Skapiškio parapinė mūrinė bažnyčia buvo seniausia šiaurės rytų Lietuvoje. Pirmą kartą paminėta 1519 metais, vienais duomenimis ji sumuryta 1555 m. 1760-1761 m. parapinei bažnyčiai reikėjo didelio remonto. 1830 m.stovėjo kiauru stogu, nukritusiu tinku. Šalia vietoj medinės 1841 m. iškilo mūrinė varpinė. 1858 m. buvusiai dominikonų bažnyčiai suteiktas parapijos statusas. Senoji virto kapinių koplyčia, buvo apleista ir ilgainiui ėmė griūti.
Per 1-ajį pasaulinį karą vokiečiai pastate dar rodė filmus ir tik vėliau jiems įsakius vietos žmonės bažnyčią nugriovė, jos medžiaga panaudota gatvėms grįsti. Liko tik varpinė.
Sprendžiant iš bažnyčios griuvėsių vaizdo kuriame vaizduojama bažnyčios apsidė XVI a. iškilęs pastatas buvo gotikinės ir renesansinės architekturos.
A.Miškiniui buvo žinoma tik ši fotografija vaizduojanti jau beje tik griuvėsius. Apie 1915 m.
Varpinės griuvėsiai. 1962 m.
Varpinė. 2000 m.
Informacija iš A.Miškinio knygos Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai
Skapiškis. Šv. Lauryno kankinio bažnyčios griuvėsiai. Apie 1916 m.
ebay.de
1555 m. fundaciniu aktu Stanislovas Ožakas Skopas bažnyčiai iš savo Skapiškio-Mituvos dvaro užrašė 39 valakus Bajoriškiuose, 6 valakus Biliūnuose ir kitose žemėse, 9 valakus Skapiškyje prie bažnyčios. Kada bažnyčia gavo Šv. Lauryno kankinio titulą, nėra žinoma. Bažnyčia buvo mūrinė, gotikinio stiliaus (iš šios nuotraukos galima spręsti, kad pastatas buvo statytas gotikiniu stiliumi, tik vėliau perstatytas ir rekonstruotas). Apie XVI-XVII a. I pusę Skapiškio bažnyčią perėmė protestantai - arijonai. Per XVII a. vidurio karus bažnyčia labai nukentėjo. 1678 m. bažnyčią atnaujino Ukmergės pilies raštininkas Felicijonas Ožakas Skopas. 1830 m. minima, kad bažnyčios mūrai labai tvirti, bet stogas kiauras, byra tinkas. 1858 m. į buvusią dominikonų vienuolyno Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčią iš apleistos ir didelio remonto reikalaujančios Šv. Lauryno kankinio bažnyčios perkelta didžiuma inventoriaus. Senoji Šv. Lauryno kankinio bažnyčia liko naudojama tik kaip kapinių koplyčia. 1900 m. vėl minima, kad bažnyčios sienos yra labai tvirtos, iš vidaus dažytos, lubos medinės, altoriai seni ir nepataisomi. Malksnomis dengtas stogas daugelyje vietų prakiuręs, prateka, dėl to pūva medinės konstrukcijos. Vienu metu konsistorijoje buvo iškilęs klausimas, ar bažnyčia nėra pavojinga praeiviams ir ar nereikėtų jos nugriauti. Parapijiečiai sumanymo nepalaikė, bet ir nesurado 4000 rublių sumos remontui. 1914 m. stogas vietomis buvo visiškai kiauras, o zakristijos stogas - įgriuvęs. I pasaulinio karo metais vokiečių okupacinės valdžios nurodymu (per I-ajį pasaulinį karą vokiečiai pastate dar rodė filmus ir tik vėliau, jiems įsakius, vietos žmonės bažnyčią nugriovė) senoji bažnyčia išardyta. Jos plytomis ir akmenimis išgrįstos kai kurios miestelio gatvės. Bažnyčios vietoje likusi duobė užlyginta 1936 m. Liko stovėti tik 1841 m. statyta mūrinė varpinė.
Kupiškėnų enciklopedija. (R–Ž) T. 3 Sudarytojas Vidmantas Jankauskas, 2017, puslapių: 736.
Comment