O tas pastatas Liubarto gatvėje - mečetė ??
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[LT] Kenesos, karaimų maldos namai
Collapse
X
-
-
Ariella
Parašė arsiakas Rodyti pranešimąO tas pastatas Liubarto gatvėje - mečetė ??
Tai karaimų kenesa.
http://www.vilnius.skynet.lt/hramy2.html
Comment
-
Seniausia Lietuvos kenesa yra Trakuose, Karaimų g.30. Pirmoji kenesa čia buvo pastatyta dar XV a. Kadangi pastatas, kaip ir dabar, buvo medinis, jis ne kartą buvo sudegęs. XIX a.pab.-XX a.pr. pastatas rekonstruotas pagal architekto Michailo Prozorovo projektą. 1997 metais Trakų kenesa buvo restauruota pirmą kartą po karo pagal paskutinės rekonstrukcijos projektą.
http://daugenis.mch.mii.lt/karaimai/religija1.htm
2008-05-14
Comment
-
Naujausia Lietuvoje yra Vilniaus kenesa (Liubarto g. 6). Jos statyba pagal architekto M.Prozorovo projektą buvo pradėta 1911 metais. Tų pačių metų spalio 30 d. buvo pašventintas kertinis akmuo. Po dvejų metų iškilo sienos ir buvo uždengtas stogas. Prasidėjęs karas nutraukė apdailos darbus, kurie galėjo būti atnaujinti tik 1921 m. Po dviejų metų, 1923 m. rugsėjo 9 d. kenesa buvo pašventinta. Brolių Lopatto labdaringos veiklos dėka šalia kenesos tais pačiais metais išaugo bendruomenės namai.
1949 m. Religinių kultų tarybos prie buvusios SSSR Ministrų tarybos sprendimu Vilniaus kenesa buvo uždaryta. Per tuos 40 metų, kai kenesa buvo nacionalizuota, joje iš pradžių buvo įsikūręs kažkoks trestas, vėliau - geodezijos tarnybos archyvas, gyveno žmonės. 1989 m. Vilniaus kenesa vėl tapo karaimų religinės bendruomenės nuosavybe, 1993 m., po penkerių metų remonto buvo atšventinta.
http://daugenis.mch.mii.lt/karaimai/religija1.htm
2008-01-08
Comment
-
Kiek man žinoma karaimų tikėjimas artimesnis judėjams, nei musulmonams. Žinau, kad jie vadovaujasi Senuoju Testamentu, o ne Koranu.
na, neginčiju dėl savo tautinio ir geografinio panašumo jie gal ir artimesni turkams, bet taip jau yra kad Senasis Testamentas yra jų Šv. Raštas. O kur Šv. Raštas - ten ir tikėjimas.
Tad gal nekorektiška juos gretinti su musulmonais?
Kitas dalykas - bažnyčių skirstymas pagal rajonus. Gal korektiškiau būtų skirstyti pagal arkivyskupijas ir dekanatus.
Kaip ten bebūtų valstybė su bažnyčiomis turi kur kas mažiau santykio ir rūpesčio nei arkivyskupijos.
Suprantu, kad gal šaukštai po pietų.. Antruoju atveju. O pirmuoju - supyks koks musulmonas ant Jūsų.
Comment
-
Kiek man žinoma karaimų tikėjimas artimesnis judėjams, nei musulmonams. Žinau, kad jie vadovaujasi Senuoju Testamentu, o ne Koranu.
na, neginčiju dėl savo tautinio ir geografinio panašumo jie gal ir artimesni turkams, bet taip jau yra kad Senasis Testamentas yra jų Šv. Raštas. O kur Šv. Raštas - ten ir tikėjimas.
Tad gal nekorektiška juos gretinti su musulmonais?
Kitas dalykas - bažnyčių skirstymas pagal rajonus. Gal korektiškiau būtų skirstyti pagal arkivyskupijas ir dekanatus.
Kaip ten bebūtų valstybė su bažnyčiomis turi kur kas mažiau santykio ir rūpesčio nei arkivyskupijos.
Suprantu, kad gal šaukštai po pietų.. Antruoju atveju. O pirmuoju - supyks koks musulmonas ant Jūsų.
Comment
-
Parašė Skraiduolis Rodyti pranešimąKiek man žinoma karaimų tikėjimas artimesnis judėjams, nei musulmonams.
Visa sakralinė architektūra buvo vienoje temoje gana ilgą laiką.
Sinagogos - visą Lietuvą apimantis kultūros paveldas, kurio nežinome ir bus įdomu pamatyti tai, kas neatrasta.
Medžiagos atskiroms temoms apie musulmonų ir karaimų architektūrą kol kas mažoka.
Kol kas tegul būna taip kaip yra, o vėliau bus galima išskirti temas.
Comment
-
Truputis informacijos apie karaimus Lietuvoje ir jų tikėjimą
Tautinių mažumų religinės konfesijos Lietuvoje
Rita Šerpytytė, Andrius Navickas
Lietuvos karaimai. Karaimai į Lietuvą pateko dar XIV a. pabaigoje. Pagal įsigaliojusią tradiciją manoma, kad po vieno žygio į Aukso ordos stepes Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas parsivežė kelis šimtus karaimų šeimų. Ilgą laiką karaimai buvo kompaktiškai apgyvendinti Trakuose. Vėliau karaimų gyvenvietės išplito Biržuose, Naujamiestyje, Pasvalyje, Panevėžyje. Tačiau Trakų miestas visuomet išliko karaimų centru Lietuvoje.
Lietuvos statistikos departamentas nustatė, kad 1997 metais Lietuvoje gyveno 257 karaimų tautybės žmonės, iš jų 32 vaikai iki 16 metų. Taigi galima teigti, kad karaimų Lietuvoje nuolat mažėja. 1959 metais būta 423, o 1979 metais – 352 karaimai. Taip pat paaiškėjo, kad dauguma karaimų šiandien gyvena ne Trakuose (65 asmenys), bet Vilniuje – 138. Lietuvos karaimai išpažįsta karaizmo religiją. Pastaroji glaudžiai susijusi su Senuoju Testamentu, kuris pripažįstamas vieninteliu šventraščiu. Karaizmas autoritetingais nepripažįsta ne tik jokių kitų šventraščių, bet taip pat ir jokių komentarų, kiekvienas tikintis karaimas turi pats bandyti suprasti ir interpretuoti Senąjį Testamentą. Karaizmo religinė doktrina, nors ir nepripažįsta Korano autoriteto, tačiau dėl istorinių aplinkybių buvo stipriai įtakota islamo.
Pirmoji karaimų šventykla (kenesa) Lietuvoje buvo pastatyta XV amžiuje Trakuose, vėliau savo kenesas pasistatė ir kitos karaimų bendruomenės, tačiau sovietinės okupacijos metais visos jos buvo uždarytos bei nacionalizuotos. Apskritai sovietmetis labai skaudžiai palietė Lietuvos karaimų bendruomenę, sutraukė religinius jos saitus, kuriuos šiandien bandoma atkurti. Kaip ir Lietuvos totoriai, karaimai šiandien susiduria su didelės asimiliacijos į Lietuvos kultūrą padariniais. 1989 m. karaimams buvo gražinta Vilniaus kenesa (pašventinta tik 1993 m.). Šiuo metu Lietuvos karaimai yra atkūrę 3 bendruomenes, turi dvi kenesas.
Comment
-
Parašė Skraiduolis Rodyti pranešimąKiek man žinoma karaimų tikėjimas artimesnis judėjams, nei musulmonams. Žinau, kad jie vadovaujasi Senuoju Testamentu, o ne Koranu.
Tad gal nekorektiška juos gretinti su musulmonais?
Karaimų maldos namų nuotraukos iškeltos į atskirą temą Kenesos, karaimų maldos namai
Comment
-
Žvėryno karaimų kenesos interjeras
Žvėryno bendruomenės šventės metu, maždaug prieš mėnesį, trumpam visuomenei buvo atidaryta Žvėryno karaimų kenesa. Gaila, savo fotoaparatą buvau atidavęs remontuoti, tad teko suktis su sena muiline. Bet šiokių tokių kadrų bendram vidaus vaizdui perteikti pavyko išspausti. Ši kenesa yra veikianti, 1990-1993 m. restauruota ir grąžinta karaimų bendruomenei. Kiek žinau, tarybiniais laikais ten net komunalinio buto būta, tačiau nemažai interjero išliko ir buvo restauruota: krosnys, lipdiniai, ornamentai, langai ir pan. Pačiam vaikystėje ten teko daug kartų lankytis restauracijos metu, bet kaip atrodo pabaigta, taip ir nemačiau. Tad buvo labai įdomu ten apsilankyti beveik po dvidešimties metų pertraukos ir pamatyti, kaip kenesa viduje atrodo pabaigus remontą
Bendras vidaus vaizdas
Virš durų balkonas su dirbtinio žalio marmuro tvorele
"Artimųjų rytų" stiliaus langai su smulkiais vitražais:
Aplink "altorių" taip pat dirbtinio žalsvo marmuro kolonos
Viena iš dviejų baltų krosnių:
Paskutinis taisė Godo; 2010.10.14, 12:57.
Comment
-
Panevėžio karaimų kinėsė. 1931 m.
Panevėžio karaimų kinėsė. Apie 1939 m. L.Greiserio nuotrauka
Nežinau kada pastatyta medinė karaimų kinėsė, pastatas stovėjo Sodų gatvėje. 1938 - 1939 m. pastatas rekonstruotas į mūrinį. Atnaujinta kinėsė neilgam tapo traukos centru, bendruomenė mažėjo, laikui bėgant nebeliko ir šventiko. Kulto pastatas tapo nebenaudojamas. 1952 m. miesto valdžios sprendimu kinėsė buvo uždaryta ir perduota miesto bibliotekai, o 1970 m. rengiantis statyti gyvenamuosius namus Ramygalos gatvėje, ji nugriauta.
Informacija iš knygelės Iš Panevėžio Praeities - Kultūros paveldas. 2010 m.
Comment
Comment