[†] Anykščių r. bažnyčios

[Romas]

Ačiū už papildymą

Pora Anykščių miesto bažnyčios nuotraukų
Foto 2010.07

[Romas]

Praėjusį šeštadienį Anykščiuose atidarytas angelų muziejus
Buvo eksponuojami paveikslai iš dviejų privačių kolekcijų ir medinės skulptūros iš Vilniaus dailės muziejaus rinkinių

[Neju]

Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Foto 2010 09

[Romas]

Juozapas Kamarauskas. Troškūnai

Akvarelė, 1942
Saugotojas Lietuvos dailės muziejus

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biReco...RecordId=20275

[enigma]

Puikus tapybinio realizmo pavyzdys. Gaila, kaip ir daugumą Lietuvos bažnyčių, užgožia medžių lapija.

[Aleksas666]

Medžiai gražu, jie kartais uždengia tas iš ties maišo

[enigma]

Sutinku. Kartais lapija paryškina bažnyčios ar kito statinio didingumą, bet rudenį tai atrodo visai apgailėtinai - vienintelis pliusas tai, kad galima aprėpti visą objektą, ypač iš toliau.

[Romas]

Daug Tarpukario Lietuvos bažnyčių ir miestelių (su bažnyčiomis) vaizdų
Nacionalinės Mažvydo bibliotekos virtuali paroda - XXa pradžios ir tarpukario Lietuvos miestai, miesteliai, bažnytkaimiai

Labai reta statomos Anykščių bažnyčios nuotrauka
Kokie galėtų būti metai?

http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?...=lt&pathId=132
Aleksandro Račkaus fotografijų ir atvirukų kolekcija, 1913-1937 m.
Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondas. F 63-613.

[Civis]

Labai reta statomos Anykščių bažnyčios nuotrauka
Kokie galėtų būti metai?
Atvaizdas

http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?...=lt&pathId=132
Aleksandro Račkaus fotografijų ir atvirukų kolekcija, 1913-1937 m.
Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondas. F 63-613.

Deja, turiu nuvilti, bet šioje fotografijoje bažnyčia užfiksuota ne jos statybų metu. Nuotraukoje matome bažnyčią, kuriai per Pirmąjį pasaulinį karą buvo susprogdinti bokštai, o 1917 m. uždėti laikini stogeliai. Kada tiksliai padaryta nuotrauka nežinau, bet datuoti reikėtų pradedant nuo 1917 m. Beje, priekinio fasado languose matosi nemažai išdužusių stiklų.

Štai panaši nuotrauka 1923 m.

Apgriautoji bažnyčia,1923 m.nuotrauka

1915 m. vokiečiai susprogdino viršutines bokštų smailes.1917 m. pastatyti laikini mediniai bokštai.1928 m. atstatyti 79 m bokštai.

O čia bažnyčios statybų (1899-1909 m.) nuotrauka. Kaip matome, statant visas pastatas buvo pastoliuose.

[Romas]

Dabužių bažnyčia
Foto 2010.06












Toks savotiškas apšvietimas, kad beveik nesimatė bokšto ir bokštelių






Šventoriuje - Konstantino Sirvydo (1580?-1631) paminklas.
Jis, atrodo, buvo gimęs Dabužių apylinkėse

[laimutis]

Kavarsko bažnyčia XX a. nuotraukose

Bažnyčia XX a. pr.



Bažnyčios pagrindinis fasadas, vaizdas po I - ojo pasaulinio karo

http://www.szukamypolski.com/

Bažnyčios pagrindinis fasadas, apie 1930 m.



Bažnyčia nuo Anykščių kelio, vaizdas II - ojo pasaulinio karo metais

http://www.szukamypolski.com/

Bažnyčia ir miestelio centrinė dalis Antrojo pasaulinio karo metais

http://sammeln.shop.ebay.de/

1856 m. Pienionių ir Kavarsko savininkas Feliksas Daumantas Siesickis užsakė naujos bažnyčios projektą. Statybą sutrugdė 1863 m. sukilimas, darbai užbaigti tik 1887 m. Bažnyčia istoristinė, dominuoja neobaroko ir neoklasicizmo elementai. 1915 m. liepos 27 d. vokiečiai susprogdino bažnyčios bokštą, padegtas ir pats pastatas.
Parapijiečių ir iš Kavarsko parapijos kilusio JAV lietuvio Pranciškaus Kalibato lėšomis bažnyčia suremontuota: 1924 m. įrengti šoniniai, 1931 m. – didysis altorius, 1928 m. atstatytas bažnyčios bokštas, įkelti 3 varpai, 1929 m. įsigyti vargonai.
Dvi viršutinės nuotraukos iš A.Miškinio knygos Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai

[Romas]

Burbiškio bažnyčia
Foto 2011.05





Medžiai suteikia pavėsį, bet fotogtafuoti neįmanoma.
Nors šiuo atveju turbūt pavėsis svarbiau


Burbiškio bažnyčios varpinė

[Paulešas]

2011.05.28.

Ganėtinai įdomioje ir netikėtoje vietoje (vidur miškų, šalia jokio įprasto bažnytkaimio) stovinti Inkūnų bažnyčia:



Šalia - secesinių bruožų turinti klebonija:

[laimutis]

Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia, nežinomi metai

www.pirkis.lt

[Romas]

Umėnų koplyčia, esanti šalia Troškūnų - Surdegio plento
Čia buvo laidojami Vašuokėnų dvaro šeimininkai

[Romas]

Papilių kapinės koplyčia yra apie 200-300 m. nuo Subačiaus - Viešintų vieškelio.
Anykščių krašto vietovių žinynas rašo, kad

Medinę koplyčią 1763 m. pastatė dvarininkas Fortunatas Bilevičius, po gaisro ji atstatyta 1818 m., keliskart remontuota ir atnaujinta. Mūrinė mauzoliejinė koplyčia pastatyta 1845 m. Ukmergės apskrities dvarininkų Jono Duraso ir jo žmonos Otilijos Bilevičiūtės-Durasienės palaikams.
Kapinių priekinėje dalyje, šalia vartų, yra dviejų kryžių kompozicija visiems mirusiems Papilių žmonėms (1996 m.) ir Lietuvos Atgimimo laikų stogastulpis (1989 m.).

Aplinkiniai Pelyšų ir Antalinos dvarai priklausė broliui ir seseriai Kolyškoms (Kołłyszko). Išlikusi Kolyškų - Durasevičių (Durasiewicz) laidojimo koplyčia. Pelyšų dvaras atiteko kitiems savininkams XIX a. pab., o Antalinos dvaras buvo išparceliuotas per žemės reformą.

Foto 2011.05











Kolyškų laidojimo koplyčia (mauzoliejus)




Viduje nieko neliko



Šalia - įdomios kapinės.
Kolyškų dukters kapas. Kažkas pasodino didžiulį krūmą, kuris viską užstoja.


Prakutusių valstiečių kapai ~192x
Tas angelas su trimitu - pienininko kapas (pieninė buvo Pelyšų dvare)

[Almis]

2013 06 22

Skiemonių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Skiemonių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Skiemonių miestelyje, prie kelio 119 Molėtai–Anykščiai, Luknos (įteka į Nevėžos ežerą) kairiajame krante.

Pirmoji bažnyčia ar koplyčia pastatyta apie 1500 m. Skiemonys 1618 m. dovanoti Videniškių reguliariesiems atgailos kanauninkams. 1677–1832 m. veikė jų vienuolynas.

1677 m. pastatyta medinė bažnyčia. Jai sudegus, pamaldos laikytos laikinoje stoginėje. Skiemonių dvare 1714 m. savininkai Aloyzas Maleckis ir Vincas Maleckis pastatė medinę bažnyčią. Joje buvo 4 altoriai, 10 registrų vargonai. Prie bažnyčios stovėjo stulpinė varpinė su 3 varpais. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1782 m. bažnyčiai priklausė Jonydžių kaimas. 1812 m. bažnyčia sudegė, tais pačiais metais pastatyta laikina.

1832 m. uždarius vienuolyną, uždaryta ir bažnyčia. Jos turtas perduotas kitoms bažnyčioms. Be to, uždaryta bažnyčia apdegė. Gaisro apgadinti vargonai palikti. Vincas Maleckis 1835 m. prašė vyskupo kapų koplyčioje įrengti filinę bažnyčią. V. Maleckis 1838 m. kunigui skyrė namą, daržinę, įsipareigojo mokėti atlyginimą. 1840 m. kapų koplyčia, suremontuota ir išplėsta, tapo bažnyčia, paskirtas kunigas.

Kunigo K. Bernatavičiaus rūpesčiu 1884 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, kunigo Nikodemo Petkaus iniciatyva 1903 m. – mūrinė varpinė. 1926 m. įsteigta parapija. 1930 m. įrengti nauji 10 registrų vargonai. 1962 m. liepos 13-14 d. anksčiau bažnyčiai priklausiusiame Janonių lauke aštuoniolikmetei merginai pasirodžiusi Dievo Motina. Nuo to laiko Skiemonis pradėjo lankyti maldininkai.

Bažnyčia istoristinė, kryžminio plano (27 × 17 m), su portiku, vienabokštė. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai. Atokiau nuo bažnyčios stovi mūrinė 3 tarpsnių varpinė (pastatyta 1903 m., 25 aukščio). Šventoriuje yra senos kapinės. Jo tvora akmenų mūro.

(iš Wikipedijos)

[Almis]

Varpinė

[Almis]

Įvairūs kryžiai ir kapai šventoriuje ir šalia jo














Klebonija

[Almis]

2013 06 24

Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Debeikių miestelyje, 5 km į rytus nuo kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis. Bažnyčios dekoras yra dailės paminklas.

Pirmoji bažnyčia minima 1760 m. Debeikių koplyčioje 1769 m. leista laikyti pamaldas. Steigiamai parapijai dvaras paskyrė 1,5 valako žemės, 1785 m. dovanojo 2 400 sidabrinių rublių. 1799 m. pastatyta medinė bažnyčia (pašventinta 1801 m.). Joje buvo 3 altoriai. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Debeikių bažnyčios metrikų knygos rašytos nuo 1789 m.

Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1906–1913 m. klebono Povilo Šimkevičiaus, vėliau klebono Domininko Mikšio rūpesčiu (už 61410 rb) 1912–1913 m. pastatyta parapijos salė. 1918 m. įsisteigė pavasarininkų kuopa. Vyskupas Pranciškus Karevičius 1921 m. bažnyčią konsekravo. Į Rusiją 1915 m. išvežti 3 varpai ir negrąžinti. 1924 m. Kaune nuliedinti 2 varpai, 1926 m. nupirktas trečias. 1928 m. įrengtos reljefinės Kryžiaus kelio stotys (dail. Vladas Čižauskas), pastatyti vargonai. 1938 m. bažnyčia išdažyta.
Debeikiuose 1920–1947 m. klebonavo Kazimieras Mikelinskas (1889–1957). Jis 1947 m. ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1957 m.; palaidotas Debeikių kapinėse. 1950 m. suimtas ir nuteistas 10 m. klebonas Jurgis Šimonėlis. 1973–1992 m. klebonavo Alfonsas Gražys (1923–1992).

Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano (42,5 × 25 m), dvibokštė, su apside ir bokšteliu. Šventoriaus (84 × 52 m) tvora 1921 m. sumūryta iš akmenų ir raudonų plytų. Garsėja vargonais.

(iš Wikipedijos)