[LT] Lietuvos kapinės

[andriuuus]

Svėdasų kaimo kapinės

[Vidma]

Panevėžio senosios kapinės Lekų puslapiuose.

Poniewież (Paneveżys) - Litwa

WYSZUKIWARKA GENO-GRAFICZNA

[Beniux]

Paežerių kapinės (Vilkaviškio savivaldybė, Pilviškių seniūnija). Kapinaitėse palaidota knygnešys ir visuomenės veikėjas Juozas Rimša (skulptoriaus brolis), JAV lietuvių veikėjas Antanas Petrika, Vinco Kudirkos ir Antano Kriščiukaičio tėvai (pastarosios dvi nuotraukos čia pateikiamos).

Radau keletą įdomesnių paminklinių akmenų ar kryžių, tai juos ir įamžinau.

[Beniux]

Šunskų miestelio kapinėse (Marijampolės saviv.):


Mokytojų "tėvo" Tomo Ferdinando Žilinsko kapas. Paminklinės kompozicijos autorius - Juozas Pautienius (1900 - 1978). Paminklas iškilo 1925 m. Veiverių mokytojų seminarijos auklėtinių lėšomis.






Kunigo Simano Varkalos kapo paminklas. Pagamintas 1891 m. Godinskio (dar Gudynskio), molio dirbinių fabrike. Taip yra paaiškinimas metų neatitikimas tarp kunigo mirites ir paminklo sukūrimo. Tokiuose fabrikėliuose buvo iš anksto prigaminta klasikinių statulų kunigų kapams įamžinti. Belikdavo tik užrašą pagaminti. Todėl nereikia galvoti, kad pirmiau statė paminklus, o po to laidodavo ...
Menotyrininkams reikėtų atkreipti dėmesį į profesionaliai sukomponuotą žalvario bareljefą, kurį XX a. pradžioje sukūrė kažkuris garsus lietuvių skulptorius. Iš braižo įtarčiau, kad tai P. Rimšos darbas. Pastarasis plačiai "prasisuko" tų apylinkių kapinaitėse.








Kunigo Jurgio Kudirkos paminklinis kryžius. Fotografavau iliuostruoti, kad tuomet bažnytkaimis turėjo Šumsko vardą. Jo brolio bei kunigo Simono Kudirkos kapas yra vienas seniausių išlikusių kapų ir datuotinas 1875 m.






Knygnešių šeimos Kačergių kapas. Garsiausias iš jų - Juozas - palaidotas Marijampolės kapinėse. Įspūdingos architektūros mūrinis gyvenamasis namas ir dabar stovi pašešupyje, Tursučių kaime. Svečiai nepageidautini. Nuotrauką turiu, bet dėl tam tikrų aplinkybių pažadėjau neviešinti.

[Romas]

Pociūnėlių (Radviliškio r.) kapinės bažnyčios šventoriuje

[Zorro]

Paberžės (Vilniaus r.) kapinės.

[Sefas210]

Degučių kaimo kapinės, Kazlų Rūdos sav.


Paminklas žuvusiems patizanams.

[Sefas210]

Višakio Rūdos kaimo kapinės prie šaltinėlio.
Išlikes tik vienas antkapis.






Palaidotas paskutinis žmogus 1951m.

[Civis]

Artėjant Vėlinėms, atmintyje išplaukė tokia reminiscencija. Važiuojantys keliu Utena-Kupiškis pusiaukelėje tarp Vyžuonų ir Svėdasų dar prieš kelerius metus išvysdavo savotiškai įdomius mažų Šventupio (Anykščių r.) kapinaičių vartus su memento mori prasmės užrašu. Kartu su tvora žemyn svyrantys vartai vis patraukdavo dėmesį: nufotografavau juos 2007 m. rugsėjį. Neilgai trukus, po pusmečio, 2008 kovo mėnesį vartai su fasadine tvoros dalimi nuvirto ir buvo sunaikinti. Ne kažin kokia meninė vertybė, bet vis tik gaila...

Foto 2007 09

[Sefas210]

Opšrūtų kaimo vokiečių kapinės, Vilkaviškio sav.

1996 m. įtrauktos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą

[Romas]

Karveliškių kapinės

Foto 2012.01.28

Ilsėkitės ramybėje...

[Beniux]

Senosios Marijampolės kapinės, buvusios tarp Alyvų ir A. Civinsko gatvių. Veikė 1758 - 1850 m. Tai antrosios pagal senumą krikščioniškos miesto kapinės, o naujesnių yra dar dvejos.

2014 m. spalio 9 d. sutvarkytoje teritorijoje atidengtas atminties paminklas, kurio autorius - skulptorius Julius Narušis (matyti pirmoje nuotraukoje dešinėje).

[Romas]

Vilkijos kapinės

[Tylus]

Evangelikų kapinės Veliuonoje.

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[algirdas a. bireta]

Akmenės rajonas
Istoriko Simono Daukanto (1793-1864) kapas Papilės kapinėse, foto-2009

Simonui Daukantui pirmieji du antkapiniai paminklai - paprastos akmeninės plokštės su įrašais - buvo pagaminti ir pastatyti kun. Ignoto Vaišvilos rūpesčiu. Pirmasis S. Daukanto paminklas esą buvęs paties I. Vaišvilos nukaltas. Jis ilgą laiką išgulėjo šalia kitos, 1884 m. Rygoje pagamintos didelės antkapio plokštės, esančios iki šiol ant S. Daukanto kapo. Laikui bėgant, Simono Daukanto kapas buvo apleistas. 1923 m. gruodį Papilės Simono Daukanto knygyno - skaityklos valdybos nariai (pirmininkas J. Šiuša, sekretorius P. Šliauteris, nariai J. Šliauteris ir L. Mockaitė) „Lietuvoje" paskelbė kreipimąsi į visuomenę, kuriame teigė, jog „lietuvių tauta privalo pastatyti Simonui Daukantui monumentalį paminklą, kuris būtų simboliu tautos vienybės..." Pažymėdami, jog retai kas lanko S. Daukanto apleistą kapą, valdybos nariai pranešė, kad Šiaulių apskrities valdyba pirmoji supratusi ir dar 1924 metų biudžeto sąmaton įtraukusi 7 tūkst. litų S. Daukanto kapui atnaujinti, akmeniui restauruoti bei paminklui pastatyti". Diskutuojant dėl paminklo projektų, 1925 m. liepos 14 d. šiaulietis Antanas Raudonis pasiūlė Šiaulių savivaldybei savo sukurtą paminklą pastatyti ant S. Daukanto kapo. Jis buvo iškaltas iš akmens, simbolizavo tuo metu paplitusį nulaužto ąžuolo kamieną. A. Raudonis paminklą dovanojo (aukojo), tačiau norėjo, jog jis apskrities valdybos lėšomis būtų nugabentas į Papilę, sutvarkytas kapas, padaryti akmens stulpai, grandinės. Šiaulių savivaldybei sutikus A. Raudonio paminklas buvo nuvežtas į Papilę ir ant S. Daukanto kapo pastatytas dar 1925 m. Darbus prižiūrėjo Šiaulių miesto inžinierius architektas Karolis Reisonas. Statant paminklą, pirmoji (1864 m.) akmens plokštė buvo nugabenta į Kauno karo muziejų ir padėta prie S. Daukanto paminklinio biusto.
A. Raudonio sukurtame paminkle, ąžuolo kamiene, yra įrašas: „Simanui Daukantui. Iki visuomenė pastatys paminklą, atitinkamą nuveiktiems Tavimi darbams, Tavo atminčiai skiriu šį savo rankų darbo paminklą A. Raudonis" (iš "Papilės krašto")