnyčiai paskirtas 31 valakas žemės. 1700 m. per miestelio gaisrą bažnyčia ir visi klebonijos pastatai sudegė. Tais pačiais metais pastatyta nauja. 1801 m. gerokai remontuota. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Trauleinių kaimas. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla.

1838 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią, tačiau stačiatikių dvasininkijos vyresnybė 4 m. nepareiškė savo nuomonės ir taip trukdė gauti leidimą. Medinė bažnyčia pastatyta 1842–1844 m. (architekto Krasinskio projektas). 1863 m. balandžio 13 d. kunigas Petkevičius bažnyčioje perskaitė sukilėlių atsišaukimą. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta.

1927–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Statyba rūpinosi kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1941 m. nužudytas). Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta. Nugriautas bokštas po karo neatstatytas.

Architektūra
Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bazilikinė, su bokšteliais. Vidus 3 navų (šoninės žemesnės), turi 5 altorius. Šventorių juosia akmenų ir ažūrinė plytų mūro tvora.

Šaltinis: http://wikipedia.org/

1. Bendras bažnyčios vaizdas.


2. Laiptai į dangų.


3. Bokštas su kryžiumi.


4. Kryžius ir paukštis.


5.


6. Bažnyčios vartai


Foto: 2010-03-12
Apsiniaukusi diena.

[Romas]

Šaltinis: http://wikipedia.org/
2. Varpinę žadama atnaujinti.

Toje citatoje rašoma apie bermontininkus, bet neaišku, kada nugriautas bokštas.

Kairių bažnyčia su bokštu (2007):
http://www.fotokronika.lt/fotografija/index/id/22831

[copper]

Žarėnų Šv. Mikalojaus bažnyčia

Žarėnų Šv. Mikalojaus bažnyčia stovi Žarėnų kaime (vadinti Latveliais), 5 km į vakarus nuo Šakynos.

Istorija
Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1786–1790 m. Jai 1793 m. dovanoti 28 margai žemės. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Vismaldų kaimas.

Architektūra
Bažnyčia stačiakampio plano, su šonine zakristija, pusapskrite apside, masyviu bokštu. Šventorius apmūrytas. Jame yra kapinės.

Šaltinis http://wikipedia.org/

1.


2.


3. Bažnyčios kiemelyje


Fotografijos darytos 2010-04-16

[copper]

Šakynos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Šakynos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia stovi Šakynos miestelyje, prie Naujosios Akmenės-Šiaulių kelio. Liaudies architektūros formų.

Istorija
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1636 m. Antrąją 1680 m. pastatė M. Bergas. Jai dovanotas valakas žemės. Iš Šakynos seniūnijos klebonas gaudavo pinigų ir pyliavą.

1789–1790 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Statyba vykdė ir rūpinosi savamoksliai Livonijos garbės kanauninkas klebonas J. Varanavičius (žmonių vadintas Varnu) ir valstietis Žvirblis. Jie pasistatė plytinę, degė plytas, rinko laukuose akmenis ir vadovavo bažnyčios statybai. Šakynos seniūnija 1797 m. dovanota grafui Lotrekui, kuris atsisakė šelpti kleboną ir apie 1815 m. atėmė valaką žemės. Teismo sprendimu 1816 m. žemė grąžinta, Šakynos savininkas įpareigotas remontuoti bažnyčią. 1822 m. bažnyčia remontuota, nuardytas stogas. Jį uždengti policija grafą priversti nepajėgė. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčios bokštas perstatytas.

Architektūra
Bažnyčia santūrių, masyvių liaudies architektūros nebūdingų Lietuvai formų, tinkuoto akmenų mūro, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside. Vienanavė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Žmonių pasakojimuose bažnyčios kreivumas aiškinamas, tuo kad statė savamoksliai statybininkai Varna ir Žvirblis.

Šaltinis http://wikipedia.org/

1. Fasadinė pusė


2. Iš kitos pusės


Bažnyčios teritorijoje:
3.


4.


Šaltinyje paminėta, kad tie patys liaudies meistrai (J. Varanavičius (žmonių vadintas Varnu) ir valstietis Žvirblis) pastatė Šakynos kapinių koplyčią.

5. Šakynos kapinių koplyčia


6. Nuo Šakynos kapinių koplyčios matoma Šakynos bažnyčia.


Fotografijos darytos 2010-04-16
Norėjosi įeiti ir į vidų, deja, buvo užrakinta.

[copper]

Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia

Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Gruzdžių miestelio centrinėje aikštėje.

Istorija
Kristupas Gruzdys 1636 m. pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Ji 1653 m. atiteko katalikams. Apie 1670 m. pastatyta katalikų bažnyčia. Jai 1672 m. dovanoti 2 valakai žemės. Kunigaikštis Radvila ant Gruzdžių piliakalnio (dabar kapinės) 1759 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai 1806 m. priklausė Šiupylių kaimas. Nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla (joje 1820 m. buvo mokoma ir lietuviškai). Į Gruzdžius 1842 m. perkeltas parapijos centras. Bažnyčia 1849 m. perstatyta. Per 1891 m. rugsėjo 8 d. miestelio gaisrą sudegė.

Architektas Ustinas Golinevičius 1892 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią. Iki 1896 m. valdžia įvairiais pretekstais jos statyti neleido. 1896–1904 m. architektas Karl Eduard Strandmann parengė naują mūrinės dvibokštės bažnyčios projektą. Bažnyčią statė meistrai iš Latvijos. Klebono Liongino Rakščio, vikaro Juozapo Skorupsko ir parapijiečių aukomis bažnyčia pastatyta (prižiūrėjo archit. Nikolaj Andrejev). Joje pamaldos pradėtos laikyti 1901 m. Bažnyčią 1920 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Klebonas Juozas Čepėnas 1987 m. išdažė bažnyčios vidų.
Architektūra
Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano, dvibokštė, su apside. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventoriaus tvora mūrinė, su nišomis. Prie tvoros įrengtos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. Šventoriuje stovi mūrinė koplyčia.

Šaltinis http://wikipedia.org/

1. Didingoji Gruzdžių bažnyčia


2. Įeinama


3.


4.


5. Labai įdomi detalė, kad tvorų nišose yra įdomūs piešiniai


6. Kitas, iš arčiau


7.


8. Bokštas


9. Ir pro gražius vartus išeinama


Fotografijos darytos 2010-04-16
Vidus taip pat buvo užrakintas.

[copper]

Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčia

Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčia stovi Šiupylių kaime, prie Kuršėnų–Gruzdžių kelio. Liaudies architektūros formų.

Istorija
1619 m. karaliaus revizoriai netoli Šiupylių, ant kalvos, išrinko vietą bažnyčiai ir skyrė jai Šiupylių kaimą (23 valakus). Fundacija 1623 m. patvirtinta. 1625 m. įsteigta parapija pavadinta Užmušiu. Bažnyčia 1799 m. ir 1846 m. atstatyta. Ji 1842 m. tapo filija.

1915 m. sudegė bažnyčia ir visi klebonijos trobesiai. Apie 1924 m. bažnyčia atstatyta. Ją statė broliai Adomas ir Juozas Valeikiai iš Vorelių kaimo.

Architektūra
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Vienanavės bažnyčios viduje įrengti 3 altoriai, lubos išgaubtos. Šventoriaus tvora žema. Jame yra išlikusi sena varpinė. Į ją 1992 m. kovo 22 d. įkeltas 82 kg varpas, Gruzdžių klebono Edvardo Zeidoto rūpesčiu nulietas Maskvoje.

Šaltinis http://wikipedia.org/

1. Tvora labai derinasi prie pastatų


2.


3. Be įspūdingos tvoros


Fotografijos darytos 2010-04-16
Čia ir teritorija buvo užrakinta

[copper]

Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Kužių miestelyje. Įrengta 1946 m.

Istorija
Žemaičių vyskupas Petras Parčevskis 1652 m. patvirtino Jono Kazimiero Godliausko Kužių koplyčiai paskirtus 36 valakus žemės su žmonėmis. Bažnyčiai 1653 m. dovanoti Kušleikių ir Minkštakių kaimai. Bažnyčiai sudegus, nauja pastatyta 1775 m. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1873 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (Šiaulių parapijos filija).

1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. Klebono Adolfo Keibos rūpesčiu 1920 m. pastatyta laikina. 1929–1932 m. pastatyta gelžbetoninė bažnyčia. 1944 m. sugriauta. Sienos išsprogdintos apie 1965 m.

Dabartinė bažnyčia 1946 m. įrengta mediniame name.

Architektūra
Bažnyčia darnių proporcijų, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside.

1. Kužių bažnyčia 2010-04-16

[enigma]

Nepaprastai patiko Šakynos bažnyčia. Toks archainis, pirmapradis primityvumas.

[copper]

Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia

Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia stovi Bazilionų miestelyje, Deglės (Dubysos dešiniojo intako) kairiajame krante. Liaudies architektūros formų.

Istorija
Padubysio malūno savininkai Jonas ir Antanas Beinorai 1749 m. pasikvietė vienuolius bazilijonus, pastatė bažnyčią ir dovanojo vienuolynui žemės. Prie vienuolyno 1773 m. įkurta aukštesnioji parapinė mokykla. Ji 1793 m. pertvarkyta į keturklasę apygardėlės mokyklą. Vienuolynui XVIII a. pabaigoje priklausė Bazilionų miestelis ir Mekių kaimas (19 valakų). XIX a. pradžioje buvo medinis vienaaukštis vienuolynas ir mokykla. Ji 1835 m. uždaryta.

1836 m. vienuolynas uždarytas ir perduotas stačiatikiams. Bažnyčia 1838 m. atiteko stačiatikiams. 1900 m. patvirtintas naujos cerkvės projektas. Bažnyčia 1918 m. grąžinta katalikams. 1918 m. rugsėjo 8 d. laikytos pirmos katalikų šv. Mišios. Bažnyčia buvo Kurtuvėnų parapijos filija. 1933 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

Architektūra
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su aukštu cokoliu, penkiasiene apside, žemu bokšteliu. Vienanavė.

Šaltinis http://wikipedia.org/

1.


2.


Fotografijos darytos 2010-04-18