[†] Panevėžio r. bažnyčios

[enigma]

Klaikus projektas...

[ViR2]

niekaip nesuprantu, kodel tas modernias baznycias specialiai daro tokias baisias

[Depeche]

Vizualizacijoje atrodo, kad jos dydis yra kokie 8 x 5 m

[oivej]

Geležių bažnyčia, Subačius, Kupiškio r.

fot. Povilas Šinskis, XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. I p.

drožėjo Jono Baruolio darbo 'Gelažių bažnyčios senasis altorius'

Jono Baruolio darbo klausykla


© Panevėžio kraštotyros muziejus

[Romas]

Krekenavos bažnyčia nuo apžvalgos bokšto

[Romas]

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Foto 2009.09








Pora vertikalių nuotraukų


Iš nuotraukos nelabai matosi, bet tos bažnyčios šventorius yra gana didelis ir jame yra pakylėta atmosfera

[Romas]

Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Foto 2013.06












Mūrinė Raguvos bažnyčios varpinė

[Romas]

Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Foto 2013.06

[Romas]

Sekundė 2018.09.13
Velžį suskaldė bažnyčios remontas

Kai bendruomenės metų metus valdžios prašo pagalbos remontuojant ar tvarkant patalpas, velžiečiai piestu stoja prieš Panevėžio rajono savivaldybės pasiūlymą sutvarkyti apleistą pastatą, kuriame įsikūrusi ankšta šio miestelio šarvojimo ir maldos salė

Čia surengta miestelio gyventojų apklausa gana keistu klausimu. Savivaldybė prašė žmonių pareikšti nuomonę, ar pritaria, kad tame pačiame pastate buvusiose policijos nuovados ir bendruomenės patalpose būtų įrengti atskiri maldos namai ir šarvojimo salė. Tam būtų remontuojamas visas sovietmečiu gyvenvietės centre statytas ir ilgus metus remonto nematęs pastatas. (..) Šiuos griuvėsius velžiečiai seniai norėtų griauti. Viso nugyvento pastato remontą finansuoti sutiko Panevėžio rajono savivaldybė. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, toks valdžios pasiūlymas sulaukė prieštaravimų pačiame Velžyje. Viename gyventojų susirinkime kai kurie velžiečiai piestu stojo prieš planuojamą remontą.
(...)

„Niekaip kitaip dabar ir nebepavadintume šitos apklausos – tik gėda. Valdžia duoda, o mes keliame cirką. Buvo atvažiavę vyskupas, architektas, kunigas, meras. Apžiūrėję tas patalpas patvirtino, kad įmanoma maldos namams ir šarvojimo salei įrengti atskiras, tvarkingas erdves. Bėda tik ta, kad kelių žmonių ambicijos neleidžia atiduoti valstybinių patalpų visų velžiečių labui“, – vienas per kitą kalbėjo į apklausą atėję gyventojai. (...)

Be pinigų ir be bažnyčios

Svajonė Velžyje turėti savo Dievo šventovę, regis, pildėsi, kai parapijos kunigas ėmė rinkti aukas jos statyboms. Tačiau viskas tuo ir baigėsi, pinigus net ir didelėmis sumomis davę žmonės liko nežinioje. „Reikia suprasti, kad bažnyčios tikrai nebebus, o dabar turime galimybę susikurti bent tokius maldos namus. Bent jau nebereikės už tai mokėti“, – sakė velžietė Angelė. (...)

Paklaustas, kodėl sustojo Velžio bažnyčios statyba, jos aplinkybių vicemeras nebeatsiminė. Pašnekovo teigimu, buvo labdaros vakarai šiam tikslui rengti, renkamos aukos. Bet šiais laikais, A. Pociaus nuomone, geriausia įrengti maldos namus jau pastatytame pastate – tikinčiųjų mažėja ir dideli statiniai nebeekonomiška išeitis. (...)

„Kai buvo planuojama statyti bažnyčią, parengtas projektas mums buvo per didelis, todėl jo vykdymas sustabdytas. Dabar jie nori mūsų patalpų. Ir kokia čia bažnyčia gali būti kambaryje, tegu pastato, ką žadėjo“, – kalbėjo bendruomenės „Velžys“ pirmininkė. (...)


Su vyskupais pasikeitė planai

Velžiečių parapijai vadovaujantis kunigas Rimantas Visockis palaiko siūlymą atskirai nuo šarvojimo salės įrengti maldos namus. Jo teigimu, būna sekmadienių, kai šv. Mišias tenka atidėti, nes patalpas užima laidotuvės. O ir šioms vykstant esą pusė gedinčiųjų lieka lauke.
„Anksčiau ir per pamaldas vietos trūkdavo. Dabar daug senųjų parapijiečių išmirė ir taip gausiai nebesirenka“, – apie bažnyčios poreikį Velžyje kalbėjo kunigas.
Jam keista, kad žmonės užsispiria prieš daugumos valią atsinaujinti. O dėl naujos bažnyčios statybos, anot jo, viską nulėmė vyskupijos vadovų kaita. (...)
„Surinkta keliolika tūkstančių litų iš parapijiečių, už tas lėšas padarytas projektas, atlikti geodeziniai planai“, – apie nuveiktus darbus pasakojo R. Visockis. Velžio bažnyčią planuota statyti miestelio centre, už dabar pasiūlyto remontuoti pastato. Tam buvo skirtas 90 a plotas.

https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...cios-remontas/

[Romas]

Vadoklių bažnyčia
Foto 2019.03

[Romas]

Vertikalios Vadoklių bažnyčios nuotraukos
Foto 2019.03

[Romas]

Vieškeliu dundant 2020.03.22 // 15min.lt 2020.05.03
Netoli Panevėžio – į nebūtį paskendęs kulkų suvarpytas architektūros deimantas

XIX a. antrojoje pusėje Nevėžninkų dvarininkai Eidrigevičiai nutarė pastatyti didžiulę akmeninę mauzoliejinę koplyčią. (...)
Antrojo pasaulinio karo metu iš Lietuvos išvyko paskutinioji Nevėžninkų dvarininkė. Nuo tada koplyčia virto į elektrinę, o vėliau – praplatinus duris, į sandėlį. Tačiau net ir tada įspūdingo grožio Nevėžninkų koplyčia buvo prižiūrima, tuo tarpu dvaro pastatai – nusiaubti. Gal analogų Lietuvoje neturinti koplyčia ir būtų atgimusi, jei ne 1978 m. šalia įvykusios statybos... Tuo metu netoliese įkurti didžiausi Baltijos šalyse vandens biologinio valymo įrenginiai, aplink iškastos milžiniškos duobės. Nuo tada Nevėžninkų architektūros deimantas paskendo į nebūtį. (...)


Ados Alejūnaitės/„Vieškeliu dundant“ nuotr.

https://www.facebook.com/vieskeliudundant
https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...as-642-1310516

[Romas]

Ramygalos bažnyčia
Foto 2023.02

Vaizdas iš rytų, atvažiuojant nuo Vadoklių pusės


Vaizdas iš pietų, nuo Laisvės aikštės

[Romas]

Sekundė.lt 2024.12.22
Kalėdas sutiks prie ypatingojo altoriaus

Artėjančiam Kalėdų stebuklui ruošiasi nedidelė, bet išskirtinė, barokinės architektūros Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia, garsėjanti ypatingu altoriumi – vienu gražiausių ir puošniausių Lietuvoje (...)


Pauliaus Židonio nuotraukos




Kunigas E. Staleronka atkreipia dėmesį į įspūdingąjį Smilgių bažnyčios altorių – vieną gražiausių ir puošniausių ne tik Lietuvoje (...) . Altoriaus puošyba unikali. Taip yra todėl, kad atnaujinant bažnyčią 1873-iaisiais gabus meistras Jonas Balčius-Balčiauskas tris centrinius altorius sujungė į vieną – pridėjo daugiau kolonų ir ornamentuotų plokščių. (...) Mintys prie šio altoriaus gali nukelti į labai tolimą praeitį. Juk teigiama, kad viena iš jo dalių – kairysis altorius išlikęs dar iš senosios XVII amžiaus bažnyčios. Tik va kas tuos altorius pagamino, nežinia.
Didysis Viešpaties Jėzaus altorius, kurį puošia du paveikslai ir septynios medinės skulptūros, jau šaukiasi remonto.
Kada paskutinį kartą jis remontuotas, dvasininkas net nerado informacijos. E. Staleronka prisiminė ankstesnįjį kleboną minėjus, jog altorių jau senokai planuota tvarkyti. Tačiau toks darbas ne bažnyčios ir ne vyskupijos jėgoms.
Dabar jau žengti pirmieji žingsniai rengiantis šį altorių restauruoti – o tai rimtas, ne taip greitai padaromas ir nepigiai kainuosiantis darbas. Paveldotvarkos programoje Smilgių bažnyčios altoriaus tyrimams ir lėšų numatyta. Pirmiausia bus aiškinamasi, kokia altoriaus būklė, kur ir kas metams bėgant buvo uždažyta, ką paveikė laikas, kenkėjai. Remiantis gauta informacija, būtų ruošiamasi altorių restauruoti.

Be altorių, Smilgių bažnyčia turtinga dailės paminklų: įspūdingo dydžio, veikiausiai didžiausias šalyje iš Sankt Peterburgo atgabentas paveikslas „Paskutinė vakarienė“, antikvarinis bufetas, bažnyčioje atsiradęs ją perstatant, skulptūros ir kt. Altoriai ir visas Smilgių bažnyčios kompleksas saugomi valstybės ir laikomi vienais vertingiausių nacionalinių architektūros paminklų.

https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...ojo-altoriaus/