[†] Zarasų r. bažnyčios

[Aukselis]

Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia
Liaudies architektūros formų, pastatyta 1857 m.
Nuotraukos darytos 2009 vasarą.



Varpinė

[Aukselis]

Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia:
Turi baroko architektūros bruožų, pastatyta 1794 m.
Nuotraukos darytos: 2008 metų rudenį.
Bažnyčia nesenei rekonstruota, kaip atrodė prieš remontus galite palyginti šios temos #6 pranešime.



Varpinė

[laimutis]

Zarasų katalikų bažnyčia. 1901 m.



Bažnyčia ir interjero fragmentas. 1915 m.




Nuotraukos iš ebay.de

Bažnyčios didysis altorius. 1937 m.

[laimutis]

Zarasų bažnyčios interjeras per Žolinę, vaizdas po bažnyčioje atlikto remonto



http://lt.wikipedia.org/wiki/VaizdasarasuB2.jpg

[laimutis]

Smalvų bažnyčia I - ojo pasaulinio karo metais

www.delcampe.net

[laimutis]

Degučių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia



Arklių pašto stotis apie 1925 m.



Pastatas pritaikytas bažnyčiai, tuo metu teturėjo vieną nedidelį bokštelį













Vyko pamaldos tad interjero nuotraukų nepadariau

[laimutis]

Stelmužės dvaro sodybos Viešpaties Jėzaus kryžiaus filijinė bažnyčia

2011 m. prasidės bažnyčios restauravimo darbai







Nuoroda: http://www.lpaminklai.lt/objektai.ph...ama=4&paieska=

[Godo]

Turmantas

Turmanto bažnyčia, neseniai apkalta nauja pinoteksuota šaliuote, išpjauti šventoriaus medžiai - kažkaip nykokai atrodo... Gal kas turit foto iki remonto?

2011-06

[laimutis]

Restauruota unikali Stelmužės bažnyčia

Baigtas restauruoti valstybės saugomas liaudies meno paminklas – medinė Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia (1650 m.). Liepos 1 d. (sekmadienį), 14 val. Stelmužėje vyks šio unikalaus kultūros paveldo objekto atidarymo po tvarkybos darbų iškilmės. http://www.kpd.lt/lt/node/2154

[laimutis]

Degučių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia



Šaltinis: Lietuvos bažnyčios. T. 4 : Panevėžio vyskupija. - 1984. - 532 p.

[oivej]

Baltriškės

nežinojau kur dėt, nes čia ne vien apie bažnyčią gaunasi, ir kelių metų senumo, bet skaičiau apie keliones Gražutės regioniniame parke....

Baltriškių Šv. Kazimiero pasibažnyčia 'pasitiko statybose paskendusi', mat 'vienuoliai pasiekė, kad būtų patvirtintas renovavimo projektas'.


pastatė naują varpinę


apšildė varpinę


pakaišiojo dar plastmasės


pabeicavo


įbetonavo grindis


kad 'galėtų priimti jaunimą ir šeimas stovykloms bei rekolekcijoms'. aš nesuprantu, čia kažkokia filologinė skylė įstatyme, pavadina renovacija, ar kokia rekonstrukcija, ir nereikia galvot apie jokią restauraciją, gi praktiškai iš naujo atstato.

[Almis]

2013 06 22

Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi Antalieptės miestelyje, Šventosios dešiniajame krante, prie Dusetų-Daugailių kelio. Bažnyčiai priklauso ir XVIII a. Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas.

Antalieptės bažnyčia pastatyta iki 1685 m. (nuo tų metų pradėtos rašyti metrikų knygos). Naujos bažnyčios ir basųjų karmelitų vienuolyno fundatoriai buvo Strutinskai. 1732–1734 m. pastatytas vienuolynas, 1732–1760 m. – bažnyčia (pašventinta 1763 m.). Vienuoliai buvo įkūrę parapinę mokyklą.
1804–1832 m. pastatytas mūrinis vienuolynas. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną, parapinę mokyklą ir bažnyčią uždarė. Liturginiai reikmenys išdalyti kitoms (daugiausia Vencavų ir Jūžintų) parapijoms. Vienuolynas pertvarkytas į kareivines. Bažnyčia 1832 m. paversta cerkve, architektas Tomas Tišeckis 1846 m. parengė bažnyčios pertvarkymo į cerkvę projektą, 1887 m. pašalintas Didysis altorius. Cerkvė įrengta 1846–1850 m., remontuota 1858–1861 ir 1873 m. 1893 m. įkurtas moterų stačiatikių vienuolynas, įsteigta mergaičių mokykla, rengusi pradinių mokyklų mokytojus.

Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai nuniokojo bažnyčią ir jos rūsius, buvo pavertę bažnyčia automobilių garažu. 1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams. Klebonas Stanislovas Stakelė ėmėsi ją remontuoti: parūpino religinių rūbų, indų. Klebonas D. Vaitkevičius atstatė altorius. Klebonas Pranciškus Strakšas bažnyčią nutinkavo ir nudažė. Kunigo Petro Remiazo rūpesčiu dailininkas Vytautas Pranas Bičiūnas išdažė bažnyčios vidų. Klebonas Antanas Kripaitis pastatė suolų, parūpino paveikslų. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta. Po karo suremontuota. Klebonas Jonas Bubas (1901–1969) 1951 m. vasario 9 d. suimtas, nuteistas 10 m. kalėti (į Lietuvą grįžo 1956 m.).
1952–1956 m. kalintas kunigas Juozapas Lomanas (1899–1959).

Vienuolyno patalpose 1919–1924 m. veikė pradinė mokykla. 1924 m. į vienuolyną atsikėlė Švč. Jėzaus Širdies kongregacijos seserys. Jos įsteigė mergaičių žemės ūkio mokyklą, vaikų darželį, vaikų prieglaudą, amatų mokyklą, vienuolių naujokyną. Vasarą vienuolyne buvo kunigų poilsio namai (čia kurį laiką gyveno 1933 m. iš SSRS grįžę kunigai).

Bažnyčia barokinė, vienanavė, su 2 fasado bokštais. Presbiterija siauresnė ir žemesnė už bažnyčios navą. Už presbiterijos yra žemesnė koplyčia su bokšteliu. Šventoriaus tvora aukšta, mūrinė. Jame palaidotas 1970–1988 m. Antalieptėje klebonavęs kunigas Jonas Jatulis (1908–1989), 1946–1956 m. kalintas.

(iš Wikipedijos)

[Almis]

Šventoriuje

[Almis]

Vienuolynas

[Almis]

2013 06 22

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia stovi Dusetose, Sartų ežero pietiniame krante. Neoromaninė, šiek tiek istoristinė.

Pirmoji medinė bažnyčia Dusetose pastatyta iki 1519 m. Jonas Radvila 1530 m. Dusetų parapijai dovanojo turto. Klebonas turėjo išlaikyti mokyklą, kurią Radvilai buvo įsteigę iki 1530 m. (XVIII a. pastatyta nauja, didesnė mokykla).
Dusetų dvaro grafai Emerencijana Pliaterienė ir Jonas Liudvikas Pliateris 1738 m. pastatė prieglaudą. Po 1740 m. pradėtos kurti parapinės draugijos.
1744 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (fundatorius J. L. Pliateris). Ji buvo kryžminio plano, dvibokštė, turėjo 6 altorius. Tuo metu pastatyta mūrinė varpinė, kurios pirmame aukšte įrengta koplyčia su altoriumi.

Apie 1767 m. klebonas Reminkevičius pastatė altariją.
Klebonas Antanas Petravičius, rėmęs 1863 m. sukilimą ir slaptai laidojęs žuvusius sukilėlius, ištremtas į Rusiją (1871 m. grįžo į Kuršą).
Vikarui Domininkui Korzickiui 1864 m. atimtas dvasininko titulas, jis ištremtas į Tomsko guberniją.

Apie 1870 m. Rusijos valdžia dalį parapijos katalikų (apie Vencavus, Antalieptę) vertė tapti stačiatikiais. Jiems religinius patarnavimus slapta teikdavo Dusetų kunigai. Klebonas Juozapas Rauka 1872 m. bažnyčioje panaikino dalį lenkiškų giedojimų, pamokslus sakė lietuviškai.
Klebono Antano Rumševičiaus (Dusetose nuo 1880 m.) rūpesčiu 1886–1888 m. pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia.

1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Valdžia 1911 m. neleido steigti Dusetose bibliotekos - skaityklos (slapta parapinė biblioteka įsteigta apie 1890 m.). Bažnyčios varpai 1915 m. išvežti į Rusiją.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą klebonavęs kanauninkas Petras Strelčiūnas parašė parapijos istoriją (išspausdinta 1931 m.). Jo iniciatyva 1931 m. Vladas Čižauskas išdažė bažnyčią. Klebonaujant Juozapui Laurenčikui (1885–1960; 1949–1955 m. kalintas), 1939 m. pastatyta parapijos salė (1940 m. nusavinta). Po Antrojo pasaulinio karo Dusetose gyveno altarista Mykolas Bergenis (1888–1980), Solovkų ir Butyrkų kalinys (1933 m. grįžo į Lietuvą; palaidotas Dusetų bažnyčios šventoriuje).

(iš Wikipedijos)

[Almis]

Varpinė






Šventorius

[Almis]

2013 06 23

Antazavės Boleslovo Kontrimo koplyčia

Antazavės kaimo senųjų kapinių viduryje yra Boleslovo Kontrimavičiaus pastatyta akmeninė koplyčia (1877 metais). Jis tarnavo Rusijoje, o grįžęs gyveno Šniukštų kaime Antazavės parapijoje.
Ypatingomis progomis ir dabar koplyčioje aukojamos mišios.
Netoli koplyčios yra Antazavės dvarininkų kapai.Čia palaidota Liudvika Pliateraitė-Ledochovskaja, dvarininkų Ropų dinastijos palikuonys.
Šalia koplyčios yra ilgamečio Antazavės klebono Mykolo Velžeskio kapas.

(iš http://www.vipt.lt/cms/app?service=e.../index&sp=4770)

[Almis]

2013 06 23

Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia

Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia stovi Antazavės kaime, 10 km į šiaurės rytus nuo Dusetų. Turi baroko architektūros bruožų. Bažnyčia, varpinė ir vartai – architektūros paminklas, saugomas valstybės. Medinė, tąšytų rąstų, pastatyta nenaudojant vinių.

Spėjama, kad dar 1749 m. grafai Pliateriai galėję pasistatyti Dievo Motinos koplyčią. 1780 m. pastačius naujus dvaro rūmus ir juose įkūrus koplyčią, senoji tapo nereikalinga. Dvaro koplyčia Antazavėje minima 1782 m. Tačiau koplyčios aptarnavo tik dvarą, o valstiečiai lankydavosi Dusetų, Kriaunų ir Obelių bažnyčiose. Koplyčią retkarčiais aptarnaudavo Dusetų kunigai.

Tai, kad netolimoje Aleksandravėlėje buvo leista steigti parapiją ir statytį bažnyčią, priskiriant jai ir Antazavės dvarą su kaimais, ypač nepatiko grafienei, dvaro savininkei Kunigundai Valavičiūtei-Pliaterienei, kurios pastangomis 1789 m. spalio 22 d. popiežiaus nuncijus pripažino tiek Aleksandravėlės, tiek ir Antazavės parapines teises, o taip pat leido statyti Antazavės bažnyčią. Bažnyčia pastatyta 1794 m. Dvaras bažnyčiai paskyrė 3 dešimtinių žemės sklypą. Jame pastatyti ūkiniai pastatai, medinė klebonija.
1827 m. išmūryta šventoriaus tvora. Greičiausiai tuo metu pastatyta mūrinė varpinė. XIX a. viduryje parapijai priklausė 40 dešimtinių žemės. 1908–1911 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės ir „Saulės" draugijų skyriai.

1910 m. bažnyčia restauruota. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai bažnyčioje įsirengė karinę ligoninę (pamaldos laikytos kapinių koplyčioje). Į Rusiją išvežti 4 varpai. Tarpukariu įsigytas 1 varpas.

1922 m. parceliuojant Antazavės dvaro sodybą bažnyčiai duota 37 ha žemės. 1939 m. remontuota šventoriaus mūrinė tvora. Tada panaikintos sunykusios Kryžiaus kelio stočių koplytėlės (statytos 1889 m.). Bažnyčios sienos 1941 m. suveržtos ir ištiesintos, įdėti nauji pilioriai, pakeistos supuvusios dalys. 1943 m. suremontuoti šventoriaus vartai.

Bažnyčia turi baroko architektūros bruožų, bazilikinė, kryžminio plano, su trisiene apside, dvibokštė, su bokšteliais. Vidus 3 navų, įrengti 3 altoriai. Prie šventoriaus tvoros glaudžiasi akmenų mūro varpinė (1827 m.). Šventoriuje palaidotas nuo 1963 m. Antazavėje klebonavęs Antanas Mikulėnas (1919–1986).

Varpinė ir šventoriaus vartai yra (1889 m., mūriniai) architektūros paminklai.

(iš Wikipedijos)

[Almis]

Varpinė




Vartai




Šventoriuje

[Almis]

2013 06 23

Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia stovi Avilių kaime, 15 km į vakarus nuo Zarasų. Liaudies architektūros formų.

Vienas iš kunigaikščių Giedraičių 1712 m. Avilių kapinėse pastatė medinę koplyčią, kuri priklausė Dusetų parapijai. 1744 m. ją aptarnavo čia apsigyvenę vienuoliai pijorai. 1794 m. Aviliai priskirti Antazavės parapijai.

1812–1818 m. Avilių dvaro savininkė Gertrūda Kaminskienė dabartinės bažnyčios vietoje pastatė naują koplyčia. Vincentas Belikovičius 1815 m. prašė Vilniaus vyskupo leisti Aviliuose laikyti pamaldas (koplyčią jis suremontavęs).

Kunigas L. Misevičius, gavęs iš Vencavų dvarininkų Kruvičių paramos, 1875 m. koplyčią pertvarkė į bažnyčią. Iš abiejų pusių buvo pristatyta po zakristiją, pastatas pailgintas. Kunigas Juozapas Laniauskas 1891 m. apmūrijo šventorių ir kapines. Aviliuose 27 metus kunigavo Mykolas Petrauskas. Filtalistas Stanislovas Žilys 1930–1932 m. perdengė bažnyčią, suremontavo pastatus. Plieninį varpą bažnyčiai 1930 m. paaukojo parapijiečiai Trapnauskai. Avilių administratorius Izidorius Puriuškis (1910–1989) 1949 m. ištremtas į Karagandą (į Lietuvą grįžo 1956 m.).

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano (24,5×16,5 m), su bokšteliu. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

(iš Wikipedijos)



















Varpinė