tas tiesa, ir ne vienas kapines deja sunaikino, Žydų bendruomenė bent kelis kapus spėjo perkelti iš Šnipiškių, pradžioj į Olandų kapines, o tada į Saltoniškių, o va Liuteronų kapinės ant Tauro kalno kur zaksas stovi - dingo, tik ta viena koplyčia stovi, o Reformatų kapinės Pamėnkalnio g. dingo be pėdsakų, kaip ir totorių kapinės prie buv mečetės Lukiškėse, kur dabar fizikos institutas..
Parašė miestas
Gaila, kad Saltoniškių kapinės taip pat tokios užslaptintos, nelengvai pasiekiamos iš Centro. Šiaip turėtų būti turizmo kataloguose apie Vilnių. Vistik, jos nė trupučio negali būti lyginamos su milžiniškais praradimais po karo, kai sunaikintos senosios žydų kapinės.
Pataisau: ne Saltoniškių, o Sudervės žydų kapinės (literatūroje neretai nurodoma, kad yra Šeškinėje, tačiau iš tiesų - Viršuliškėse).
Parašė miestas
Taip pat reiktų nepamiršti ir Liepkalnio rusiškų kapinių, kurios siekia 19 amžių. Šalia jų - dar vienos,- sentikių kapinės. Sentikiai į Lietuvą kėlėsi dar 17 amžiuje, tad Vilniuje gyvena kelis šimtus metų ir yra autochtonai, nors lyg ir tyloka bendruomenė. Jų kapai taip pat skaičiuoja šimtą-kitą metų.
Tikra tiesa, lankytinos vietos. Stačiatikių Šv. Eufrosinijos kapinės pasižymi gražiais senais paminklais ir vaizdingu reljefu, ne prastesnė lankytina vieta nei Rasos. Sentikių kapinėse paminklai menkiau įdomūs, bet jose yra tokių panoraminių taškų, kad dar ne vieną nesilankiusį, tikiu, nustebintų išraiškingumu.
/\ Toje vietoje kapinės tikrai galėjo būti. Senais laikais kapinės dažniausiai būdavo prie bažnyčių. Tik vėliau joms persipildžius pradėtos kurti atskirai, nuošaliau.
Prieš Onos bažnyčią, kur dabar Maironio gatvė dar XIX a. pradžioje buvo bernardinų (skyręs vyrų ir moterų vienuolynus) vienuolyno kiemas.
Ačiū už nuotrauką. Visada buvo įdomu,kodėl kita Vilniaus dalis nebuvo urbanizuota, o plėtis į kalvas. Juk žymiai geresnė gamtinė padėtis (nekalvota)...Beje, jei nebūtų to sovietinio naikinimo, turėtume Prahos analogą...
gal užbėgsiu už akių: "jei nebūtų to nacistinio naikinimo..."
vilnius subombintas buvo per 1944 metu sovietines armijos sturma, o dauguma karo paliestu pastatu, kuruos buvo galima suremontuoti, sugrauta pokariu.
kadaise buvo apie tai straipsnis, kuriame nagrinejamos vokieciu nuotraukos darytos diena pries sovietams ateinant, jose matosi, kad naciai sunaikino praktiskai tik tiltus, o visas zydu kvartalas kol kas likes sveikas. http://www.miestai.net/forumas/showp...8&postcount=15
Prieš dešimtmetį Bernardinų (Užupis) kapinėse atrestauruota Marijos Kažynskos antkapio kolona užbaigta modernia skulptūra. Stebina toks skrupulingo autentiško restauravimo užbaigimas. Gal kas turite 1887 m. nežinomo autoriaus ar 1921 m. V.Zahorskio, 1925 m. W.Wejtkos piešinių vaizduojančių skulptūrą. Tai turėtų padėti suprasti, kodėl į kelių šimto senumo kapines įvestas modernas.
Nežinau, kur (kokioje temoje) geriau pagarsint mažai žinomą naujieną, kad ruošiamasi kompleksinei Panerių memorialo rekonstrukcijai. Vasarop ketinama skelbti tarptautinį architektūrinės idėjos konkursą. Planuojama sukurti įtaigų atminties parką čia nužudytiems vilniečiams žydams, lenkams, lietuviams, Raudonosios armijos karo belaisviams ir kt.
Liuteronų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos įamžinti vardus ir pavardes žmonių, kurių amžino poilsio vieta buvo taip ciniškai išdraskyta. Matę negali pamiršti, kaip buldozeriu viską iš eilės nuo žemės paviršiaus stūmęs darbininkas kliudė karininko karstą. Išvilko į paviršių, tačiau sustojo tik pastebėjęs kardą. Pakėlė nuo žemės ir įsimetė sau į kabiną.
„Norėtume, kad buvusios liuteronų kapinės išliktų pagarboje, nors nemanome, kad jas reikėtų atkurti. Tegu tai būna vieša erdvė, parkas. Galvojame, kad galbūt į savo vietas tik reikėtų pastatyti paminklus, kurie nebuvo panaudoti pastatų pamatams ar skaldai – dabartiniai parko takeliai beveik identiški, kaip buvo kapinėse, kurios tęsėsi iki pat dabartinių Profsąjungų rūmų“, – sakė vyskupas
Pasak vysk. M. Sabučio, vardus ir pavardes žmonių, kurie palaidoti kapinėse, planuojama iškalti akmenyje.
Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą riboja dabartinės K. Kalinausko ir V. Mykolaičio-Putino gatvės, o rytinėje pusėje – tvora, juosianti dabartinės JAV ambasados pastatus. Tiksli kapinių riba Profsąjungų rūmų pusėje neaiški.
1806 m. žemės sklypą kapinėms nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 m. ir evangelikams reformatams (kalvinistams). 1819 m. kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora, abipus geležinių vartų pastatyti nedideli namukai, kuriuose gyveno duobkasiai, iš rinkliavų išlaikomi elgetos ir invalidai.
Sostinėje pradedamos tvarkyti istorinės Rasų kapinės. Savivaldybė pasirašė sutartį su konkurso laimėtojais – įmonėmis UAB „Litcon“ ir UAB „Ekstra statyba“, kurios paruošiamuosius kapinių sutvarkymo darbus pradeda jau nuo šiandienos. Restauravimo darbams atlikti skirta daugiau nei 2 mln. eurų Europos Sąjungos ir sostinės savivaldybės lėšų.
Rasų kapinėse bus sutvarkytos 6 koplyčios, tvora, 341 avarinės būklės kapavietė, iš kurių 141 yra įtrauktos į kultūros vertybių registrą. Taip pat bus atnaujinta ir sutvarkyta istoriniai kapinių takai, laiptai, stabilizuoti beslenkantys šlaitai, apšvietimas, įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Už savivaldybės lėšas planuojama atnaujinti kapinių administracijos pastatą, kapinių tvoras. Istorinės Rasų kapinės bus baigtos tvarkyti iki 2020 metų...
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Comment