Alytaus Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus kapinės
Iš gatvės pusės prie įėjimo į šventorių stovi paminklas. Manau, statytas šiais laikais (nuo 1988 m.), nes jį puošia angelas ir gediminaičių stulpai
Įėjus pro vartus matosi seni, bet įdomūs antkapiniai paminklai
Pastarojo paminklo postamente matosi statytojo "reklama"
1999 metais pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę
Alytaus burmistro Mamerto Žilinsko antkapis ( dešinėje )
Nuo 1929 m. M. Žilinskas dirbo Alytaus ir Trakų apskričių revizoriumi, 1931-1934 m. išrinktas miesto burmistru. Iš šešių Alytaus tarpukario burmistrų buvo ne tik pats elegantiškiausias burmistras, bet ir pasižymėjo veiklumu rūpindamasis miesto gerove. Jo veiklą nutraukė ūmus šiltinės protrūkis mieste, nuo kurio 1934 metų gruodžio 14 dieną keturiasdešimt ketverių M. Žilinskas ir mirė
M.Žilinsko laidotuvės Angelų Sargų bažnyčioje
Čia gal koks mirtie garbinimo fetišas buvo užsilikęs nuo pagonybės, nes ir darželių sodinimas kapinėse nyksta (ir tai daro, toli gražu, ne tik emigrantai).
Kapų priežiūra tokia buvo dėl to, kad tiesiog nelabai buvo ką veikti laisvalaikiu po darbų, tai kapų tvarkymas paįvairina rutiną. Dabar kai yra visokių veiklų, daugiau pinigų, kapų priežiūra tampa po truputį tampa našta. Nesinori tiek skirti laiko kapų lankymui ir priežiūrai. Tai turbūt išeinanti tradicija kartu su kūdikių bumo ir šiek tiek ankstyvos gen x karta (gimę iki maždaug 1970 m.).
Kapų priežiūra tokia buvo dėl to, kad tiesiog nelabai buvo ką veikti laisvalaikiu po darbų, tai kapų tvarkymas paįvairina rutiną. Dabar kai yra visokių veiklų, daugiau pinigų, kapų priežiūra tampa po truputį tampa našta. Nesinori tiek skirti laiko kapų lankymui ir priežiūrai. Tai turbūt išeinanti tradicija kartu su kūdikių bumo ir šiek tiek ankstyvos gen x karta (gimę iki maždaug 1970 m.).
Paspekuliuosiu šiek tiek. Turiu įtarimą, kad nuo 196x pabaigos Lietuvoje suklestėjęs ir dabar ko gero nykstantis kapų priežiūros kultas (būtent kultas, o ne pats pagarbus požiūris į artimųjų kapus) turėjo dar ir tokią priežastį: pradėjęs tuo laikotarpiu reikštis ir vis stiprėjęs skirtumas tarp vidutinės moterų ir vyrų gyvenimo trukmės. Kuris buvo priėjęs iki tokio lyg ir civilizuotam pasauliui absurdo, kaip vidutinis vyrų gyvenimo trukmės mažėjimas 198x metais (Lietuvoj kiek ten ar ne iki 62 metų buvo sumažėjusi vyrų gyvenimo trukmė, o Rusijoje išvis iki 57-58 metų kaip Afrikos šalyse). Baisu pagalvoti, kad vos ne masiškai našlėmis tapdavo 55-58 metų moterys. O tai dar buvo moterys, kurios turėjo dar labai stipriai įskiepytą (čia dar iš priešsovietinių laikų atėjęs dalykas) jausmą, kad jų pareiga - rūpintis vyru visur ir visada (dalykas ypatingai kenkęs visų pirma tų laikų vyrams).
Čia gal koks mirtie garbinimo fetišas buvo užsilikęs nuo pagonybės, nes ir darželių sodinimas kapinėse nyksta (ir tai daro, toli gražu, ne tik emigrantai).
Kapų tvarkymas eina paprastėjimo linkme. Kiek prisimenu:
90-ieji - darželiai visokiausių gėlių ir krūmų, su kuriais daug darbo.
2000-eji - veja per visą kapą, tik nedidelis plotelis gėlių. Veją reikėjo reguliariai nupjauti.
2010-ieji - išpylimas skalda. Vejos pjauti jau nebereikia, bet iš akmenukų sudėtinga išrinkti visokius prikritusius lapus. Paliekamas mažas simboliškas plotelis gėlėms.
Dabar - vis dažniau dengiamos plokštės per visą kapą. Priežiūra visai paprasta - nušlavei ir nuplovei.
Kapų tvarkymas eina paprastėjimo linkme. Kiek prisimenu:
Dabar - vis dažniau dengiamos plokštės per visą kapą. Priežiūra visai paprasta - nušlavei ir nuplovei.
Dabar mūsų kapai vis labiau primena itališkus, prancūziškus..., net iš labai senų laikų - XVIII a.
Nu blyn, darželius atsimenu, bet žolės plotų? Kur čia taip darydavo? Ir kaip ją pjauti? Su kažkokiomis žirklėmis?
Bent rytinėje Lietuvoje, apie 2005 - 2010 metus buvo masinis dalykas. Pjaudavo su tokiomis stumdomomis mechaninėmis žoliapjovėmis, būdavo netinginčių ir žirklėmis kirpti. Paskui šita mada išnyko, nes liaudis pervargo nuo priežiūros, geriau skalda - nereikia žolės pjauti. O paskui kai pavargo nuo lapų rinkimo iš skaldos, pradėjo dengti plokštėmis.
Bent rytinėje Lietuvoje, apie 2005 - 2010 metus buvo masinis dalykas. Pjaudavo su tokiomis stumdomomis mechaninėmis žoliapjovėmis, būdavo netinginčių ir žirklėmis kirpti. Paskui šita mada išnyko, nes liaudis pervargo nuo priežiūros, geriau skalda - nereikia žolės pjauti. O paskui kai pavargo nuo lapų rinkimo iš skaldos, pradėjo dengti plokštėmis.
dabar puikus laikas mados sugrįžimui - veją pjaus robotas, nereikės rūpintis
Comment