[†] Kauno r. bažnyčios

[Neju]

Digrių koplyčia

Suintriguotas forumiečio Ramūnas kns pranešimo šioje temoje, aš irgi aplankiau Kauno r. Alšėnų seniūnijoje esančią Digrių koplyčią. Tiesiog graudu matyti nykstantį paveldą.

Foto 2010 05

[Almis]

2010 06 02

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia

[Almis]

Varpinė




Koplytėlė


Pora paminklų šventoriaus kapinėse




Vartai

[Raelis]

Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Atvaizdas

[/CENTER]

Čia gal ta įėjimo arka, ne va tai bobinčių vaizduoja? Nes kažko labai primena..

Kačerginės Šv. Onos koplyčia

Atvaizdas


[/URL]

Bet čia tai bažnyčia jau net komentarų neturiu ką pridėt ar ką atimt, tik mirksinčio užrašo reikia ant fasado ,,Jėzus gyvena čia..."

[Augustas]

Misija - neišsiskirti

Kulautuvos bažnyčia yra mano a.a. dėdės architekto Henriko Raugalo projektas apie 1980m. Turiu projekto originalą (pridėsiu vėliau). Liaudies motyvais padaryta bažnytėlė atrodo kaip nuo senovės, o toks ir buvo tikslas - neišsiskirti, dorai atlikti savo darbą.

[QUOTE=Neju;322795]Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

[Ramūnas kns]

Kauno priemiesčio Ringaudų bažnyčia pastatyta buvusio Tabariškių dvaro vietoje. Įkūrus parapiją, vietiniai ūkininkai savo lėšomis ir darbu 1928m. pasistatė bažnyčiai skirtą, kluono formos, pastatą. Aktyvi bendruomenė, skelbimu laikraštyje, susirado šventiką. Neužilgo pirmojo klebono V.Kizlaičio rūpesčiu bažnyčia paaukštinta, praplatinta ir pastatytas bokštelis

[andriuuus]

Vilkijos bažnyčia

[freimq]

Mažai kas žino Digrių koplyčią, kuri randasi Kauno priemiesčio miškelyje ir yra nutolus 8km. į pietvakarius nuo Aleksoto. Prieš penketą metų, važiuodamas pro šalį pastebėjau, iš bruzgynų kyšančius senovinio mūro fragmentus. Apžiūrėjus atidžiau supratau, kad tai yra senovinio sakralinio pastato liekanos. Bandymai rasti informacijos internete baigėsi nesėkme, jokio užsiminimo apie pastatą neradau ir apskrities puslapiuose. Net ir dabar atsiradusios šiokios tokios žinios apie šią koplyčią - yra labai trumpos, taigi pabandysiu jas šiek tiek praplėsti.
Digrių bažnytėlė pastatyta XIX a. pradžioje Juozapo Godlevskio lėšomis. Žinoma, kad ant altoriaus buvo 1821m. bažnyčios pašventinimo lentelė. Nors katalikiška šventykla buvo pastatyta be leidimo, ji turėjo visus bažnytinius atributus: altorių, klausyklas, vargonų choro tribūną (su arkiniu langu virš įėjimo), zakristiją ir kt. Žinoma, kad XIXa. antroje pusėje prie bažnyčios buvo medinė varpinė, įrengti "Kryžiaus keliai" kurių stotys būdavo apeinamos pirmąjį kiekvieno mėnesio penktadienį. Nuo šios apeigos koplyčia buvo vadinta "Pėtnyčių". 1863 metų sukilimo metu nuo koplyčios iki Aleksoto tilto buvo surengta patriotinė-religinė procesija, pasipriešinimui prieš Rusijos valdymą. Procesija nešina kryžiais, vėliavomis, altorėliais ir vadovaujama trijų augustinų kunigų ant Aleksoto tilto turėjo susitikti su kita procesija iš miesto pusės, bet carinė valdžia neleido procesijoms susitikti, išardydama perkėlos per Nemuną dalį. Su kunigais, vedusiais procesiją, buvo be gailesčio susidorota. Jei neklystu vienas iš jų buvo pakartas, dabartinės Ožieškienės gatvėje, pastatytose kartuvėse.

Atvaizdas

Birželio 6 d. dr. J. Basanavičius vėl išvyko į Garliavą ir, viešėdamas pas K.Aglinską, užtruko iki liepos 3 d. Ilgiau apsistojęs Garliavoje daktaras gydė žmones, laisvalaikiu daug vaikščiojo girioje. Liepos pradžioje jis trumpam grįžo į Vilnių, o nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 7 d. vėl buvo Garliavoje. Kartu su K. Aglinsku aplankė „Petnyčios koplyčią“ girioje tarp Padainupių ir Digrių kaimų.

[Neju]

Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (dar vadinama žiemine bažnyčia)

Foto 2010 04

[Romas]

Vilkijos bažnyčia

Foto 2009.04

Bažnyčia matosi iš bet kurio miestelio taško






Iš Ramybės gatvės

[Romas]

Vilkijos bažnyčia

Foto 2010.10










Rytinis fasadas nuo apžvalgos bokštelio

[Romas]

Kažkokia įranga ant Vilkijos bažnyčios bokštų.
Ja skundėsi šalia esančios slaugos ligoninės personalas, pamatęs žmogų su fotoaparatu

[enigma]

Turbūt daugelis yra matęs Nemuno pievose stovinčią senąja Zapyškio bažnyčią. Tačiau mažai kas žino, kad Šv.Jono Krikštytojo vardo šventovė jau nuo 1901 m. apleista ir uždaryta, o likę seni gotikiniai mūrai, greičiausiai patektų į dešimtuką išlikusių seniausių bažnyčių Lietuvoje. Jeigu bandytumėte atkurti jos išvaizdą XVI a. reikėtų stogą laikančias sienas įsivaizduoti laiptuotas gotikines (ne trikampio formos, kaip dabar), pietų ir vakarinę sieną kiek žemesnes, o pačią bažnyčią centre viduramžio laikų gyvenvietės. Norintiems žvilgtelti į praeitį, radau keletą šimtmečio senumo nuotraukų. T.y. 1912 m. nuotrauka su akmenine tvora, mediniu dviaukščiu priestatu ir bokšteliu.

Atvaizdas

Tai senosios , XVI a. Zapyškio bažnyčios sienos turėtų panašėti į Kauno šv. Gertrudos bažnyčią?

[freimq]

Digrių koplyčia dabar ir praeityje.

[Stepas]

Digrių bažnyčia

1863 metų sukilimo metu nuo koplyčios iki Aleksoto tilto buvo surengta patriotinė-religinė procesija, pasipriešinimui prieš Rusijos valdymą. Procesija nešina kryžiais, vėliavomis, altorėliais ir vadovaujama trijų augustinų kunigų ant Aleksoto tilto turėjo susitikti su kita procesija iš miesto pusės, bet carinė valdžia neleido procesijoms susitikti, išardydama perkėlos per Nemuną dalį. Su kunigais, vedusiais procesiją, buvo be gailesčio susidorota. Jei neklystu vienas iš jų buvo pakartas, dabartinės Ožieškienės gatvėje, pastatytose kartuvėse.

Atvaizdas



Atvaizdas

Iš kur informacija, kad minima procesija buvo nuo Digrių bažnyčios? Nes panašu, kad čia kalbama apie 1861 m. rugpjūčio 12 d. procesiją iki Aleksoto tilto.
Nebent buvo analogiška 1863 m.
Yra išlikusi graviūra apie tą įvykį, bet kadangi miesto ir architektūros joje nedaug, tai čia nekėliau.

[Ramūnas kns]

Remtasi B.Kvyklio „Mūsų Lietuva“2-oji laida, III tomas, 284p. „1863 metų“ - tai sukilimo įvardijimas, bet ne konkreti paminėtos eisenos (1861.08.12.) data.

[fui]

Remtasi B.Kvyklio „Mūsų Lietuva“2-oji laida, III tomas, 284p. „1863 metų“ - tai sukilimo įvardijimas, bet ne konkreti paminėtos eisenos (1861.08.12.) data.

Gal tiksliau tai ivardinta Dr.Jono Totoraicio "Suduvos Suvalkijos Istorijoje" ten teigiama kad koplycia pastate Godlevskis, o priezasti siulo tokia: Horodles unijos paminejimo ir prasymo ja atnaujinti proga ejo dvi eisenos is abipus Nemuno susitikti ties Pednyciu (Digriu) koplycia, kad ja pasventinti..., o kitas padavimas, kad aplink ta koplycia organizavosi 1863 sukileliai

[kostasas]

O dar tiksliau, tai Manifestacija Liublino unijai paminėti. Minėjimo data buvo pasirinkta 1861 m. liepos 31 (rugpjūčio 12) d.
“Liepos 31 (rugpjūčio 12) d. pagal Bažnyčios kanonus procesijos neturėjo būti, tačiau Rusijos valdžia toleruodavo liaudies eisenas į bažnytines šventes, tad procesija buvo organizuojama naujos Pėtnyčių (Piątek) koplyčios, priklausiusios Fredos dvarininkui J. Godlevskiui (Godlewski), ir jos 14 Kryžiaus kelio stočių, statytų pagal Vilniaus Kalvarijų pavyzdį, šventinimo pretekstu. Šventinimas buvo leistas Augustavo (Seinų) vyskupijos valdžios. Tą dieną (buvo pirmadienis) 8 val. ryto Kauno gyventojai (moterys pasipuošusios šviesiomis suknelėmis) rinkosi augustinų vienuolyno bažnyčioje. Į Kauną atvyko daug žmonių iš apylinkių.” <…>
“Tiltas buvo atstatytas apie 12 val. Procesijos iš Kauno ir iš Užnemunės susijungė ir nuėjo į Garliavos parapiją, į Pėtnyčių koplyčią. Netoli koplyčios procesiją pasitiko parapijos klebonas ir pasakė trumpą lietuvišką kalbą. Koplyčioje vyko Mišios, Kryžiaus kelio stočių šventinimas. Po apeigų Kauno ir Užnemunės procesijos patraukė atgal, jas kurį laiką lydėjo Garliavos tikintieji.”
Plačiau: http://www.lkma.lt/site/archive/metr...32-233_268.pdf

[laimutis]

Sugriauta Garliavos katalikų bažnyčia. 1916 m.


http://sammeln.shop.ebay.de

[paulius941]

Prie Vilkijos bažnyčios kelios foto kitu kampu