[†] Buv. Marijampolės r. bažnyčios (Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos sav.)

[Beniux]

Riečių bažnyčia

[Beniux]

Plioplių koplyčia

[Beniux]

Jūrės miestelio Dievo gailestingumo koplyčia.

Jūrėje bažnyčią planuota pastatyti dar prieš karą. Tada jos statyba pradėjo rūpintis veiklus vietinis šaulių būrys. 1937 metais būsimai bažnyčiai paskirtas žemės sklypas turgavietės rytinėje dalyje, pradėtos kaupti statybinės medžiagos, tačiau visus darbus nutraukė sovietmetis, karas.
Šis sklypas visgi liko neužstatytas. Po nepriklausomybės atgavimo tikintieji ėmė rūpintis, kad būtų įgyvendinta prieš karą puoselėta idėja. Jų pastangos atnešė vaisius.
Lietuvai tapus nepriklausoma Jūrėje atgaivinta Šventovės statybos idėja. To siekė ano meto liudininkai, pedagogai ir kraštiečiai. Šia idėja domėjosi ir istorikas doc. dr. Juozas Banionis, augęs ir mokęsis Jūrėje ir dabar nepamirštantis vaikystės miestelio. Tačiau jai įgyvendinti reikėjo atgauti sklypą, o tam kliudė faktinių dokumentų stoka. Siekiant atgauti kadaise bažnyčios statybai skirtą sklypą itin pasitarnavo J. Banionio intensyvios paieškos archyvuose. Lietuvos centriniame valstybės archyve rastos Marijampolės apskrities Kazlų valsčiaus bylos, kur daugybės dokumentų 2000 m. buvo surastas minėto valsčiaus posėdžio protokolas – sprendimas Nr. 3 (LCVA. F 1361, Ap. 1. B. 347. L. 77–79), kuriame už fiksuota,kad bažnyčios statybai išskirtas žemės sklypas.
2005 m. liepos 15 d. buvo pašventinti naujos koplyčios pamatai, o iki tų pačių metų pabaigos pagal architektės Rimos Žvaliauskienės projektą iškilo sienos, uždengtas stogas. Vėliau tęsėsi vidaus įrengimo darbai, sutvarkytas šventorius.
2008 m. gegužės 31 d. Jūrės miestelyje, Kazlų Rūdos parapijoje, pašventinta naujai pastatyta koplyčia, kuriai suteiktas Dievo Gailestingumo titulas.

Fotografuota 2007 m. spalio pabaigoje.





Šiek tiek miestelio istorijos:

Jūrės miestelio istorija nesena, beskaičiuojanti vos dešimtą dešimtį. Kūrimosi pradžia - Pirmojo pasaulinio karo metai, kai ūksmingų šilų apsuptyje, prie Kauno-Karaliaučiaus geležinkelio kaizerinė Vokietija, įsteigusi karo belaisvių stovyklą ir nutiesusi siaurukus geležinkelius, pradėjo eksploatuoti greta stūksančius brandžius miškus. Po karo šioje patogioje vietoje atidaryta geležinkelio stotelė, buvo įsteigtos lentpjūvės, o buvusiuose barakuose apsigyveno miško darbininkai. 1925 m. patvirtinamas būsimo Jūrės (tuomet dar vadinto Jūros) miestelio perspektyvinis planas, pagal kurį numatytas stačiakampis gatvių tinklas su centre plytinčia aikšte.

Nuo 1927 m. joje antradieniais ir penktadieniais vykdavę turgūs, o į juos traukdavo aplinkinių kaimų ūkininkai. Baigiantis trečiajam dvidešimtojo amžiaus dešimtmečiui, Jūrėje pastatytas malūnas, dirbo dvi lentpjūvės, veikė pradžios mokykla, pašto agentūra, kelios krautuvės, atidaryta miškų urėdija. Ketvirtajame dešimtmetyje miestelis toliau plėtėsi - buvo pastatyti Saulių namai, dviaukštė medinė mokykla, erdvus mūrinis geležinkelio stoties pastatas, pradėta rūpintis bažnyčios statyba.

Po Antrojo pasaulinio karo Jūrė, tapusi geležinkelio stoties gyvenviete, kurį laiką (iki 1954 m.) buvo apylinkės centru. Čia atidaryta biblioteka, kultūros namai, ryšių skyrius, medicinos punktas, o mokykla praplėsta iki aštuonmetės. Iniciatyvių jūriečių dėka greta geležinkelio stoties įveistas parkas. Atėjus Atgimimo metui, jame buvo atidengtas Lietuvos kančių atminimo koplytstulpis. Tuo metu Jūrėje pradėta gaivinti ir šventovės kūrimo idėja, kuri pernai įgyvendinta - iškilmingai pašventinta tikinčiųjų bendruomenės iniciatyva pastatyta Dievo Gailestingumo koplyčia.

iš http://www.suduvosgidas.lt/index.php...9&new_id=48256

[Romas]

Statoma Patilčių bažnyčia

Anksčiau Patilčiuose (Igliškėliuose) stovėjo 1920 m. statyta medinė bažnyčia, labiau panaši į gyvenamąjį namą.
Pastato nevertėjo remontuoti, todėl senoji nugriauta, pradėta naujos bažnyčios statyba.

Foto 2009.10

Vaizdas nuo Vilniaus - Prienų - Marijampolės plento


Klebonija












Varpinės likučiai

[Romas]

Statoma Patilčių bažnyčia

[Aukselis]

Na ką bažnyčios statyba juda link pabaigos kiek suprantu, liko sudėti langus, uždengti stogą, jei dar neuždengė ir bokštą pabaigti. Nuotrauka iš www.suduvosgidas.lt nuotrauka daryta kažkur 2009 lapkričio viduryje, jei kas pravažiuos butų idomu pažiurėti kaip pasistumėjo.

[ultra laverdi]

Iki 2009 m. Patilčių bažnyčia atrodė šitaip :



@ Arz

[Ramūnas kns]

Medinė bažnytėlė šimtą kartų mielesnė.

[Romas]

Dvi bažnyčios Sangrūdoje

Foto 2009.06

[Romas]

Dvi Sangrūdos bažnyčios

Foto 2009.06

[Aukselis]

Patilčių Šv. Petro Išvadavimo bažnyčia:
Liaudies architektūros formų, pastatyta 1920 m. - 2009 m. nugriauta.
Nuotrauka daryta 2007 metų vasarą.
Deja, padariau tik vieną šios šventovės nuotrauką...

[Aukselis]

Patilčių Šv. Petro Išvadavimo bažnyčia
Nuotraukos iš www.suduvosgidas.lt





Birutės Mizaraitės-Kurtinaitienės nuotraukos

[Neju]

Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Pastatyta 1936 m.

Foto 2010 04

[enigma]

Foto 2009.06
Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas

Kraupi ta naujoji bažnytinė architektūra (aišku, yra tikrai geros architektūros pavyzdžių - Nidos, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno bažnyčia, Kaltinėnų, pagaliau Berčiūnų. Bet ši naujoji Sangrūdos bažnyčia, savo fasadu, primeno sovietmečio kultūros namus, bet tik ne maldos namus. Prastos sakralinės architektūros pavyzdys.

[Aukselis]

Patilčių bažnyčia prieš Velykas.

[Neju]

Plutiškių Šv. Juozapo bažnyčia Pastatyta 1839 m.

Foto 2010 04

[Romas]

Patilčių (Igliškėlių) bažnyčia

Foto 2010.07

Statybininkai dar pasiliko savo konteinerį - turbūt dirba viduje




Nuotrauka be konteinerio

[Sefas210]

Baigtas Antanavo koplyčios restauravimas

Projekto „Medinės architektūros autentiškumo išsaugojimas ir pritaikymas kultūros reikmėms Kazlų Rūdos savivaldybėje" baigiamąja konferencija Antanavo kultūros namuose pažymėtos garsiosios Antanavo koplyčios tvarkybos darbų pabaigtuvės.

Straipsnis





Šaltinis kazlurudietis.lt

[Beniux]

Sasnavos bažnyčios projektą 1928 m. paruošė architektas Edmundas Frykas. 1930 m. buvo sumūrytas aukštas bokštas (bet gerokai žemesnis, negu numatyta projekte). Visur teigiama, kad tai aukščiausia Sūduvos bažnyčia, bet bokšto aukštis nenurodomas. Tarpukariu buvo kalbama apie 62 - 68 metrų aukštį (turbūt, turima omeny, realus ir planuotinas aukščiai). Kai kas tvirtina, kad ši bažnyčia patenka į aukščiausių Lietuvos bažnyčių dešimtuką ir užima tai aštuntą, tai devintą vietas. Bokšto aukštis taip ir lieka vos ne "valstybine" paslaptimi. Beje, apie 1973 - 1974 m. iš šio bokšto buvo transliuojamos nelegalios radijo laidos, girdimos net Marijampolėje. Aišku, kad transliuotojus "užtrumpino" tam tikri organai.

Kadangi trūko pinigėlių, tai klebonas Stasys Čėsna, 1930 m. pradėjo leisti aukų atvirukus, turėjusius 1,5 ir 10 litų "nominalus". Vieną tokį atviruką ir talpinu.






Pagrindinio šventyklos korpuso statyba prasidėjo tik 1933 m. Raudonų plytų daugiakampė bažnyčia buvo baigta statyti 1938 m. Ji atitiko neogotikos stiliaus reikalavimus. Įspūdinga penkiakampė apsidė. Viduje yra trys erdvios navos. Iki lemtingųjų 1940 m. vidaus taip ir nespėjo įrengti, nors pamaldos vyko. Kai kurie interjero darbai užbaigti tik 1951 m. Tai, matyt, didžiausias sakralinis statinys Sūduvoje.

Įdedu 1939 m. atviruką.

[Beniux]

Visos nuotraukos iš mano asmeninės kolekcijos. Nuotraukų autorius - Juozas Kamaitis.

Valakbūdžio (Šakių apskr.) bažnyčia 1938 m.
(buvo užrašas - Kazlų Rūdos bažnyčia)



Marijampolės Šv. Vincento ir Pauliečio bažnyčia; 1936 m.


Prie Sasnavos bažnyčios sienos. 1940 m.


Igliaukos bažnyčia; 1929 m.