Kokio ilgumo kryžiaus kelias?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[†] Veprių Kalvarijos, Ukmergės r.
Collapse
X
-
Žemėlapis tarp IX ir XXIV stacijų
Paspaudus - didesni žemėlapis
Kažkaip praleidau kilpą su XVII -XX vartais.
Už 18-os stacijos anksčiau teko šiek tiek paklaidžioti. Reikia laikytis kairės
Fotografavau iš toli. Miške nuotraukų kokybė buvo nekokia
XVII. Pirmieji Senojo miesto vartai
XVIII. Antrieji Naujo miesto vartai
XIX. Tretieji Naujo miesto vartai
XX. Ketvirtieji Seno miesto vartai
...
Viena gražiausių Veprių Kalvarijose - atkarpa ties XXI-XIII stacijomis
Vilniaus Kalvarijose XXIII ir XXI stacijos yra toje pačioje dviaukštėje koplyčioje
XXI. Rotušėje arba antrąkart pas Pilotą.
XXII. Jėzus ima kryžių
XXIII. Pirmasis parpuolimas
Toliau kryžiaus kelias kerta vieškelį į Rizgonis ir priartėja prie Veprių ežero
XXIV. Susitikimas su motina
Comment
-
Žemėlapis tarp XXIV ir XXVIII stacijų
Paspaudus - didesnis žemėlapis
Kryžiaus kelias toliau eina palei Veprių ežerą
XXV. Simono Kireniečio pagalba
XXVI. Veronikos patarnavimas
Šalia šios stacijos rymo du rūpintojėliai
Kryžių kelias eina šalia maudyklos. Čia gera vieta nusileisti prie užšalusio ežero
Vaizdas nuo ežero į Veprių bažnyčią
XXVII. Antrasis parpuolimas
XXVIII. Verkiančios moterys
Comment
-
Paskutinės Veprių Kalvarijų stacijos (nuo XXIX iki XXXV) yra bažnyčioje ir šventoriuje
Paspaudus - didesnis žemėlapis
XXX-XXXII stacijų lankymo eiliškumas
XXIX. Jėzus parpuola trečią kartą
XXX. Jėzui nuplėšia drabužius
XXXI. Jėzų kala prie kryžiaus
XXXII. Jėzus miršta ant kryžiaus
XXXIII. Jėzų nuima nuo kryžiaus
Varpai šventoriuje laukia, kada bus atstatytas bažnyčios bokštas
XXXIV. Jėzaus Kristaus kapas
XXXV. Švento kryžiaus atradimas
Comment
-
Vilkmergė.lt 2015.02.13
Veprių Kalvarijos – „ne tas formatas“
Veprių krašto žmonės įsižeidę – Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras, išleidęs knygą apie lankytinas rajono vietas, Veprių Kalvarijų į ją neįtraukė.
Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Justina Stalionė tikina, kad Vepriams knygoje skirti net penki puslapiai, kai tuo tarpu kitoms seniūnijoms vietos suteikta daug mažiau. J. Stalionės įsitikinimu, Veprių Kalvarijos tikrai nėra tas objektas, dėl kurio į rajoną plūstelėtų užsienio turistai. (...)
Veprių Kalvarijos – sakralinių statinių kompleksas, įsikūręs Vepriuose, Ukmergės rajone, tarp Veprių ežero ir Šventosios upės, pietrytinėje Veprių miestelio dalyje. Kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, 35 Kryžiaus kelio stotys, įvairūs koplytstulpiai bei kryžiai, mediniai ir geležiniai vartai. Kelio ilgis virš 5 km.
Veprių Kalvarijos pastatytos 1846 metais. Iš pradžių koplytėlės buvo labai paprastos, sukaltos iš lentų. Devyniolikto amžiaus pabaigoje pastatytos mūrinės koplytėlės. Per Sekmines pradėta tradicija apeiti Kristaus kančios kelią greitai išgarsėjo ir sutraukdavo minias tikinčiųjų iš kaimyninių parapijų. (...)
Veprių seniūnė Dalė Urbonienė teigė, kad naujojo leidinio dar nematė. Tačiau jau žino, jog Veprių Kalvarijų jame nėra. Ši knygos rengimas – kaip didžiausia paslaptis: ar sunku buvo pasitarti, paaiškinti žmonėms, kodėl leidinyje apie lankytinas rajono vietas nėra aprašytos Veprių Kalvarijos?
„Jie aiškina, kad jų požiūris šiuolaikiškas. Leidinys skirtas ne rajono žmonėms, o turistams. (...)“ – sako seniūnė. „Mums Kalvarijos yra labai svarbios. Pagrindinei šventei – Sekminėms, kurių metu einamas Kryžiaus kelias, vepriškiai pradeda ruoštis jau žiemą, kai tik leidžia oro sąlygos. Visi miestelio gyventojai pasiruošimui įdeda dalelę savo širdies“. (...)
Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė J. Stalionės nestebina, kad reprezentaciniame leidinyje apie lankytinas Ukmergės vietas nėra aprašytos Veprių Kalvarijos. (...) Mes pasisamdėme reklamos profesionalus: UAB „Audio gidas“. (...) „Knygos rengėjams buvo pateiktas lankytinų rajono objektų sąrašas ir jame buvo Veprių Kalvarijos. Tačiau jie jas išbraukė patikinę, jog tai ne tas objektas, dėl kurio į rajoną plūstų užsienio šalių turistai. Be to, žmonės, kurie domisi piligriminėmis kelionėmis, Veprių Kalvarijas ir taip žino“, – savo tiesą gina J. Stalionė.
„Aš už Veprių Kalvarijas. Bet čia yra šiek tiek kitokio pobūdžio leidinys“. Knygos sudarytojai vietoj Veprių Kalvarijų į leidinį įtraukė Veprių kraterį: esą šis tikrai galįs patraukti užsienio turistų dėmesį.
Bėda ta, kad meteoritas, nuo kurio smūgio į žemę susiformavo šis krateris, nukrito daugiau nei prieš 160 mln. metų, ir jokio plika akimi matomo kraterio ten nėra.
Veprių krateris – tai mokslinių tyrimų, o ne turistinis objektas, tačiau kai kam kilometrų skersmens dauba, pasirodo, yra vertesnė už Kalvarijas.
http://vilkmerge.lt/vepriu-kalvarijo...as-formatas-2/
Comment
-
Didžiausia šventė Vepriuose - Sekminės
2015.05.22
Sekminės Vepriuose
Apokrifiniai duomenys liudija, kad Švč. Megelė Marija, Jėzaus Kristaus motina buvo pirmoji piligrimė, apėjusi savo Sūnaus Kančios kelią. Po Sūnaus nukryžiavimo, Ji, leisdamasi nuo Golgotos kalno (Kristaus nukryžiavimo vietos,) aplankė ir apmąstė Sūnaus kankinystę. Nuo Piloto rūmų iki Golgotos (Kalvarijos) kalno Švč. Marija suskaičiavo 1361 žingsnį, o vėliau Efeze, gyvendama pas šv. Joną, ji įrengė Kryžiaus kelio stotis. (...)
Prof. Alfonsas Motuzas (...) mokslinėje monografijoje „Veprių Kalvarijos“ labai išsamiai aprašo Kalvarijų kulto istoriją Palestinoje ir Europoje, išskirdamas keturis tipus:
1) 5–12 stočių Kryžiaus kelias;
2) Didžiosios, dominikoniškojo tipo Vilniaus Kalvarijos;
3) Mažosios, pranciškoniškojo tipo Kalvarijos;
4) Kalvarijų tipo Kryžiaus keliai.
Lietuvoje šiuo metu yra septynios Kalvarijos:
- trejos Didžiosios Kalvarijos (Žemaičių Kalvarijos, Vilniaus, Veprių),
- dvejos – Kalvarijų tipo Kryžiaus kelių (Mosėdyje ir Tytuvėnų bernardinų vienuolyne)
- bei dvejos Mažosios Kalvarijos (pranciškoniškosios, 14 stočių), veikiančios Beržore ir Tveruose.
(...)
Sekminių šventė Vepriuose
Pagal seną katalikišką tradiciją Kalvarijose Kryžiaus keliai apeinami švenčiant Sekminių – Šventosios Dvasios atsiuntimo šventę, kuomet, kaip rašoma Šv. Rašte, ant Jėzaus mokinių būrelio nusileido Šv. Dvasia.
Mūsų protėviai per Sekmines apkaišydavo trobas ir gyvulius žalumynais, berželių šakomis. Sekminių šventė susijusi su gyvybės vaisingumu, augimu, simbolizuojančiu Šv. Dvasios plitimą visame pasaulyje. Sekminės yra trečioji pagal svarbą katalikiška šventė, kurioje gražiai dera katalikiški ir pagoniški apeiginiai papročiai.
Vepriuose Sekminės švenčiamos tris dienas: penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Nuo seno į šią šventę suvažiuodavo minios maldininkų, jų skaičius ypač pagausėjo lenkams okupavus Vilniaus kraštą ir lietuviams praradus galimybę lankytis Vilniaus Verkių Kalvarijose. Maldininkai atvykdavo arkliais pakinkytais vežimais iš tolimų vietų, nakvodavo, prisiglaudę pas vietinius gyventojus, taip pat ir daržinėse, ant šieno. Miestelyje vykdavo jomarkas, (...) visur būdavo pristatyta daugybė arklių su vežimais.
Einama būdavo 4–5 valandas, tad maldininkai pavargdavo. Pakelėse vietiniai gyventojai paruošdavo kibirus su vandeniu ir puodelius jam pasisemti, tačiau kai kurie maldininkai vėliau eidavo atsigauti į miestelio aludę. (...)
http://www.bernardinai.lt/straipsnis...priuose/131219
Comment
Comment