[†] Utenos r. bažnyčios

[Rimava]

Tauragnų bažnyčios griuvėsiai.
Foto 2009-07

Bažnyčios vietoje pastatytas kryžius.

[Rimava]

Likę keli kapai ir bažnyčios pamatai

[Rimava]

Tauragnų kapinių koplyčia
Foto 2009-07



Iš šonų





Iš galo



Viduje



Kapinių vartai

[Rimava]

Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia
Foto 2009-07

[Rimava]

Einame aplink bažnyčią

[Rimava]

Pagalbinis pastatėlis



Yra ir tualetas

[Rimava]

Pamačiusi mus vaikščiojant, atėjo moteriškė ir įleido į vidų. Bažnyčia buvo medinė, tik vėliau ją apmūrijo.

Viduje



Altorius



Vargonai



Vduje viskas iš medžio

[Rimava]

Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Foto 2009-07

Dalis Linkmenų parapijos su bažnyčia 1920 m. liko Lenkijos okupuotoje teritorijoje. Okupacinė valdžia 1925 m. iškėlė bylą Linkmenų klebonui Juozui Breivai už lietuvių kultūrinę veiklą. Jis pabėgo į Kirdeikius ir pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Lietuvos valdžia skyrė miško medžiagos ir 35 000 litų. 1926-1927 m. medinė bažnyčia buvo pastatyta (projektavo ir statybą prižiūrėjo inž. Litas). 1927 m. vyskupas Juozapas Kukta bažnyčią konsekravo. Kirdeikių klebonas J. Breiva stiprino lietuvybę, rėmė lietuvių partizanų judėjimą (mirė 1939 m. Palaidotas bažnyčios šventoriuje).





Iš šono

[Rimava]

Kirdeikių klebono J. Breivos kapas



Bažnyčios vidus

[Rimava]

Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Foto 2009-07

Tauragnų valsčiaus valdose, kurios 1387 m. dovanotos Vilniaus vyskupui, Kuktiškių palivarkas įsikūrė apie 1530 m. Vyskupas Benediktas Vaina 1604 m. pastatė bažnyčią. Manoma, kad apie 1689 m. ji buvo perstatyta, nes tais metais buvo konsekruota. 1784 m. jai priklausė Dryžių, Paąžuolių ir Vajelių kaimai. XVIII a. pab.-XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla.
Juozapas Pikturna, Kuktiškėse klebonavęs 1861–1867 m., už pažangią veiklą caro valdžios persekiotas. 1889 m. birželio 6 d. bažnyčia sudegė, pamaldos perkeltos į kapinių koplyčią. 1891 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (rūpinosi klebonas kanauninkas Kazimieras Valiūnas). 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1925 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.

[Rimava]

[Rimava]

[Rimava]

Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Foto 2009-07

Iš Rusijos 1922 m. į Paisėte II (3,5 km į pietus nuo Saldutiškio) grįžo kunigas Antanas Maciulevičius (1882–1968) ir pradėjo ūkininkauti. Be to, jis dvaro rūmų salėje įrengė koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. 1923 m. įkurta parapija. Į Saldutiškį paskirtas iš Rusijos grįžęs klebonas Stanislovas Švėgžda. Bažnyčia įrengiama buvusiame dvaro ūkiniame pastate.
1925–1928 m. ant jo akmenų mūro sienų surenčiama medinė bažnyčios dalis. Žemės reformos komisija mūrinius Saldutiškio dvaro rūmus perdavė parapijai, juose įsikūrė klebonija. 1938 m. vyskupas Juozapas Kukta Saldutiškio parapiją perdavė vienuoliams saleziečiams.





Labai įdomi bažnyčios tvora iš akmenų, ant kurių surašyti kaimų ir gatvių pavadinimai.

[Rimava]

Kryžius bažnyčios gale

[Rimava]

Iš kitos pusės

[Neju]

Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė, su barokišku frontonu. Šventoriuje yra medinė varpinė. Pastatyta 1825 m.

Foto 2009 08

[Romas]

Ačiū už nuotraukas, Rimava.
Greit forume Tavo dėka turėsime Rytų Aukštaitijos enciklopediją.

[Neju]

Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia

Foto 2008 03

[Rimava]

Kvyklių Švč. Jėzaus Širdies koplyčia, pašventinta 1996 m. rugpjūčio 25 dieną.
Foto 2009-09

[Rimava]

Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Foto 2009-09

Pirmoji Daugailių bažnyčia pastatyta iki 1685 m. (nuo tada pradėtos rašyti metrikų knygos). 1744 m. piliakalnyje pastatyta bažnyčia buvo Dusetų filija. Ją aptarnavo vienuolis pranciškonas. Bažnyčia 1766 m. atstatyta. Į bažnyčią trenkus žaibui, ji sudegė. 1852 m. pastatyta nauja. Dusetų klebono Antano Rumševičiaus rūpesčiu 1883 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta.