[LT] Lietuvos kapinės

[algirdas a. bireta]

Alytaus Angelų Sargų kapinės, foto-2008




Įžymaus skulptoriaus (Gedimino paminklo Vilniuje autoriaus) Vytauto Kašubos (1915-1997) sukurtas Teofilės Rėklaitienės antkapinis paminklas

[algirdas a. bireta]

Kavarsko kapinėse, Anykščių r.








Buvusios kapinių koplyčios vieta

[algirdas a. bireta]

Svėdasų kapinėse, Anykščių r.


Rašytojo svėdasiškio Juozo Tumo-Vaižganto tėvų kapas

[algirdas a. bireta]

Biržų rajonas, Deikiškių kapinės




Rašytojo, poeto Vinco Mykolaičio-Putino žmonos Emilijos Kvedaraitės kapas. 1935 m., dar būdamas kunigu poetas slaptai vedė (Latvijoje) ir po to, kilus skandalui, atsisakė kunigystės.

[algirdas a. bireta]

Kauno rajonas
Vandžiogalos kapinėse, foto-2009






Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo senelio kapas

[algirdas a. bireta]

Šėtos kapinėse, Kėdainių r.

[algirdas a. bireta]

Kėdainių rajonas
Paminklas Povilui Lukšiui Taučiūnų laukuose, 1929 m., architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis






Tėvo Stanislovo kapas Paberžės bažnyčios šventoriuje


Šventybrastis
Šioje bažnyčioje buvo pakrikštytas Česlovas Milošas


Česlovo Milošo protėvių iš motinos pusės Siručių giminės kapas

[algirdas a. bireta]

Kiaunorių kapinėse, Kelmės r.

[algirdas a. bireta]

Kelmės rajonas
Pašiaušės kapinaitėse. Kadaise (XVII a.) Pašiaušė garsėjo Jėzuitų kolegija ir puošnia mūrine bažnyčia. XIX a. kolegijos pastatas ir bažnyčia buvo išardyti, o plytos panaudotos Šiaulių gimnazijos statybai. Iš praeities didybės nebeliko jokių pėdsakų...




Šilo Pavėžupio kapinaitėse.
Čia buvo laidojami Šilo Pavėžupio dvarininkai, Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Putvio giminės

[algirdas a. bireta]

Gargždų kapinės, Klaipėdos r.

[algirdas a. bireta]

Kupiškio rajonas
Suomijos šaulių (220 žm.), tarnavusių Rusijos armijoje ir 1855 m. išmirusių nuo šiltinės,
kapavietė Švedukalnyje (netoli Skapiškio)


Kupiškio kapinės

[algirdas a. bireta]

Mažeikių rajonas
Dvarininko, medicinos daktaro, laisvamanio Boleslovo Kauno-Kauneckio (1864-1936) mauzoliejus netoli Bugenių (laukuose)






Pikelių kapinės

[algirdas a. bireta]

Grūstės kapinės




Meistro Stepono Gailiaus-Gailevičiaus (1815-1885) gamybos antkapinis kryžius, 1882 m.

[algirdas a. bireta]

Ukrinų kapinės
Dar keli meistro Stepo Gailiaus-Gailevičiaus darbai

[algirdas a. bireta]

Neringa. Senosios Nidos kapinės

[algirdas a. bireta]

Naujosios Nidos kapinės

[algirdas a. bireta]

Juodkrantės kapinėse

[algirdas a. bireta]

In memory tragiškai žuvusiam skulptoriui Rimantui Dauginčiui
Parnidžio kopose
Rimantas Daugintis (1944-1990) susidegino prie Sovietų Sąjungos ir Vengrijos sienos protestuodamas prieš okupaciją (pasieniečiai neišleido į Budapešte rengiamą jo personalinę parodą). "Buvo 1990 m. gegužės 19 d. Vengrijoje, kurios pasienyje su TSRS įvyko skaudus politinis incidentas. Neseniai paskelbtos Lietuvos valstybės pilietis Rimantas tapo gyvu laisvės fakelu. Mirė dvi dienos iki sukaks keturiasdešimt šešeri" (iš Bernardinų).

[algirdas a. bireta]

Rozalimo kapinės, Pakruojo r.

[algirdas a. bireta]

Palanga
Krikštai Žemaičių kalnelyje, Birutės parke, žymintys senosios gyvenvietės, o vėliau čia buvusių kapinaičių vietą; foto-2013

Krikštas – antkapinis paminklas (smulkiosios architektūros rūšis). Tai viena iš pačių seniausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Krikštai daryti iš medžio, puošti kiaurapjūviu.
Vienas seniausių memorialinių paminklų Lietuvoje. Pirmąkart paminėti XVI a. Krikštai labiausiai buvo paplitę Mažojoje Lietuvoje: Kuršių Nerijoje ir Nemuno žemupio teritorijoje. Dažniausiai statė Prūsijos lietuviai protestantai.
Statyti mirusiojo kojūgalyje, todėl simbolizuoja kelią, kuriuo vėlė žengia į amžinybę.[1] Neaukšti, retai viršija vieną metrą, dažniausiai profiliuoto silueto (vyrų krikštuose būdavo išpjaustomi žirgų galvų, augalų bei paukščių, o moterų šalia paukščių dažnai sutinkami augalų ir širdies motyvai), paprastai simetriškos kompozicijos. Kartais paįvairinami geometriniais ornamentais (kiaurapjūvio ar polichromijos technika). Krikštai daryti iš ąžuolo, beržo, uosio, klevo – vyrų kapams, drebulės, eglės, liepos, pušies – moterų kapams. Buvo nudažomi viena kuria – mėlyna, geltona, raudona, žalia – spalva.
XIX a. atsirado kitokios formos krikštas – žemas kryžiaus pavidalo stulpas, šonuose skliaustas lentelėmis.
Panašių į krikštą objektų būta Latvijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje.
Šiais laikais krikštai statomi ant įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų kapų kaip pagarbos ženklas.
(iš Vikipedijos)