[†] Šakių r. bažnyčios

[Romas]

Šakių rajone yra 20 katalikų bažnyčių.




Žemėlapio pagrindas iš www.akis.mii.lt

1.ŠAKIAI. Šv. Jono Krikštytojo
Pastatyta 1940. Modernios architektūros
Tinkuoto mūro. Vienbokštė
**
Koplyčia Plieniškėse

2.Barzdai. Kristaus Karaliaus
Pastatyta 1934. Istoristinė
Tinkuoto mūro Vienbokštė
***

3.Gelgaudiškis. Šv. Kryžiaus Išaukštinimo
Pastatyta 1868 Neogotikinė
Plytų mūro Vienbokštė
****

4.Griškabūdis. Kristaus Atsimainymo
Pastatyta 1796. Klasicistinė
Medinė Aštuoniakampė
****

5.Ilguva. Šv. Kryžiaus Atradimo
Pastatyta 1814. Liaudies architektūros
Medinė Su 3 bokšteliais
***

6.Kaimelis (šalia Kidulių). Šv. arkang. Mykolo
Pastatyta 1860
Medinė Vienbokštė
**
7.Kretkampis. Šv. diak. Stepono
Pastatyta 1918
Medinė-Mūrinė Vienbokštė
**

8.Kudirkos Naumiestis. Šv. Kryžiaus Atradimo
Pastatyta 1783. Barokinė, su klasicizmo bruožais
Tinkuoto mūro Dvibokštė
****
Koplyčios globos namuose, Keturnaujienoje (Dievo Gailestingumo), Slabaduose (šv. Jono Krikštytojo)

9.Lekėčiai. Šv. Kazimiero
Pastatyta 1843. Liaudies architektūros
Medinė. Su bokšteliu
***

10.Lukšiai. Šv. Juozapo
Pastatyta 1877. Istoristinė-neogotikinė
Tinkuoto mūro. Vienbokštė
***

11.Paežerėliai / Žuklijai (netoli Kriūkų). Šv. Angelų Sargų
Pastatyta 1860. Istoristinė-neoklasicistinė
Plytų mūro. Dvibokštė
***

12.Paluobiai. Šv. Angelų Sargų
Pastatyta 1916. Liaudies architektūros
Medinė Vienbokštė
***

13.Plokščiai. Švč. M. Marijos Vardo
Pastatyta 1868. Liaudies architektūros
Medinė. Vienbokštė
***

14.Sintautai. Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų
Pastatyta 1913-1922. Sugriauta 1945 m.,atstatyta 1994. Istoristinė-neogotikinė
Tinkuoto mūro. Vienbokštė
***

15.Slavikai. Šv. Onos
Pastatyta 1835
Medinė Bebokštė
**

16.Sudargas. Šv. Jono Krikštytojo
Pastatyta 1945
Medinė. Įrengta parapijos salėje
*

17.Sutkai. Švč. M. Marijos Belaisvių Vaduotojos
Pastatyta 1825. Liaudies architektūros
Medinė. Su bokšteliu
***

18.Valakbūdis. Švč. M. Marijos Angelų Karalienės
Pastatyta 1945.
Medinė Vienbokštė
**

19.Žemoji Panemunė. Šv. Vincento Pauliečio
Pastatyta 1877. Neoromaninė
Tinkuoto mūro. Vienbokštė
***

20.Žvirgždaičiai. Švč. Jėzaus Širdies
Pastatyta 1958-1989 m. uždaryta 1960
Medinė Vienbokštė
**

-----
Administracinis ir bažnytinis suskirstymas visiškai sutampa - visos bažnyčios priklauso Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanatui.
http://vilkaviskis.lcn.lt/dekanatai/sakiu/
Iki 1999 m. Šakių rajonui priklausė teritorija iki pat Višakio upelio (dabar - Kazlų Rūdos savivaldybė), kurioje liko Nemirų bažnyčia.

Šakių rajone, kaip ir visoje Suvalkijoje, anksčiau nei likusioje Lietuvoje pradėtos statyti mūrinės bažnyčios. Čia labiau jautėsi ne Rygos ar Liepojos, o Varšuvos architektų ranka (1815-1863 m. Suvalkija priklausė Lenkijos karalystei, iki 1915 m. - Pavyslio kraštui).

Per karus bažnyčios nukentėjo, kaip ir kaimyniniame Vilkaviškio rajone. 1944 m. sudegė Valakbūdžio (Šunkarių), Sudargo ir Sintautų bažnyčios. Iš jų atstatyta tik pastaroji.
Dėl II pasaulinio karo nebaigta statyti Šakių bažnyčia (trūksta bokštų) bei Sutkų bažnyčia (pastatytos tik sienos).
Sovietmečiu buvo uždaryta Žvirgždaičių bažnyčia.

Gražiausios yra medinė Griškabūdžio (vienintėlė aštuoniakampė), barokinė Kudirkos Naumiesčio ir neogotikinė Gelgaudiškio bažnyčios. Viena iš nedaugelio į architektūros paminklų sąrašus anais laikais buvo įtraukta medinė Sutkų bažnyčia. Gražiai iš kito Nemuno kranto atrodo Žemosios Panemunės bažnyčia.

Nauja tema sukurta 2008.11.05

[Romas]

Griškabūdis, Šakių r.
Pastatyta 1796
2003 06

[Romas]

Šakių bažnyčia

Pradėta statyti tarpukariu, 1939 m.
Buvo numatytas aukštas bokštas. Pastatytą bokštą susprogdino besitraukdami vokiečiai 1944 m.
Po kar oatstatytas tik nedidelis bokštas

Foto 2008 04

[Romas]

Žvirgždaičių bažnyčia
Foto 2002 03

[Romas]

Slabadų koplyčia
Foto 2002 03

[Neju]

Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia

Foto 2008 09

[Romas]

Žvirgždaičių bažnyčios projektas
Arch. Kazys Tamošėtis


Interviu su kelių bažnyčių projektų autoriumi arch. Kaziu Tamošėčiu
XXI amžius, Nr.59 (1556):
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/200...3/susi_01.html

Kelios nuotraukos iš "Nadruvos" architektų firmos tinklapio
Statoma ir esama bažnyčios


Statoma bažnyčia (dar be bokšto)

http://www.nadruva.lt/index.php?id=52

[Beniux]

Ilguvos bažnyčia



Varpinė


Dvarininkų Talko-Grincevičių palaidojimo vieta

[Beniux]

Kaimelio bažnyčia

Kaimelio savininkas Benediktas Tiškevičius 1860 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1885 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Po Antrojo pasaulinio karo suremontuota. Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su 7 pinakliais. Šalia bažnyčios stovi medinė varpinė. XX a. pr. bažnyčią papuošė M. K. Čiurlionio paveikslas „Šv. Rokas“ (D V4814). Daugiausiai tikinčiųjų sutraukia Šv. Roko atlaidai, vykstantys rugpjūčio mėn.

Kaimelio bažnyčia saikinga. Ji šiaurietiškai, lietuviškai rami. Tyrimų metu atskleista, kad pastatyta buvo ne visa iš karto, bet per kelis etapus. Pirmiausia – pagrindinis tūris, vėliau, 1880 m. pristatytas prieangis ir bokštas. Dar po penkerių metų bažnyčia buvo konsegruota, pašventinta, jai suteiktas vardas. Statinys per savo ilgą istoriją ne kartą buvo rekonstruojamas ir remontuojamas.



Ypatingos reikšmės Kidulių koplyčia / bažnyčia buvo įgijusi, kai šalia esantį dvarą valdė du Žemaičių vyskupai - J. J. Krispinas Kiršenšteinas (vyskupavo 1695-1708 m.) ir A. D. Tiškevičius (1740-1762 m.), kurie Kiduliuose dažnai lankydavosi: 1703 m. Šv. Mykolo dieną šioje koplyčioje vysk. J. J. Krispinas Kiršenšteinas suteikė Sutvirtinimo sakramentą 424 asmenims. Istoriografijoje pasikartojantys tvirtinimai, jog Kidulių ar Kaimelio bažnyčioje buvęs palaidotas čionykščio dvaro savininkas Žemaičių vysk. Juozapatas Mykolas Karpis (1736-1739 m.), laikytini nesusipratimu.

[oranger]

Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčia

Fotografavau 2009 60 21

Liaudies architektūros formų.
1843 m. Lekėčiuose buvo pastatyta medinė koplyčia. Į ją kartais atvažiuodavo Zapyškio kunigas laikyti Šv. Mišių. 1906 m. įkurta parapija. Pirmasis jos klebonas Justinas Staugaitis (vėliau Telšių vyskupas) koplyčią padidino, pavertė bažnyčia.
1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. 1908–1910 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1908 m. sudegė nebaigta įrengti klebonija.
1933 m. pastatyti parapijos namai su sale. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia suremontuota.











Netoli bažnyčios yra Lekėčių kapinės o jose - antkapis Močiutei.

[Beniux]

Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, pastatyta 1866 - 1868 m.

[rimsenas]

Žemosios Panemunės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia. Bažnytėlė stovi Žemosios Panemunės miestelyje, kairiajame Nemuno krante pakeliui iš Mikytų į Kriūkus (dešiniajame Nemuno krante netoli Vilkija ir Seredžius). Neoromantinė Žemosios Panemunės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia Žemosios Panemunės dvaro dovanotoje žemėje pastatyta 1877 metais. Šiuo metu aptarnauja Paežerėlių parapijos kunigas (Šv. mišios vyksta sekmadieniais).

fotografijos 2010 rugpjūtis

[Beniux]

Visos nuotraukos iš mano asmeninės kolekcijos.
Nuotraukų autorius - Juozas Kamaitis.

Valakbūdžio bažnyčia 1938 m.

(buvo užrašas - Kazlų Rūdos bažnyčia);

(...)

[Beniux]

Šakių bažnyčios statyba 1938 m.





Barzdų bažnyčios statyba 1931 m.





Griškabūdžio bažnyčia 1923 m.

[Aukselis]

Dekui uz nuotraukas, o koks ju saltinis?

[Beniux]

1,2 - mano archyvas,
3 - tikriausiai iš www.delcampe.com

Radau dar vieną Barzdų bažnyčios nuotrauką -

[Beniux]

O va, taip atrodė Barzdų medinė koplyčia, statyta 1796 m. (nuotraukos centre). Nuotrauka 1930 m.; iš mano kolekcijos.

[Beniux]

Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios interjeras.

Vyrauja santūrių vėlyvojo baroko formos, kuriose jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Interjero architektūrą turtina cilindriniai ir kryžminiai skliautai. Ypatingai įdomi skliautinių arkų kompozicija virš vienuolių choro patalpos: į skliautą virš didžiojo altoriaus trikampiu įsijungia apsidės arkos. Vienuolių chorą puošia išlikusios medinės stalės ir dekoratyvi XVIII a. pabaigos vietos meistrų krikštykla.
Vienas įspūdingiausių — paveikslas „Škaplieriaus Švč. Mergelė Marija”. Jis nutapytas XVIII a. pabaigoje ir vaizduoja soste sėdinčią Mariją su Kūdikiu. Abu jie tiesia škaplierius basųjų karmelitų vienuolijų steigėjams šv. Kryžiaus Jonui ir šv. Teresei Avilietei. Tenka apgailestauti, kad 1970 m. nevykusi restauracija apgadino paveikslą.

[Sefas210]

Šakių bažnyčia.
Labai jau sunkiai telpa man į kadra bažnyčia....



Kitaip neina


nebent šitaip...

[laimutis]

Šakių bažnyčia butų didingesnė ir gražesnė jei atstatytų vokiečių per karą susprogdintą bokštą ir nutinkuotu šoninius pastato fasadus. Kaip miestui tokia bažnyčia per prastai atrodo.


Iš A.Miškinio knygos - Šakiai 1599–1999 m., 1999.