Garliavos katalikų bažnyčios remontas apie 1935 m.
Per Pirmąjį pasaulinį karą vykstant mūšiams išsprogdinti bažnyčios bokštai, suskilo sienos, sudegė visi klebonijos pastatai. Iki 1923 m. bažnyčia suremontuota. Pagal architekto Stasio Kudoko projektą 1935 m. atstatyti bažnyčios bokštai.
Ši nuotrauka iš www.delcampe.net, bet po nuotrauka parašyta Kaišiadorių katedros remontas. Nuoroda: http://www.delcampe.net/list.php?lan...nDescription=N
rokų priemiestyje planuojama nauja bažnyčia. Kauno miesto taryba jau pritarė miesto bendrojo plano pakeitimui, kuris atvėrė galimybę sakralinį pastatą piečiausiame kauno pakraštyje statyti prie marijampolės plento. Prašymą savivaldybei pateikė kunigas virginijus gražulevičius, atstovaujantis rokų šv. Antano paduviečio parapijai.
Rokų šv. Antano paduviečio parapija bažnyčią planuoja statyti laisvos valstybinio fondo žemės 1,12 hektaro sklype. Kauno tarybos sprendimu, jo paskirtis pakeista iš komercinės paskirties teritorijos į visuomeninės paskirties teritoriją. Rokuose dominuoja individualūs gyvenamieji namai, o gyvena vos kiek per tūkstantį gyventojų. Vis dėlto bažnyčiai numatyto sklypo pašonėje suplanuotas didelis naujas gyvenamųjų namų kvartalas numato, kad rokų bendruomenė ateityje gali pastebimai išaugti.
Pilotas.lt žiniomis, iki šiol rokų tikintieji meldžiasi koplytėlėje
Bažnyčia stovėjo labai gražioje vietoje ant Neries šlaito. Baigiantis 2-jam pasauliniam karui buvo sugriauta. Yra išlikusi šventoriaus tvora bei vartai. Šventoriuje išlikę bažnyčios pamatai, laipteliai, keli palaidojimai, pastatytas 12 m. aukščio kryžius.
Vietoje per karą sugriautos bažnyčios, greta 1945 m. įrengta medinė bažnyčia savo forma primenanti vienaaukštį gyvenamąjį namą. Įrengta kaip laikina, tačiau pasitvirtino taisyklė "nėra nieko pastoviau už laikinumą". 2008 m. pastatyta varpinė.
Garliavos Švč.Trejybės bažnyčia 1923-1935m buvo tapusi ypatingai barokinė. Sunkiai beatpažįstamos šventovės nuotrauka pateikta.B.Kvyklio enciklopedijoje.
Kaip nebūtų keista – niekur negaliu rasti Garliavos bažnyčios vaizdo iki 1914 metų sugriovimo. Gal kas iš forume besilankančių kolekcionierių įkeltų bent kokią nuotrauką. Manau tai būtų sensacingas vaizdas netik man, bet ir garliaviškiam su klebonu priešakyje.
Tinkle yra paskelbta daug sugriautos bažnyčios nuotraukų, dar daugiau tarpukario vaizdų, tačiau mūrinės nuo 1808-1914 metų stovėjusios bažnyčios vaizdas nematytas.
1935 metais atstatytos bažnyčios bokštų viršutinės arkinės dalys atrodo neproporcingai didelės ir sunkios. Manau bokštai iki 1914m. turėjo visai kitą išvaizdą, bet tai tik spėjimas.
Garliavos Švč.Trejybės bažnyčia 1923-1935m buvo tapusi ypatingai barokinė. Sunkiai beatpažįstamos šventovės nuotrauka pateikta.B.Kvyklio enciklopedijoje.
Kaip nebūtų keista – niekur negaliu rasti Garliavos bažnyčios vaizdo iki 1914 metų sugriovimo. Gal kas iš forume besilankančių kolekcionierių įkeltų bent kokią nuotrauką. Manau tai būtų sensacingas vaizdas netik man, bet ir garliaviškiam su klebonu priešakyje.
Tinkle yra paskelbta daug sugriautos bažnyčios nuotraukų, dar daugiau tarpukario vaizdų, tačiau mūrinės nuo 1808-1914 metų stovėjusios bažnyčios vaizdas nematytas.
1935 metais atstatytos bažnyčios bokštų viršutinės arkinės dalys atrodo neproporcingai didelės ir sunkios. Manau bokštai iki 1914m. turėjo visai kitą išvaizdą, bet tai tik spėjimas.
Tai trijų dalių atvirukas, kuriame dvejose dalyse yra Veiverių vaizdai. Leidėja O.Vitkauskytė. Viename matosi Garliavos bažnyčia, bokštai visai kitokių proporcijų ir architektūros.
Zapyškio bažnyčia pastatė Sapiegiškių įkūrėjas Jonas Sapiega XVI a. pirmojoje pusėje. 1502 m. LDK didysis kunigaikštis Aleksandras savo sekretoriui Jonui Sapiegai dovanojo Kauno ir Vilkijos valsčiuose, prie Dievogalos upelio esančią žemę ir valstiečius.
Seniausias bažnyčios įvardijimas yra 1562 m. bajorės Agnieškos, Ručkevičiaus Martyno dukters, Paštuvos dvaro valdytojos testamente - bajorė pageidavo Zapyškio bažnyčioje būti palaidota.
1566 m. dvarą paveldėjo Povilas Sapiega. 1578 m. jis apdovanojo bažnyčią suteikdamas 6 valakus žemės.
1677 m. vizitacijoje rašoma, apie bažnyčios priekyje esantį prieangį - varpinę. 1744 ir 1763 m. pakeistos kai kurios gotikinės formos : laiptuoto kontūro frontonai paversti trikampiais, smailėjančios langų sąramos - segmentinėmis, nuardyti navos šonines sienas rėmę apgriuvę kontroforsai. 1812 m. pastatyta nauja medinė varpinė, kuri nugriauta po 1912 metų.
Po 1923 m. ir 1955 m. bažnyčios restauracijų iš dalies gražinti
gotikiniai fasadai.
Iš knygos LDK gotika : sakralinė architektūra ir dailė. 2002 m.
Ar dar vyksta pamaldos mūrinėje Pažėrų bažnyčioje?, dėl plytų tikrai reiktų sunerimti kad nenukristų kokiai bobutei ant galvos, kokie planai dėl bažnyčios....
Paskutinis taisė digital; 2024.02.26, 18:38.
Priežastis: atkurta nuotrauka
Trečiadienio naktį Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, sudegė Paštuvos bažnyčia.
Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 pranešimas apie tai, kad dega bažnyčia, gautas maždaug 00 val. 04 min. Į įvykio vietą išsiųstos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informuoti Kauno rajono policijos pareigūnai.
Papildyta 8.50 val. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė sakė, kad iš pradžių gaisrą malšino du ugniagesių ekipažai, vėliau iškviestas pastiprinimas.
„Atvykus ugniagesiams, visas pastatas skendėjo liepsnose. Įvykio vietoje dirbo septynios autocisternos ir operacijų valdymo štabas", – portalui kaunodiena.lt sakė D.Vaitkevičienė.
Gaisro metu nudegė ir įgriuvo medinių konstrukcijų stogas, dengtas skardos lakštais, stipriai apdegė sienos, išdegė pastato vidus, sudegė viduje buvę valstybės saugomi paveikslai, meno ir bažnytinės vertybės, altoriai. Tačiau pavyko išsaugoti prie bažnyčios stovinčią medinę varpinę.
„Tai buvo rąstinis pastatas, kurio tarpai užkamšyti samanomis, vidus iškaltas medžio plokštėmis, taigi, labai degus", – teigė ugniagesių atstovė.
Iki ryto įvykio vietoje liko budėti ugniagesių ekipažas, stebintis, kad gaisras vėl neįsipliekstų.
Pirminiais duomenimis, aptikti du galimi gaisro židiniai. Gaisro priežastims ištirti iškviesti tyrėjai iš Vilniaus. Anot D.Vaitkevičienės, tiriamos visos versijos: padegimas, gedimas elektros instaliacijoje, neatsargus elgesys su ugnimi.
Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.
Pasak policijos pranešimo, bažnyčioje signalizacija nebuvo įrengta. Nuostoliai nustatinėjami. Žmonės per gaisrą nenukentėjo.
Papildyta 5.30 val. Gaisrą pastebėjo netoli bažnyčios įsikūrusio Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolyno vienuolės, kurios ir iškvietė ugniagesius.
„Buvo atidaryti vienuolyno langai, iš pradžių pajutome dūmų kvapą. Nieko blogo neįtarėme, galvojome, kad
kažkur kūrenasi laužas“, – portalui kaunodiena.lt telefonu pasakojo sesuo Marija Juozapa. – Paskui per langą pamatėme, kad atvira liepsna dega bažnyčia. Išbėgome į lauką, iškvietėme ugniagesius. Buvo baisu."
Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia stovi Paštuvos kaime, Nemuno dešiniajame krante, 5 km į pietus nuo Vilkijos. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1923 m.
Šalia bažnyčios esančiose kapinėse palaidoti keli žinomi žmonės. Čia yra pilkapio formos buvusio Paštuvos žemių savininko Igno Karpio, brolių Jono Vailokaičio (1886–1944) ir Juozo Vailokaičio (1880–1953) kapai. Pastarasis buvo kunigas, tarpukaryje lito išleidimo komisijos pirmininkas, Pirmojo, Antrojo ir Steigiamojo Seimų narys, po tremties dirbęs sielovados darbą Paštuvos bažnyčioje, perlaidotas Paštuvos kapinėse 1993 m. Jo brolis J.Vailokaitis – finansininkas ir ekonomistas, 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, mirė. 2007 m. palaikai pargabenti į Lietuvą ir palaidoti greta brolio.
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
1933 m. liepos 4 d., Zapyškis. Užrašas apačioje: “Zapyšky prie Vytauto statytos bažnyč.”. Pirmoje eilėje pažymėti: 1- kun. K. Žitkus, 2- žurnalistas Pr. Rinkevičius, 3- A.Sakas, 4- L Dainys, 5- prof. Pr. Dovydaitis
Comment