[†] Vilniaus r. bažnyčios

[Zorro]

Vėliučionių Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Gerojo Ganytojo, koplyčia
priklauso Naujosios Vilnios Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės, parapijai.
Rusijos imperijos laikais maldos namai tarnavo kaip cerkvė. Sovietmečiu čia buvo įsikūrusi parduotuvė.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vėliuč...ojo,_koplyčia

[Zorro]

Juodšilių Palaimintojo Mykolo Sopočkos (Michała Sopoćki) bažnyčia.
Priklauso Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos parapijai.

[Romas]

Riešės bažnyčia
Foto 2018.10

[laimutis]

Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, 1915 m.

delcampe.net

[Romas]

Maišiagalos bažnyčia naktį
Foto 2018.12

[Romas]

Parudaminio bažnyčia
Foto 2019.01

[Romas]

Sužionių Šv. Felikso Valua bažnyčia
Foto 2019.04

[Romas]

Sužionių bažnyčios vidus

[Romas]

Kenos bažnyčia
Foto 2020.04

Lurdas

[Romas]

Kenos bažnyčia
Foto 2020.04

[Romas]

Medininkų bažnyčia
Foto 2020.04

[Romas]

Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Dabartinė neogotikinė bažnyčia statyta 1899-1906 m.


Plakatas su bažnyčios istorija
(paspaudus - didesnis vaizdas)


Senoji Lavoriškių bažnyčia

[Romas]

Lavoriškių bažnyčią fotografuoti nėra paprasta, nes jos pagrindinis fasadas atsuktas į šiaurę - dieną saulė šviečia į akis
Foto 2020.04

[Romas]

Lavoriškų bažnyčia
Foto 2020.04

[Romas]

Dūkštų bažnyčia
Foto 2020.10

[Romas]

Perdažyta Sužionių bažnyčia
Foto 2019.04


Foto 2021.03

[Romas]

Vėliučionių mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Gerojo Ganytojo, koplyčia

Foto 2018.07

Foto 2021.10

[Romas]

Rudaminos bažnyčia
Foto 2004.11


Foto 2022.09
Bažnyčia per 18 metų beveik nepasikeitė, tik parapijiečių mašinos žymiai pagerėjo

[laimutis]

Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia. XX a. pradžia. Adomo Daukšos fotografija.



Bažnyčių vaizdai XX amžiaus pradžioje. Stiklo negatyvų rinkinys. Sud. Diana Streikuvienė, Vida Kuraitė, 2016. Lietuvos nacionalinis muziejus

[laimutis]

XVIII a. 2 pusėje Sudervės dvaras atiteko vyskupui Valentinui Vočackiui, kurio pastangomis 1803-1822 m. buvo pastatyta klasicistinio stiliaus rotondinė kupolu dengta bažnyčia. Architekto Eduardo Budreikos nuomone bažnyčios statyba vyko pagal Vilniaus universiteto profesoriaus, architekto Lauryno Gucevičiaus (1753-1798) projektą, o statybos darbus prižiūrėjo architektas vienuolis, kunigas Laurynas Bortkevičius (1750-1823). Kiti architektūros istorikai tvirtina, kad Laurynas Bortkevičius 1798-1805 m. metais mokęsis Vilniaus universitete, buvo Mykolo Angelo Šulco mokinys ir greičiausiai jo konsultuojamas L. Bortkevičius projektavo bažnyčią. Pirmasis, išaiškinęs Sudervės bažnyčios autorių architektą Lauryną Gucevičių buvo Vladislovas Sirokomlė, tą faktą parašė vos 23 metams praėjus nuo bažnyčios konsekravimo.



Sudervės Švč. Trejybės bažnyčios projekto originalo kopija, atlikta 1851 m. balandžio 20 d. VUB RS. F.78-239. Eduardas Budreika rašo: Lyginant šiame projekte vaizduojamos dabar tebestovinčio Sudervės bažnyčios matmenis, nesunkiai galima nustatyti, kas buvo pakeista statant ir kaip buvo sužalotas pirminis kompozicinis darnumas, aiškiai primenantis Lauryno Gucevičiaus kūrybinį braižą: Pažemintas dorėninių kolonų aukštis - vietoje suprojektuoto 18 modulių aukščio kolonų (lygiai tokio pat aukščio kaip ir Vilniaus katedros portale!) pastatytos tik kresnų proporcijų 14 modulio, dėl ko rotonda nustojo grakštumo. Pakeistas pagrindinio karnizo, tai pat ir būgno karnizo profilis. Kitaip sukonstruotas virš kupolo matomas apvalaus plano pilnaviduris kryžiaus pjedestalas. Jis paverstas aštuoniakampiu žibintu su langais - stambesnių proporcijų ir neturintis logiško pritaikymo, nes kupolo viršuje nėra viršutinės apšvietimo angos. Rotondos plane irgi yra pakeitimų. Informacija: iš knygos "Vilniaus architektūros mokykla XVIII-XX a.". E. Budreika - Architektūros meno ir mokslo studijos Vilniuje, 1993, 270 p.