Matyt, tai vos ne privati bažnyčia, nes prie jos privažiuoti galima tik per privačią teritoriją. Mirti irgi nelabai rekomenduotina, nes kapinės pasiekiamos tik teoriškai. Man apsilankyti padėjo neblogi šunų kalbos pradmenys.
Paskutinis taisė digital; 2021.10.27, 19:30.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Deja, negaliu atsakyti į šį Laimučio klausimą, kuris ir man buvo "pasistojęs". Juozas Kamaitis labai pedantiškas žmogus ir nuotraukų nugarėles metrikuodavo: įvardindavo fotografuotiną vietovę, dieną ir net fotografavimo charakteristikas.
Nugarėlės kairiajame apatiniame kampe rašalu užrašyta 1938 - 1 - 1. Kairiajame viršutiniame kampe jau kitokiu rašalu (bet atrodo, kad tokia pat rašysena) - Kazlų Rūda.
Tai va, ir aš suabejojau, ar čia nebus užfiksuota kitos vietovės bažnyčia? Gal fotografas, vėliau metrikuodamas nuotrauką, suklydo? Manau, atsiras žmonių, kurie atpažins čia kokią kitą bažnyčią ...
Višakio Rūdos bažnyčia, pastatyta 1871 m. Dabar jos išorėje vyksta rekonstrukcijos darbai, todėl daugiau fotografavau interjerą, kurio vaizdų fotografijose iki šiol nemačiau.
Šventoriuje stovi simbolinis kapas bažnyčios statytojui, kunigui Juozui Štrimaičiui, kuris palaidotas miestelio kapinėse.
Restauratorių atidengtos sienos parodė, kad bažnyčia nėra medinė. Pagrindinį statinio karkasą rentė taip: tarp rastų eilės klodavo 3-4 plytų sluoksnius. Viršutinė dalis statyta iš medžio.
Iki Pirmojo pasaulinio karo bažnyčioje stovėjo du varpai. Vieną iš jų (nuotraukoje - dešinėje), atgabentą 1844 m., o pagamintą XVIII a. Karaliaučiuje, pavyko išsaugoti - jis laikomas miestelio muziejuje. Šį varpą I PK metais slėpė nuo vokiečių, bet nuimdami nuo laikiklių, įskėlė ir jau naudoti skambininmui negalėjo. Kitas, vienas senesnių Lietuvoje išlikusių varpų, apkeliavo kelias Sūduvos bažnyčias, ir pasiliko Višakio Rūdoje. Tikrai žinoma, kad apie 1780 m. šis varpas kabojo senojoje Griškabūdžio bažnyčioje (na, ne toje, kuri dabar stovi).
Būgnas, kuris buvo mušamas maro epidemijos "dvasioms" atbaidyti. Kitas yra saugojamas bažnyčios prieangyje ir mušamas per atlaidus. Tai bene vienintelė Sūduvos bažnyčia taip panaudojanti būgną ir dabar.
Žvakidės
Bažnyčios prieangis
Bendrasis bažnyčios vidaus vaizdas
Kitos horizontaliai orientuotos nuotraukos
Paskutinis taisė digital; 2021.10.27, 19:40.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Dabartinė Sasnavos bažnyčia pastatyta tarpukariu, 1928-1938 m. Architektas Edmundas Frykas. Senosios medinės Sasnavos bažnyčios kopija šiuo metu yra Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje
Sasnavos bažnyčia 1937
Akiras - Biržys. Lietuvos miestai ir miesteliai. Marijampolės apskritis. Kaunas - Marijampolė 1937. "Dirvos" bendrovės leidinys
geografiškai pati neapibrėžčiausia vieta Lietuvoje. Jeigu spręsti pagal eismo kelių ženklus, tai bažnyčia stovi Nemunaičių gyvenvietėje. Bažnyčia vadinasi Mindaugų vardų (apie 1922 - 1925 m. buvo madinga kaimams duoti "lietuviškus" vardus), bet stende parašyta, kad tai Kamšų kaimas. Šituose Nemunaičiuose (kur jokio Nemuno net iš lėktuvo skrydžio nepamatysi) yra tik du pastatai: bažnyčia ir dar vienas: gal buvusi klebonija, o gal mokykla. Nemunaičių vardu pavadinta mokykla yra dar kitame Mikališkių kaime. Tai va, tokie rebusai Lietuvos gaublyje
Paskutinis taisė digital; 2021.10.27, 19:46.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Bažnyčia vadinasi Mindaugų vardų (apie 1922 - 1925 m. buvo madinga kaimams duoti "lietuviškus" vardus), bet stende parašyta, kad tai Kamšų kaimas.
Mindaugai
Mindaugai (arba Mindaugiai) – vietovė Kalvarijos savivaldybėje, tarp Kamšų ir Sūsninkų. Kamšų kaimo dalis. Stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1941 m.).
Mindaugai įkurti XX a. tarpukariu, kai kilo nesutarimų tarp Kamšų ir Susninkų gyventojų, kuriam kaimui priskirtina nauja kuriamoji parapija.
Bažnyčią tik 2005 m. atstatė, o jau sugadino perspektyvas šventoriuje bet kaip prisodindami berželių ir kitokių medelių. Jau dabar bažnytėlės, net ir lapams nežaliuojant, nematyti. Saviveikla. Tiesa, kai kurie iš jų natūraliai užaugo, kai kuriuos ten sukaišiojo apie 1990 m., kai atgavome nepriklausomybę. Turės malkų bažnytėlei šildyti
Paskutinis taisė digital; 2021.10.27, 19:50.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Teatras prasideda nuo rūbinės, o bažnyčia nuo kryžiaus. Jame pažymėta, kad šioje vietoje, Marijampolėje, iškils Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčia.
Bažnyčia pašventinta 2014 m. rugsėjį. Ji pirmąkart gimė šiame amžiuje Vokietijoje, bet liko nepanaudota. Vokiečiai padovanojo marijampoliečiams. Šie išardė konstrukcijas, parsigabeno į Lietuvą ir vėl surentė. Stovi Marijampolės pakrašty, šiaurės vakariniame kampe, kairiajame Šešupės krante (arčiausiai - J. Ambrazevičiaus - Brazaičio gatvė).
Paskutinis taisė digital; 2021.10.27, 19:55.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Teatras prasideda nuo rūbinės, o bažnyčia nuo kryžiaus. Jame pažymėta, kad šioje vietoje, Marijampolėje, iškils Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčia. Atvaizdas Atvaizdas
Bažnyčia pašventinta 2014 m. rugsėjį. Ji pirmąkart gimė šiame amžiuje Vokietijoje, bet liko nepanaudota. Vokiečiai padovanojo marijampoliečiams. Šie išardė konstrukcijas, parsigabeno į Lietuvą ir vėl surentė. Stovi Marijampolės pakrašty, šiaurės vakariniame kampe, kairiajame Šešupės krante (arčiausiai - J. Ambrazevičiaus - Brazaičio gatvė). Atvaizdas
Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčia Marijampolėje
Studija: L&G projektai, 2013 m.
Autoriai: Gintautas Vieversys, Andrius Byčenkovas, Tomas Eidukevičius, Simona Vyšniauskaitė
Adresas: Mokolų k., Šunskų sen., Marijampolės sav.
Marijampolės Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios kompleksas projektuojamas svarbiausių gatvių susikirtimo ašių centre, ant kalniuko. Kompleksas susideda iš bažnyčios, koplyčios, parapijos namų pastatų. Architektūra paprasta, tradicinių formų, „aprengta“ šiuolaikiniu rūbu
Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia. 1901 m. pastatyta kaip stačiatikių cerkvė Rusijos armijos kariams, 1924 m. pertvarkyta į katalikų bažnyčią, foto-2014
Comment