[†] Zarasų r. bažnyčios

[Almis]

2013 06 23

Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia stovi Imbrado kaime, 9,5 km į šiaurės vakarus nuo Zarasų, prie kelio į Antazavę. Klasicistinė, turi liaudies architektūros bruožų.

Bažnyčią 1786–1787 m. pastatė Pranciškus Molis. Jono ir Pranciškaus Prūsokų lėšomis ji 1891 m. atnaujinta, pristatyta zakristija, šventorius aptvertas akmenų tvora. Tarpukariu bažnyčia suremontuota ir perdirbta (restauravo 1930–1939 m. klebonas M. Šapnagys ir kunigas G. Prijalgauskas parapijiečių lėšomis). Iki 1920 m. pamaldos (be lotynų) laikytos tik lenkų, nuo 1940 m. – tik lietuvių kalba. 1939 m. atnaujintas interjeras.

Ilgametis parapijos klebonas Vytautas Antanas Samsonas (1912–1961), į Imbradą paskirtas prieš Antrąjį pasaulinį karą, kėlė parapijiečių religinį ir tautinį sąmoningumą. Buvo nužudytas, palaidotas šventoriuje.

1967 m. Imbrado parapijoje, Kvintiškių kaime apsireiškė Švč. Mergelė Marija.

Bažnyčia klasicistinė, turi liaudies architektūros bruožų, medinė, ilgo stačiakampio plano, su trisiene apside ir prie jos prišlieta zakristija. Ant kraigo – bokštelis. Vienanavė. Joje 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra medinė varpinė.

Bažnyčia su mūrinėmis kolonomis ir liaudies architektūros elementais. Bažnyčios viduje vertingi paveikslai („Šv. Jeronimas“ XVIII a. pab., „Šv. Jonas evangelistas“ XIX a. pradžia, „Kristus alyvų darželyje“, „Šv. Martynas su elgeta“, abu XIX a. antra pusė), dvi medinės krucifikso skulptūros (XIX a.), neobarokinis altorėlis, klasicistinės žvakidės (1811 m., nuliejo V. Feldmanas).

(iš Wikipedijos)

















Varpinė




Šventoriuje

[Almis]

2013 06 23

Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia

Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia – katalikų bažnyčia Stelmužės kaime, Zarasų rajone, ant kalnelio, prie Stelmužės ąžuolo. Bažnyčia ir XVIII a. varpinė – Lietuvos architektūros paminklas.

Bažnyčia pastatyta 1650 m. kaip Ilūkstės parapijos filija ir priklausė kalvinams. 1713 m. Stelmužės dvaro savininko Folkerzambo lėšomis rekonstruota, perstatyta. Kiek pasikeitęs buvusios bažnyčios pastatas yra vertingas architektūros paminklas. Bažnyčią surentė latvių meistrai tik kirviais aptašydami sienojus, nenaudodami metalinių vinių ar pjūklų. Interjeras įrengtas po 1713 m. Folkerzambų lėšomis.

XIX a. viduryje kunigavo Juozapas Silvestras Dovydaitis, čia įsteigęs mokyklą ir pats mokęs vaikus skaityti ir rašyti.

Pastate nuo 1963 m. veikia liaudies skulptūros muziejus, vėliau tapęs bažnytinio meno muziejumi. Pamaldos vyksta kartą per mėnesį (paskutinį sekmadienį).

Liaudies architektūros stiliaus, turi klasicizmo bruožų. Medinė, stačiakampio plano, vienanavė, su šiek tiek siauresne presbiterija, turinčia trisienę apsidę. Portikas iš trijų pusių apjuostas kolonomis. Sienos suręstos iš tašytų rastų bei apkaltos lentomis. Stogas dvišlaitis, dengtas gontais. Baroko formų altorius ir sakykla puošti bareljefais, horeljefais unikaliomis medžio drožybos skulptūromis.

Šventoriaus vakariniame pakraštyje stovi XVII a. vidurio medinė, stačiakampė, keturšlaičiu stogu varpinė – autentiškas sakralinės architektūros statinys[1]. Rytiniame pakraštyje išlikę Pirmojo pasaulinio karo aukų kapai.

Po bažnyčia išmūrytuose rūsiuose palaidoti Stelmužės dvaro šeimininkai.

(iš Wikipedijos)

[Almis]

Varpinė

[Almis]

2013 06 24

Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčia

Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčia stovi Baltriškių kaime, 5,5 km į šiaurės vakarus nuo Degučių. Liaudies architektūros formų.

Adomas Zavadskis ir Elena Zavadskienė dovanojo būsimai bažnyčiai valaką žemės. Adomo sūnus buvo ką tik žuvęs tragiškoje medžioklės nelaimėje, todėl jis dovanojo žemę ir finansavo bažnyčios statymą. Sūnus Emanuelis palaidotas bažnyčios kriptoje.

1913 m. pastatyti laikini šiaudais dengti maldos namai. 1919 m. pastatyta klebonija, 1920 m. – baigta medinė bažnyčia. Pirmuoju kunigu nuo 1913 m. buvo Simonas Žižys, nuo 1919 m. – Justinas Ribokas, nuo 1926 m. – Boleslovas Beinoravičius, nuo 1931 m. – Kazimieras Turla, nuo 1936 m. – Edvardas Vaišnoras. Per Antrąjį pasaulinį karą artilerijos sviedinys pramušė lubas, išmušė dalį sienos bet nesprogo. Karo metu varpai buvo paslėpti kapinėse. Pagrindinis bažnyčios bokštas buvo nugriautas, nes iš jo buvo labai patogu šaudyti – matėsi visos apylinkės (net iki Salako). Po karo bažnyčia suremontuota. Baltriškių klebonu 1936–1950 m. buvo Edvardas Vaišnoras (1906–1982). Jis baigė įrengti bažnyčios vidų, pastatė sakyklą, parūpino bažnytinių vėliavų. Apkaltintas bendradarbiavimu su partizanais, 1950–1956 m. ištremtas.

Dabar bažnyčią prižiūri Tiberiados bendruomenė ir jau yra pradėti renovacijos darbai.

Bažnyčia liaudies, architektūros formų, stačiakampio plano (22×10 m), vienabokštė, su bokšteliu, turi 3 altorius. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Bažnyčia yra 312 m² medinis, rąstinis pastatas. 1970 m. medinių čerpių stogo danga buvo pakeista į skardinę. Dabar skardos yra nemažai surūdijusios ir praleidžia vandenį. Pastatas nevienodai nusėdo. Vidiniai kolonų pamataituri būti sustiprinti. Skubiausia – bažnyčios bokšto rekonstrukcija: lentos apipuvusios ir pats karkasas nebetvirtas.

Bažnyčios projekte buvo planuojama statyti atskirą varpinę. 1920 m. buvo pastatyta laikina varpinė, padaryta iš rąstų. 1950 m. buvo sumūryta akmeninė siena, ant kurios turėjo būti pastatytavarpinė. Tarybinė valdžia uždraudė statybas ir dėl to varpas buvo laikinai pakabintas bažnyčios bokšte.

Dabartiniuose bendruomenės planuose yra numatyta statyti varpinę (pradėta 2009 m.). Parengtas ir detalus renovacijos projektas, numatomas įgyvendinti per 3-4 metus. Planuojama įrengti šildomas grindis, kad atvykstančiam jaunimui su broliais būtų galima melstis ir žiemą. Apie projektą jie rašo:

Norime renovuoti bažnyčią, kad ji toliau galėtų tarnauti brolijos misijai. Planuojam renovuoti pagal tradicinę lietuvišką architektūrą. Dėl to ir pasirinkome 500 m² stogą dengti maumedžio čerpėmis. Projektas bus vykdomas bendradarbiaujant su Trakų amatų mokykla ir „compagnons du devoir“ iš Prancūzijos.

(iš Wikipedijos)

[Almis]

Varpinė

[Almis]

2013 06 24

Degučių bažyčia/koplyčia

Apie koplyčią

Degučiai nuo seno buvo nemažas kaimas. 1906 metais visuomenės susirinkime nutarta įkurti parapijinį centrą ir pastatyti Degučiuose bažnytėlę. Šiam sumanymui pritarė ir Zarasų dekanas kun. Juozapas Žilinskas bei Salako klebonas kun. Antanas Kryžanauskas. Betgi atsirado rimta priežastis, kuri sutrukdė degutiškiams įgyvendinti planus. Tuo metu sudegė medinė Salako bažnyčia. Kadangi Degučiai priklausė Salako parapijai, šios vietovės gyventojai turėjo prisidėti prie naujos - akmeninės Salako bažnyčios statybos. Ir tiktai 1924-aisiais Degučių gyventojai vėl galėjo rūpintis savo maldos namais.
1925 metų birželį Igno ir Jono Šeduikių namuose Salako parapijos kunigas Jurgis Martinaitis pašventino laikiną koplytėlę, pavadintą šv. Antano vardu. Kartą per mėnesį iš Salako atvažiuodavo kunigas aukoti šv. Mišių, tačiau tokia padėtis netenkino vietinių žmonių, ir jie pradėjo rūpintis gauti bažnyčiai nebenaudojamus pašto namus. Tikintieji tuomet labai entuziastingai ėmėsi remonto darbų, nes pastatas buvo labai apleistas. Namas buvo naujai apdengtas, įdėtos durys, virš stogo pastatytas nedidelis bokštelis su kryžiumi. Taigi apleistas, aplūžęs pastatas virto gražia bažnytėle. Viduje buvo įrengti trys altoriai, padaryti iš medžio, ir savo ornamentika savotiškai įdomūs bei originalūs. Didysis altorius skirtas šv. Antanui, šoniniai - Švč. Mergelės Marijos ir Švč. Jėzaus Širdžiai.
1925 m. gruodžio 27 d. Zarasų dekanato dekanas Dusetų parapijos klebonas Petras Strelčiūnas pašventino Degučių bažnyčią Šv. Antano vardu.
Sovietmečiu bažnyčia Degučiuose buvo uždaryta, jai priklausę pastatai atimti. Klebonijoje įsikūrė paštas, o bažnyčioje – Ždanovo kolūkio kultūros namai. Čia veikė ir biblioteka, vyko koncertai, buvo rodomi kino filmai. Ilgai laukė degutiškiai tos dienos, kad vėl galėtų savo bažnytėlėje melstis. Teko laukti kelis dešimtmečius. Daug žmonių tos dienos nesulaukė, iškeliavo Amžinybėn.
Tiktai 1989-aisiais, atgimimo laikais, kunigo Algirdo Dauknio iniciatyva, dar negrąžintose patalpose buvo pradėtos aukoti šv. Mišios. O 1992 metais pastatas oficialiai grąžintas Degučių katalikų bendruomenei. Padedant Zarasų dekanatui, Degučių seniūnijai, tikintiesiems, buvusi bažnyčia suremontuota, sutvarkyta, gauta bažnytinių rūbų, liturginių indų. Nuo to laiko apeigos atliekamos reguliariai. Nuo tų metų Degučių bažnyčia toliau tvarkoma. Vidinės sienos iškaltos lentelėmis, pakeistos grindys, sutvarkyta elektros instaliacija, pakeisti langai, durys. Bažnyčioje padarytas naujas altorius, sakykla, įsigytas tabernakulis, sutvarkyta presbiterija. Pastato išorės sienos taip pat apkaltos lentelėmis, nudažytos. Bažnyčios vidus papuoštas dailininko, Degučių mokyklos pedagogo Alfonso Šeduikio darbais. Tik pusė didžiulio pastato užima bažnyčia. Kitoje pusėje įrengtos Paveikslų galerija, šarvojimo salė.
Taigi Degučiuose bažnyčia atgimė, tačiau, pasivaikščiojus po miestelį, kyla daug liūdnų minčių. Buvę kultūros namai ir buvęs kolūkio administracinis pastatas – puikus rūmas baigia virsti griuvėsiais. Liūdnai atrodo ir niekam nebereikalingas tuščias valgyklos pastatas, dar vienas kitas iš kolūkio laikų likęs namas.

(iš http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/zarasu/deguciai/)

[Romas]

Ačiū už nuotraukas Almi


Deja, Baltriškių bažnyčia gerokai subjaurota po remonto įstačius langus be padalinimo

2007 m.

Baltriškių km, Zarasų raj.
Dabartinė medinė, tradicinių formų kaimo bažnyčia buvo pastatyta 1920 metais.

2013 06 24
Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčia

[laimutis]

Kaizeriniai vokiečiai su automašinomis Antalieptės bažnyčioje. 1916 m.



Vytautas Indrašius Antalieptės kraštas: vietovių istorinės apybraižos. – Vilnius: LNRS, 2008–2010. – 3 dalys.

[laimutis]

Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčia



Vytauto Indrašiaus knygoje Antalieptės kraštas nuotrauka klaidingai datuota 1915 m. Žinoma kad tik 1920 m. – baigta medinė bažnyčia.

[oivej]

Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

fot. Juozapas Žiogas, 19 a. pab./20 a. pr.


© Šiaulių „Aušros“ muziejus

[laimutis]

Degučių bažnyčia. 1927 m. Fotografas Adomas Varnas



http://www.limis.lt/greita-paieska/p...ype=EKSPONATAS

[Romas]

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia su varpine
Foto 2014.05

[Romas]

Dusetų bažnyčia pastatyta 1888, o barokinė varpinė išlikusi nuo XVIII a.
Kelios vertikalios nuotraukos

[Romas]

Kvintiškių koplyčia (arch. Kazys Tamošėtis) yra prie Ilgio ežero
Čia 1968 m. apsireiškė Mergelė Marija

Foto 2014.05








Kvintiškių koplyčia dar neįrengta







Vieta, kur 1968 m. apsireiškė Mergelė Marija

[Romas]

Turmanto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Foto 2014 10

[Romas]

Vertikalios Turmanto bažnyčios nuotraukos

[Romas]

Smalvos

Zarasų rajone ypač vertingos Smalvų, Imbrado, Avilių ir Stelmužės medinės bažnyčios

Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (Švč. M. Marijos Rožinio bažnyčia) pastatyta 1766 m.

Foto 2014.10

[Romas]

Smalvos

Vertikalios Smalvų bažnyčios nuotraukos

[laimutis]

Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia

[laimutis]

Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas



Vienuolyno fasadai prašosi atnaujinami







Bažnyčia su vienuolynu jungėsi požemine perėja, dabar užmūrytas